TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Neištikimybės pasaulio žemėlapis (2)

2007 08 11 0:00

Praėjusį šeštadienį LŽ paskelbė dviejų amerikiečių žurnalisčių tyrimo "Neištikimybės pasaulio žemėlapis"n pirmąją dalį. Šiandien spausdiname antrąją, paskutinę tyrimo dalį.

"Jungtinėse Valstijose, - rašo žurnalistė, - Charlesą pripažintų seksualiniu maniaku arba kuo nors dar blogesniu. O Prancūzijoje tokie vyrai kaip jis nesantuokinius santykius vertina tiesiog pragmatiškai. Kai žurnalistė papasakojo jam, jog JAV vyrai dažnai lankosi pas psichoterapeutą, kad išsivaduotų nuo streso ir sąžinės priekaištų, jų dvejopo gyvenimo palydovų, jis nevisiškai tą suprato. Pats kažkada bandė psichoterapiją, bet nutraukė seansus, kai tik susipažino su Elen. "Man pavyko laiku išspręsti problemas, - pasakė jis. - Tikroji problema buvo sekso trūkumas."

Kiekvienas nori būti kazanova

Taip pat lengvai, autorių nuomone, šiandien sutuoktinių ištikimybės dogmą traktuoja rusai, bent jau Rusijos metropoliuose. Nesistebima aštuoniolikmečių mergelių draugija su keliasdešimt metų vyresniais vyriškiais. Po SSRS subyrėjimo sąjunga su turtingu vedusiu tipu dažnai tapdavo vieninteliu šansu jaunos moters gyvenime.

Iš tyrimo peršasi išvada, kad Rusijoje tik pusė vyrų apgaudinėja partneres, vadinasi, likusieji turėtų būti savosioms ištikimi. Tačiau žurnalistei, net labai ieškant, per kelias savaites nepavyko rasti nė vieno tos antros, ištikimos vyrų dalies atstovo. Autorė, pati ryžtinga monogamijos šalininkė, nesutiko nė vieno ruso, kuris būtų tvirtinęs esąs ištikimas sutuoktinis. Priešingai, vyrai naudojasi "demografine persvara", tuo, kad jų mažai. Kuo vyresnis amžius, tuo vyrų mažiau. Šimtui 65 metų rusių moterų tenka tik 46 rusai vyrai. Esant tokiai situacijai nesunku būti kazanova.

Žurnalistė aprašo tokį šiek tiek "brokuotą" kazanovą vardu Saša. Saša - charakterinis aktorius. 54 metų, pilvotas ir tik 1,54 metro ūgio. Maskvos teatre vaidina daugiausia įsimylėjusius nevykėlius, kuriems iš panosės nusiveda merginą teigiamas herojus.

Gyvenime - priešingai - turi nesilpstantį pasisekimą. Neseniai teatre aptarinėdamas statomą pjesę ūmai susivokė, jog yra permiegojęs su visomis trimis dalyvaujančiomis moterimis. "Paskui įėjo ketvirta, bet ją jau anksčiau įskaičiau," - pasakojo smagiai plodamas sau per šlaunis. Šiuo metu susituokęs su dvidešimtmete šokėja, bet jau mąsto apie kitas - galų gale, aiškina remdamasis A.Puškinu, tik uždrausto vaisiaus paragavimas leidžia pajusti, kad esi rojuje.

Svetimoteriavimas Rusijoje nelaikomas griežtai draudžiamu vaisiumi. Jei jau tai iškyla į viešumą, traktuojamas greičiau kaip smulkus nemalonumas, banali nuodėmė - gal prilygintina priklausomybei nuo rūkymo.

Baisiausia nuodėmė

Priešingame poliuje, jei kalbame apie neištikimybę, yra amerikiečiai. Per pastaruosius keturis dešimtmečius jie tapo tolerantiškesni kai kuriais klausimais, susijusiais su seksu, - bet tik ne dėl santuokinės neištikimybės.

Neištikimybę besąlygiškai pasmerkė 70 procentų amerikiečių 1973 metais ir net 82 procentai 2004 -aisiais. Prieš metus, Gallupo apklausos, duomenimis amerikiečiams santuokinė neištikimybė moralės požiūriu yra labiau smerktinas poelgis nei žmogaus klonavimas.

JAV gyventojai principingai remiasi prielaida, kad net vienintelis "stryktelėjimas į šalį" gali reikšti santuokos pabaigą. Net ir seniai pasibaigęs, jis gali daug metų mesti šešėlį sutuoktinių gyvenimui. Neseniai vykusioje apklausoje tik 3,5 procento vedusių amerikiečių prisipažino buvę neištikimi per pastaruosius 12 mėnesių. Sutuoktinių neištikimybė yra tabu, ji smerkiama griežčiau negu bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, išskyrus katalikiškus Filipinus.

Santuokinės ištikimybės apaštalė Diana Sollee, Koalicijos santuokai ir šeimai stiprinti lyderė, apibrėžia problemą labai paprastai: "Jeigu kas nors mane tikrai myli, jam nekils erekcija matant kitą moterį, net jeigu mato apnuogintas krūtis."

Nesantuokiniai nuotykiai dažnai tampa traumuojančiu išgyvenimu; amerikiečiai stengiasi nuo jo išsivaduoti padedant patarėjams, specialistams terapeutams, interneto forumams ir galiausiai visokio plauko guru.

Ašaros ant kotleto

Amerikiečių poros, kurios visa santuoka sukasi apie neištikimybės ašį, pavyzdžiu gali būti 62 metų Kevinas ir 48 metų Eipril iš Memfio Tenesio valstijoje. Eipril buvo neištikima vyrui vieną kartą per dvidešimt santuokos metų. Nuo tada ši neištikimybė tapo esminiu jų ryšio turiniu.



"Atsisėdau kartu su jais papietauti, - rašo žurnalistė. - Bet jau po akimirkos, kai ant stalo atsirado patiekalas, Eipril kūkčiojo prie savojo kiaulienos kotleto, o Kevinas metodiškai vardijo visus jos nusikaltimus, užbaigdamas moralu: "Santuokai būtinas absoliutus sąžiningumas ir nėra vietos paslaptims." Kaip paaiškėjo, tai buvo taikiausia jų ryšio fazė. "Abu nebeverkiame taip kaip anksčiau, - paaiškino Kevinas, - nes vartojame antidepresinius vaistus."

Eipril gyvenimas priemiesčio gyvenvietėje nedaug kuo skiriasi nuo islamo moterų likimo. Iš namų ji išeina tiktai į darbą arba kartu su vyru. Jei grįždama pavėluoja kelias minutes, Kevinas siunčia jai agresyvias SMS. Be to, tikrina jos rankinuką, peržiūri mobiliojo telefono sąskaitas ir retkarčiais paspaudžia namų telefono "redial" mygtuką, kad patikrintų, su kuo jos kalbėta. Kelis kartus savo automobilyje ji rado magnetofoną, įsijungiantį nuo žmogaus balso.

Dažniausiai, kai jie būna kartu, tęsia išsamius pokalbius "iki verksmo ribos". Kevinas papildo šių pokalbių žinias skaitydamas patarimus ir kiekvieną savaitę dalyvaudamas savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose. Neseniai buvo nuvažiavęs į Nešvilį dalyvauti seminare santuokinių neištikimybių tema.

Eipril ir Kevino atvejis gali pasirodyti kraštutinis, tačiau daugeliu atžvilgių tai amerikiečiams būdingas kazusas. Dvejų metų traumą po neištikimybės beveik galima laikyti amerikietiška norma - kaip ir faktą, jog elgseną tokiu asmenišku klausimu lemia "ekspertų" nuomonė.

Neduok paleistuvių sieloms ramybės

Jungtinėse Valstijose sutuoktinių neištikimybė suteikia progą reikštis psichoterapeutams, įkvėpimo sulaukusiems guru, psichologams, organizuojantiems tarpasmeninius mokymus, savitarpio pagalbos grupėms, vadovų bei patarimų knygų autoriams, internetinių svetainių savininkams. Organizuojami specialūs seminarai, "terapeutiniai savaitgaliai" ir maldos susitikimai. Apgaudinėjančiųjų ir apgaunamųjų konsultavimas išaugo - kaip jokioje kitoje šalyje - iki klestinčio verslo.

Visi patarėjai ir specialistai nenuvertina šios problemos - priešingai, reikalauja, kad klientai daug laiko skirtų pokalbiams apie tai, kas įvyko. Tarsi mantra kartojama formulė, jog "svarbu ne seksas, o tiktai melas." Todėl specialistai vieningai nusprendė, kad vaistas santuokos krizei įveikti turi būti visos tiesos atskleidimas nuo A iki Z.

Kai kurie amerikiečių terapeutai teigia, kad neištikimybės auka turi teisę išklausinėti "kaltojo" ar "kaltosios" bet kokių, net pačių intymiausių neištikimybės smulkmenų. Kai kurios poros sudaro - savaime aišku, specialistams stebint, detalias visų nusižengimų chronologijas, dažnai aprėpiančias kelerius metus. Žaidimas baigiasi tada, kai nukentėjusi pusė jau turi visko per akis arba negali sugalvoti naujų klausimų.

Susipažinusi su amerikiečių kaltės jausmu žurnalistė patyrė lengvą šoką kalbėdamasi su japone ir ruse. Japonė išvis nesuprato, ko jos klausia žurnalistė. Koks kaltės jausmas, jeigu ji neapleidžia jokių šeimos pareigų? O maskvietė psichologė, paklausta apie santuokinės neištikimybės problemą, atsakė: "Tai natūrali įvykių eiga." Ar ponios nesuprato klausimo? Anaiptol, rusė laikėsi savo nuomonės ir paaiškino klausinėjančiam amerikiečiui, jog neprotinga vengti nesantuokinių nuotykių. Pati ištekėjusi jau penkiolika metų, per tą laiką patyrė aibę nuotykių, kurie suteikė jai daug džiaugsmo. Tik pastaruoju metu teko jų atsisakyti, nes turi daug darbų.

Tik jau ne taip rimtai

Didžiojoje Britanijoje neištikimybė yra ne vienos poros pramoga - taip pat ir geltonosios spaudos pamėgta tema. Apklausose anglai laikosi apie lentelės vidurį - 9,3 procento vyrų ir 5,1 procento moterų nurodo, kad pastarųjų dvylikos mėnesių laikiotarpiu turėjo daugiau kaip vieną partnerę arba partnerį.

Geltonoji spauda, ypač sekmadieninė, kaip "News of the World" arba "Mail on Sunday", skiria ištisus gausiai iliustruotus puslapius įvairių įžymybių sekso aferoms. Tiesa, turbūt negrįžtamai praėjo karališkosios šeimos skandalų laikai, todėl šiandien paparacai dažniausiai medžioja trečiaklases kino žvaigždukes ir futbolo trenerius.

Kartais jiems pasitaiko ir stambus žvėris, aukštas valdininkas arba politikas. Jei žiniasklaida kuo nors rimtai susidomi, reporteriai tą asmenį sugeba sekti ištisas savaites. Galų gale skaitytojai sužino apie jį daugiau negu jis pats.

"Jūs, amerikiečiai, kai kada atrodote mums nekalti, naivūs paaugliai: kupini energijos ir entuziazmo, įsitikinę, kad pasiseks pakeisti pasaulį. Perdaug idealizuojate savo vadovus, o vėliau būnate šokiruoti, - sakė žurnalistei anglė Edwina Currie. - Mes Europoje esame patyrę, daug išgyvenome, nebevertiname visko taip rimtai. Kai kuris nors politikas deklaruoja, kad laikas sugrįžti prie senųjų šeimos vertybių, sakome sau: "Gerai, gerai, bet pirma atsakyk, su kuo praleidai praėjusį sekmadienį?"

E.Currie žino, ką sako. Buvusi sveikatos ministrė pati ketverius metus palaikė nesantuokinius ryšius su Johnu Majoru, dar iki jam tampant Didžiosios Britanijos premjeru. Rašė dienoraštį, bet savo prisiminimus paskelbė tik po to, kai J.Majorą premjero poste pakeitė T.Blairas. Dabar rašo romanus - apie skandalus ir sekso aferas, kuriose dalyvauja politikai.

Geiša kelioms valandoms

Japonijoje sunku net vienareikšmiškai apibrėžti santuokinę neištikimybę. Sekso klubai nežino, kas yra krizė ir recesija - tačiau nei personalas, nei tų klubų lankytojai nemano, kad vizitai turi ką nors bendro su neištikimybe." Jeigu už tai sumokama, tai apie neištikimybę nėra net kalbos," - paaiškino žurnalistei vienas japonas. Apsilankymas paslaugų punkte, ir tiek. Neteko girdėti, kad japonų žmonos piktintųsi vyrų vizitais sekso klubuose ir laikytų tai neištikimybe.

Žurnalistė rašo: "Vyrai tvirtina, kad jų žmonos niekad neklausinėja, kur buvo. Tarp žmonų populiarus posakis: "Jeigu tik apsisaugo, džiaugiuosi, kad turiu jį nuo galvos."

Perkamas seksas yra viena pelningiausių verslo sričių - apyvarta siekia milijardus eurų. Čia nepriskaičiuojami "love hotels", kurių Japonijoje yra apie 40 tūkstančių. Ten galima nuomotis kambarius keletui valandų. Daugelyje jų slaptumas saugomas taip, kad net durininkas nežiūri į svečių veidus.

Į tokį viešbutį kartą per mėnesį su meilužiu ateina Midori - daili keturiasdešimtmetė alebastrine oda ir juodais plaukais. Tačiau tokiuose susitikimuose ne seksas yra aukščiausiai vertinamas dalykas, o nuoširdus pokalbis. Draugas išpasakoja jai savo svajones, projektus, dėl kurių atsisakė sėkmingos karjeros didelėje korporacijoje. "Tai nuostabu, - sako Midori. - Tęsdama šitą ryšį išmokau geriau suprasti ir vertinti savo vyrą."

Japonijoje kitaip negu Vakaruose suprantama santuokos funkcija. Jeigu Jungtinėse Valstijose kas nors pasirodo draugijoje be žmonos, visi jo klausia: "Kodėl neatėjo žmona?" Žmonos palikimas namuose laikomas jos pažeminimu, taip pat ir santuokos institucijos nevertinimu. Tuo metu Japonijoje "žmonos atsivedimas dažnai laikomas nepriimtinu ir netgi nederamu," - aiškina Jamesas Farreras, sociologas iš Tokijo universiteto.

Tai, kas, amerikiečių nuomone, labiausiai sutvirtina santuoką - intymumas, visiškas atvirumas ir geras seksas - nėra idealas, kurio siektų dauguma japonų sutuoktinių. "Seksas kai kada laikomas nešvariu aktu, gėdingu ir asmenišku, - aiškina teisininkė Ikeuči, besispecializuojanti skyrybų klausimais. - Tokia pažiūra dažnai pasitaiko ir tarp moterų, ir tarp vyrų. Daug ponų pareiškia, jog darbo ir sekso nedera neštis namo. Didžiuojasi tuo, kad jų santuoka apsieina be sekso."

Bet jeigu kas nors labai nori atgaivinti sutuoktinių, kurie perdaug nutolo vienas nuo kito, intymų ryšį, gali naudotis ekspertų pagalba. Tereikia kreiptis į Atsuko Okano firmą, kurioje dirba specialistės, pasirengusios instruktuoti ir vyrus, ir moteris. Tos "soap ladies" pamoko vyrus, kaip kurti tinkamą atmosferą ir sakyti komplimentus, o moterims iš karto peržiūri garderobą išmesdamos ištampytus marškinėlius ir apatinukus, "taip tinkančius senelei." Ponia Okano instruktuoja žmonas, kad nedera sutikti iš darbo grįžtančio vyro šūksniu "hej!" iš virtuvės, o atbėgti ir visu kūnu prisiglausti prie jo. Toks trijų mėnesių kursas kainuoja 2,5 tūkstančio dolerių. Susvetimėjusioms poroms fir

ma siūlo šešių mėnesių programą už 4,2 tūkstančio dolerių.

"Selingkuh" - tai, ko reikia

Irane už svetimavimą moteris gali būti užmušta akmenimis. Tuo tarpu Indonezijoje, gausingiausioje pasaulio musulmoniškoje šalyje, labai religingoje, pažiūra į santuokinę neištikimybę beveik lengvabūdiška. Nesantuokinį nuotykį be jokių pasėkmių ir tąsos indoneziečiai vadina "bobok bobok slang", pažodžiui tai reikštų "popietinis snaudulys". Trumpą romaną jie vadina "selingkuh", arba "nuostabi pertrauka".

Statistikos šia tema Indonezijoje nėra. Vyrai ir moterys, priklausantys viduriniajai klasei, vieningai tvirtino žurnalistei, kad santuokinė neištikimybė smerktina, nes ją draudžia Koranas. Vėliau tarp kitko prasitardavo, jog daugelis jų bičiulių turi meilužes.

Poligamija Indonezijoje retas reiškinys, bet ji turi šalininkų. Vienas toks yra verslininkas ir "poligamijos karaliumi" pasiskelbęs 47 metų Puspo Wardoyo, praturtėjęs iš keptų viščiukų. Jis organizuoja kasmetinį poligamijos čempiono konkursą "Polygamy Awards". Pats turi keturias žmonas - ketvirtai išsirinkti suorganizavo grožio konkursą. Rašo patarimų knygas, kaip santuokoje gyventi su keturiomis žmonomis (kadaise Mahometas leido musulmonams turėti keturias žmonas). Ir tvirtina, kad "turtingi ir tie, kuriems pasisekė, turi nesantuokinių nuotykių. Žmonos jiems nieko negali padaryti. Jeigu pyksta, vyrai dar mieliau ieško pramogų kitur."



Tačiau XXI amžiuje islamiškoje Indonezijoje žmonos nebūtinai namie laukia grįžtančių vyrų. Žurnalistė susipažino ir su 24 metų Rija, turinčia gerai uždirbantį vyrą ir trejų metų vaiką. Ištekėjo už vyro giminių valia, net myli jį, tačiau kartą per savaitę susitinka su meilužiu, o kiekvieną dieną siunčia jam SMS. Žino, jog rizikuoja užsitraukti vyro ir giminių rūstybę, bet perdaug vertina nuotykio ir laisvės skonį. Žino, kad panašiai elgiasi daugelis jos draugių.

Afrikietiška ruletė

"Ten, kur užsikrėtimai AIDS virusu tokie dažni kaip čia, santuokinė neištikimybė yra sulėtinto veikimo bomba," - sako Allison Russell, Chriso Hanny vardo ligoninės ordinatorė Soveto Johanesburgo priemiestyje. Tai didžiausia Pietų Afrikos ligoninė. Šiame pasaulio regione santuokinė neištikimybė gali tapti mirties nuosprendžiu visai šeimai. Tarsi likimo ironija - kaip tiktai daugelyje juodosios Afrikos rajonų nesantuokinio sekso statistikos aukščiausios pasaulyje. Pavyzdžiui, Mozambike net 29 procentai vyrų pripažįsta, jog neseniai turėjo seksualinių kontaktų daugiau kaip su viena partnere.

45 metų Peteris su žmona ir vaikais gyvena dviejų valandų kelionės nuo Johanesburgo atstumu. Papasakojo, kad jo sūnus prieš dvejus metus mirė nuo AIDS. Toks pat likimas ištiko ir vieną iš Peterio meilužių; jis užtikrina, jog dabar elgiasi kitaip ir saugosi. Kaip? "Kontaktai su prostitutėmis dabar jau nebepavojingi, jos pačios reikalauja, kad naudočiau apsisaugojimo priemones. O mano draugės mylisi tiktai su manimi, tai neturiu kur užsikrėsti." Bet viena iš jų mirė nuo AIDS? - "Ta, matyt, buvo man neištikima, bet antrą kartą nesileisiu apgaunamas."

Žurnalistės neslepia, kad sociologiniai tyrimai ir statistikos duomenys neištikimybės tema yra nepilni, netikslūs ir klaidinantys. JAV kai kurie tyrėjai neištikimybe pripažįsta net kontaktą, kuriame neprieita iki lytinių santykių. Antra vertus, Pietų Afrikoje viename iš tyrimų neištikimybė padalyta į dvi kategorijas: esant girtiems ir esant blaiviems...

Visos statistikos rodo, kad vyrai neištikimi daug dažniau negu moterys. Skirtumas itin ryškus Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Ten ponai giriasi nesantuokinėmis pergalėmis, tuo tarpu moterų, prisipažįstančių turėjus nesantuokinių nuotykių, skaičius minimalus. Tų duomenų palyginimas, savaime aišku, kelia abejonių, o mokslininkams net galvos skausmą. Tai su kuo galų gale tie visi vedę vyrai apgaudinėja savo žmonas? Tiktai su vienišomis moterimis arba turistėmis iš užsienio. O gal, kaip spėja kai kurie tyrėjai, yra moterų, gal prostitučių, o gal tiktai nedorų nuotykių mėgėjų, kurios "aptarnauja" šitiek neištikimų vyrų? Yra dar vienas paprastas paaiškinimas, minimas nenoromis, nes pakerta tokių tyrimų prasmę: ponai padidina savo pergalių skaičių, o ponios savo ruožtu sumažina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"