TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Nelinksmas miestelis (su budeliu fone)

2008 10 11 0:00
Apelsinų spalvos marškinėliai reiškia, kad kalinys ilgai sėdės. "Ilgas nuosprendis" filipiniečių suvokimu - tai mažiausiai dvidešimt metų. O laikas čia slenka taip tingiai...
LŽ archyvo nuotrauka

Bilibido kalėjime yra bažnyčių, parduotuvių ir kioskelių, net teniso aikštelių. Idilija? Lietuvoje už grotų leidžiantieji dienas turbūt nenorėtų ten atsidurti.

Bilibidas - XIX amžiaus Filipinų penitenciarinės minties produktas - tai 400 hektarų, išskirtų iš šalies sostinės Manilos. Tas plotas kaip du vandens lašai panašus į likusią miesto dalį. Ta pati erzelynė gatvėse, turguje galima nusipirkti tokių pačių prekių, taip pat skambina pamaldoms varpai, tokios pačios krepšinio taisyklės. Tų, kurie konfliktavo su teise, laukia kalėjimas įprastinėje Pietų Azijos metropolijoje. Iš Manilos lengva patekti į Bilibidą. Iš Bilibido patekti į Manilą - sunku. Nuo to prasideda ir kiti skirtumai.

Dvylikos tvarkdarių per akis

Per beveik pusantro šimtmečio siekiančią savo istoriją Bilibidas niekada neturėjo gero vardo. Jo šlovė buvo kur kas niūresnė negu įprastinių kalėjimų. Iš pradžių jį lygindavo su garsiuoju Sing Singu - sugriežtinto režimo Niujorko kalėjimu. XX amžiuje kaliniai spjovė į poetiškus palyginimus ir atvirai sakydavo, jog Bilibidas - pragaro prieangis. Antrojo pasaulinio karo metais japonai ten įrengė karo belaisvių amerikiečių stovyklą. Tada iš kalėjimo apibūdinimo dingo žodis "prieangis".

Po karo Bilibidas tapo toks pat kaip anksčiau. Kadangi teisėtvarka Filipinuose, kaip ir visa kita, korumpuota iki galimybių ribos, 400 hektarų getas greit prisipildė civilių. Tokių, kurie konfliktavo su teise, ir tokių, kurie tik teisme sužinodavo, jog padarė sunkų nusikaltimą.

Dabar čia kali 23 tūkst. žmonių. Jeigu priskaičiuotume prižiūrėtojus, tai viename kvadratiniame kilometre tilptų 6 tūkstančiai. Kaip Singapūre.

Kalėjimo ligoninės, kurioje žiurkėms gaudyti laikomas vienas katinas ant pavadžio, slaugė tvirtina, jog mažiausiai trečdalis čia esančių kalinių niekuo nenusikalto ir sėdi už nekaltumą. Net jeigu tai tiesa, tai tarp kitų 70 proc. kalinčiųjų yra tiek galvažudžių, kad prižiūrėtojai neįstengė patys palaikyti tvarkos Bilibide. Kruvini kalinių maištai kartodavosi taip dažnai, kad valdžiai neliko kitos išeities, kaip daryti paliaubas. Tai buvo paliaubos Filipinų sąlygomis: mes paliekame jus ramybėje, o jūs paliekate ramybėje mus. To susitarimo rezultatas - kaliniai, priklausantys 12 gaujų, tapo tvarkdariais. Bilibide faktiškai niekas nepasikeitė, plėšimai ir žmogžudystės tebevykdomi kasdien, bet prižiūrėtojai bent jau turi ramybę.

Ką aplanko tiradoras

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad filipiniečių penitenciarinė mintis pralenkė vakarietišką. Bilibido kalinys gali atidaryti kioskelį ir prekiauti tūkstančiu ir vienu mažmožiu. Penkis kartus per savaitę gali matytis su šeima, o jeigu turi kamerą vienutę ir žmoną, tai jam priklauso karšta šeštadienio naktis. Gali pažaisti biliardą arba pasitreniruoti teniso aikštėje, kurią padovanojo kažkoks Romeo Jalosjosas - kongresmenas, už vienuolikmetės išprievartavimą nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Dar vienas, akylesnis, žvilgsnis - ir apžavų migla išsisklaido. Mat šias privilegijas dalija gaujų bosai. Kas turi pinigų, tas turi viską: trijų kambarių apartamentą - kaip Jalosjosas, klimatizaciją, geresnį maistą. Pinigų stygius reiškia privilegijų pabaigą: kietą nusileidimą kameroje, kur gaus kvadratinį metrą betono. Kad gautų gultą, reikia atsėdėti ne mažiau kaip šešerius metus. Ir mokėti - mažiausiai 30 dolerių kas mėnesį. Kas nepaklus kalėjimo taisyklėms, paprieštaraus bosui arba užkabins jo gaują, pas tą ateis tiradoras - žudikas su mačete. Prižiūrėtojams dar niekad nepavyko aptikti jo pėdsakų.

Bilibide, kaip ir visur Filipinuose, valdo pinigai. Jų stygius paprastai reiškia sunkumus. Nestoras Della Cruzas nenorėjo atiduoti gangsteriams savo žemės. Dabar sėdi kalėjime iki gyvos galvos, nes - kaip jis aiškina - nedraugai surado merginą, kuri už nedidelį atlyginimą sutiko apkaltinti jį išprievartavimu. Tai pakankamas pagrindas rūsčiam nuosprendžiui. Net ir advokatai daugiau uždirba, jeigu įkalba klientą "bendradarbiauti su teismu". "Prisipažink, tai geriausia išeitis", - išgirdo Della Cruzas iš savo gynėjo. Ir pakluso.

Nepaprastai įdomių istorijų gali papasakoti užsieniečiai. Vyriškis, kuris prisistato esąs olandas, nors jaučiamas jo balkaniškas akcentas, nebeprisimena, dėl ko sėdi. George'as Milleris, škotas, kuris Bilibide jau keturiolika metų, pateko čia už jam nesuprantamą kaltinimą finansiniu pažeidimu. O septyniasdešimtmetis Charlesas Cravenas sako, jog jau seniai atliko savo bausmę, bet kalėjimo valdžia jį pamiršo.

Dar prieš dvejus metus Bilibide buvo mirties kamera, kurioje mirtinos injekcijos laukė daugiau kaip pusė tūkstančio pasmerktųjų. Paskutinė bausmė įvykdyta 2000 metų birželį. Per klaidą, nes tuometinis prezidentas Josephas Estrada pasigailėjo kalinio. Bet Estrados patarėjai negalėjo prisiskambinti į Bilibidą, telefone vis įsijungdavo faksas. Kai atvažiavo į vietą, jau buvo vėlu. Dabar Filipinų baudžiamajame kodekse nėra mirties bausmės. Bet Bilibide privalomas tiradoro kodeksas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"