TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Neišsimiegojimo mitas

2009 07 18 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Per daug valgome, per daug geriame ir norime per ilgai miegoti.

Dar prieš dešimtmetį į klausimą: "Ar norėtum miegoti ilgiau?" - teigiamai atsakė tik 5 proc. 25-44 metų asmenų. Šiandien miego stygiumi skundžiasi keturiskart daugiau to paties amžiaus žmonių. Ar esame chroniškai neišmieganti karta? "Ne. Esame visko pertekusi visuomenė. Per daug valgome, per daug geriame ir norime per ilgai miegoti", - sako profesorius Jimas Horne iš Miego tyrimų centro prie Lafboro universiteto.

Pensininkas miegamajame.

J.Horne teigia, kad norime ilgiau miegoti dėl to, kad mūsų gyvenimas tapo saugesnis. Uždaruose kvartaluose naktį mums nebereikia bijoti tykančio pavojaus. Žmones veikia tas pats reiškinys, kaip ir gyvūnus zoologijos sode. Tinginiai laisvėje miega mažiau kaip 10 val. per parą, o nelaisvėje - 16 valandų. Ilgiau miega ir zoologijos sode gyvenančios antilopės, tigrai, drambliai.

Norime daugiau miegoti, nes esame įsitikinę, kad žmogus sugeba gerai atlikti savo funkcijas tik tada, kai miega 7-8 val. per parą. Tačiau tai - tik bendra nuostata ir nebūtina visiems jos laikytis. "Kuo ilgiau ir geriau miegame naktį, tuo dieną esame aktyvesni", - sako daktaras Michalas Skalskis iš Varšuvos medicinos universiteto psichiatrijos klinikos.

Pensininkas, kuris praleidžia visą dieną namie, miega tik penkias valandas per parą ir jam to pakanka. Per dieną jam nereikia reaguoti į daugybę iššūkių, tad nėra poreikio ir atgauti jėgas. Tokie asmenys neturėtų kankintis dėl nemigos ir siekti tabletės. Penkios valandos miego per parą - tai vadinamojo būtino miego laikas; tiek reikia organizmui, kad dieną gerai atliktų savo funkcijas.

Fiziškai aktyviems asmenims papildomai prireikia dar dviejų trijų miego valandų. Tai vadinamasis fakultatyvinis miegas. Ne visiems ir ne visada jo reikia. Nedarydami žalos sveikatai galime miegoti po šešias valandas per parą. Daktaras Danielas Kripke iš Kalifornijos universiteto San Diege šešerius metus atliko tyrimus, juose dalyvavo daugiau kaip milijonas asmenų nuo 30 iki 102 metų. Visi jie miegojo 6-7 val. per parą. Tyrimas įrodė, kad tokie asmenys kur kas rečiau miršta per anksti negu tie, kurie miega daugiau kaip 8 val. per parą.

Tačiau į miego trūkumą negalima numoti ranka. "13-15 metų asmenų tyrimai įrodė, kad kuo trumpiau vaikai miega, tuo didesnis jų kraujo spaudimas", - sako dr. Kripke. Dar prisideda sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus. Ateityje pusę šių jaunų žmonių kankins nemiga, nes šis negalavimas būdingas 50 proc. žmonių, kurie nepaiso miego higienos.

"Tačiau negalima ir pernelyg sureikšminti nemigos keliamos grėsmės. Daugelis sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi laikoma miego stoka, kyla ne dėl to, kad per mažai miegame, bet dėl to, kad bijome nemigos, - perspėja dr. Skalskis. - Daugelis mano pacientų taip įsibauginę nemigos, kad gulasi į lovą ir kelias valandas laukia miego." Dr. Horne tyrimai rodo, kad taip elgiasi 20 proc. vidutinio amžiaus asmenų. Kuo ilgiau vartomės lovoje, tuo labiau trikdome paros miego ir budėjimo ritmą, taigi dar labiau didiname miego problemas. Tokiems asmenims gresia nutukimas, cukraligė ar hipertonija.

Gydytojas Horne tvirtina, kad dėl miego stokos grėsmingomis ligomis gali susirgti tik tie asmenys, kurie nuolat miega mažiau nei penkias valandas per parą. Tai būdinga tik mažiau kaip 5 proc. žmonijos. Tokie asmenys dėl nuolatinio neišsimiegojimo priauga apie kilogramą svorio per metus. Nesunkiai suliesėtų, jei apribotų energiją, kuriai palaikyti kasdien reikia papildomų 30 kilokalorijų maisto. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, kurie miega daugiau kaip 9 val. per parą, taip pat rizikuoja sustorėti, kaip ir žmonės, miegantys per trumpai. Toks pats ir cukraligės pavojus. Sveiki suaugusieji, kurie miega tik 4 val. per parą, po kurio laiko tampa nepakantūs gliukozei, pajunta medžiagų apykaitos sutrikimų. Tokie negalavimai gali būti antro tipo cukraligės požymis. Tačiau taip trumpai miega nedaugelis. Daugelis žmonių, miegodami tik 4 val. per parą, normaliai atlikti savo funkcijas gali tik kelias dienas. Paskui organizmas primena apie save.

Trumpiau, bet ramiau

Šiandien patiriame kur kas daugiau įspūdžių. "Mūsų gyvenimą galima prilyginti be paliovos stimuliuojamų gyvūnų egzistavimui laboratorijoje", - teigia gydytojas Skalskis. Tačiau ar norėtume riboti patiriamų impulsų kiekį stengdamiesi daugiau laiko skirti miegui? Tik nedidelis J. Horne tirtų asmenų procentas sakė, kad dar vieną paros valandą miegotų. Dauguma žmonių norėtų praleisti tą valandą su draugais, sportuodami, skaitydami, žiūrėdami televizorių ar dirbdami.

Daktaro Skalskio tyrimai įrodė, kad statistinis lenkas dabar miegui skiria valanda mažiau nei prieš dešimtį metų, bet miega ramiau. Per mažai miega tik tie, kurie to atsisako dėl kitų užsiėmimų. Taip normaliai gyventi ilgesnį laikotarpį galima tik vartojant tonizuojančias priemones arba narkotikus. Tada negalima teigti, kad sveikatos problemų kilo dėl nemigos.

Savaitgaliais dažnai miegame viena dviem valandom ilgiau negu kitomis dienomis, tačiau tai nereiškia, kad visą savaitę miegodavome per trumpai. Poilsio dienomis mūsų neveikia vadinamasis psichovisuomeninis stresas, susijęs su darbu ir kasdienėmis pareigomis. Tada miegame ilgiau ir ne taip budriai, nes galime sau tai leisti, o ne dėl to, kad norime atsimiegoti. Profesorius Horne papildomą miego laiką savaitgaliais prilygina gėrimui, šokoladui arba ledams, kurių norime todėl, kad galime tą malonumą sau leisti. Tada dažnai per daug valgome arba geriame. Toks pats ir miego poreikis.

"Tokia jau mūsų prigimtis: kai pasitaiko proga prailginti miegojimo laiką, tuo ir naudojamės", - teigia profesorius Horne. Įrodymų pateikia tyrimai, atlikti su inuitais, gyvenančiais prie Poliarinio rato. Tamsiais žiemos mėnesiais jie išmiega net 14 val. per parą, vasarą - tik šešias.

Profesoriaus J.Horne tyrimai įrodė, kad žmonių, kurie gali miegoti kiek tik nori, proto aiškumas ir veiklos efektyvumas ne itin padidėja, ir tai tik ankstyvą priešpietę. Vėliau jų veiklos kokybė būna tokia pati kaip ir tų asmenų, kurie miegojo 7 val. per parą. Kuo dažniau miegaliai galėdavo sau leisti niekieno netrukdomi miegoti, tuo daugiau rūpesčių patirdavo norėdami užsnūsti ir dažniau prabusdavo naktį. Pamėginus jų miegą apriboti septyniomis valandomis, jie jausdavosi mieguisti, bet tik kelias dienas. Paskui miego jiems pakakdavo.

"Nepavydėkime, kad kadaise žmonės miegodavo ilgiau negu šiandien, nes tai netiesa", - sako prof. J.Horne. Tą klaidingą požiūrį paskleidė 1913 metais atlikti tyrimai Stenfordo universitete. Jų duomenimis, miegame vidutiniškai 9 val. per parą. Tačiau tie tyrimai buvo atliekami tarp 8-17 metų vaikų. Paaugliai miega kur kas ilgiau, nes jų organizmuose lėčiau kyla melatonino, miego hormono, lygis.

Klaidingas ir įsitikinimas, kad nemiga - naujųjų laikų problema. Vienas seniausių migdomųjų vaistų, valerijonas, buvo propaguojamas jau trečiajame amžiuje Romos imperatoriaus Publijaus Licinijaus Valerijano. Karalienė Viktorija vartojo indiškas kanapes, kurių jai skirdavo rūmų gydytojas J.R.Reynoldsas, kad sumažintų nemigą mėnesinių metu.

Šiandien turime geresnes sąlygas sveikai išsimiegoti negu mūsų protėviai. "Prieš 150 metų darbininkas po 14 darbo valandų šešias dienas per savaitę grįždavo iš fabriko į šaltą, ankštą butą ir dalydavosi lova ne tik su šeima, bet dažnai ir su blakėmis bei blusomis", - pažymi prof. Horne. Užuot dūsavę, kad per mažai miegame, geriau panaudokime papildomas valandas nuveikdami ką nors naudingo.


KIEK LAIKO MIEGODAVO:

Winstonas Churchillis 5 valandas

Napoleonas Bonaparte 5 valandas

Vladimiras Leninas 4 valandas

Thomas Edisonas 4 valandas

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"