TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Nemirtingumo eliksyras ir parakas

2007 08 18 0:00

Sargyba be pamainos

Tarp aštuonių tūkstančių figūrų iš garsiosios imperatoriaus Qin Shi Huango terakotinės armijos, sukurtos III amžiuje prieš Kristų, išsiskiria ryškiai violetiniai kariai. Jie nudažyti kitokiais dažais, kurie neišbluko net iki šiol.

Tas faktas paskatino kiną mokslininką Zhi Liu iš Stenfordo universiteto ištyrinėti medžiagos, dengiančios violetinę klūpančio lankininko figūrą, pavyzdžius. Mokslininkas nustatė, kad paslaptingosios medžiagos sudėtyje yra bario, švino, kvarco, vario ir malachito. Zhi Liu nuomone, stebėtinai atsparūs dažai atsirado kaip dao alchemikų ieškojimų pašalinis efektas. Jie norėjo sukurti dirbtinį nefritą - būtiną nemirtingumo eliksyro komponentą. Vietoj nefrito gavo violetinį pigmentą.

Senovės mokslininkai patyrė likimo ironiją, dovanojusią tyrinėtojams atradimus, kurių jie neieškojo, bet ir neleido pasiekti to, ko iš tiesų troško.

Penki visatos pradai

Kinijos alchemikai svajojo atrasti substanciją, užtikrinančią žmonėms amžiną sveikatą ir gyvenimą, taip pat antgamtines galias, kurios leidžia įsakinėti dvasioms ir demonams.

Hipotezė apie tokios substancijos egzistavimą atsirado apie VII amžių prieš Kristų kartu su Kinijoje pradėjusiu plisti tikėjimu dao. Taip pavadinta visatą valdanti jėga, dėl kurios visata atsirado ir be paliovos keičiasi. Pirmieji daoistai ieškojo atsakymo į klausimus apie juos supančio pasaulio sandarą ir jį valdančius dėsnius. Gyveno kalnų vienuolynuose, perduodavo savo žinias mokiniams, tie savo mokiniams, ir taip iš kartos į kartą, kol apie 350 metus prieš Kristų paskelbta, jog visata susideda iš penkių pradų: vandens, ugnies, medžio, metalo ir žemės. Nuolat kiekvienas iš jų turėjo virsti vis kitu pradu.

Teorija, jungianti visas būtis į vieną, teikė viltį, kad gyvenimas ir po jo laukianti mirtis - tiktai to ciklo elementas. O jeigu taip, tai gamtoje turėtų būti medžiagų, leidžiančių suvėlinti ar net sustabdyti tą permainą. Patraukli teorija įkvėpė senovės tyrinėtojus ieškoti gyvybės eliksyro.

Kompasas iš demonų slėnio

Eksperimentuojant su įvairiausiomis substancijomis buvo atrastas ne tik violetinis pigmentas, naudotas terakotinės armijos figūroms dažyti. Iš to paties laikotarpio išlikusi knyga "Neprilygstamasis iš demonų slėnio". Joje pateikiama informacija: "Kai žmonės iš Zhengo išeina ieškoti nefrito, nešasi pietų šalies rodyklę, kad nepaklystų." Ta rodyklė buvo magnetito gabalėlis, pakabintas ant šilkinio siūlo. Pirmasis mus pasiekęs kompaso aprašymas leidžia manyti: net jeigu mokslininkai daoistai neišrado kompaso, tai labai jį patobulino. Jų sukurtas prietaisas buvo kvadratinės plokštelės formos su aštuonių pasaulio šalių simboliais, ant jos pritaisyta dailaus šaukštelio formos rodyklė iš įmagnetinto metalo.

Iš tikrųjų kompasas ne visada palengvindavo nefrito paieškas, tačiau padėjo atsirasti geomantijai. Tai buvo daoistų alchemijos šaka, ieškanti būdo tapti nemirtingam per harmoniją su visata. Geomantija sukūrė taisykles, kaip suplanuoti miestą, išdėstyti namus, net kokia kryptimi kasti kapus, kad viskas derintųsi su "žemės jėgų kvėpavimu ir srovėmis", o jas nustatydavo kompasu. Mintis panaudoti tą prietaisą jūreivystei kažkam atėjo į galvą tik po kelių šimtmečių.

Dujų ataka prieš du tūkstančius metų

Kitu alcheminių eksperimentų šalutiniu efektu I amžiuje prieš Kristų tapo popierius. Jis buvo pagamintas iš grūstų ir susmulkintų kanapės skaidulų. Vėliau pastebėta, jog popierius puikiai tinka perduoti dažais rašytoms žinioms. Šimtmečiu vėliau bandymai alchemikų krosnyse atskleidė, jog baltas kaolino molis, kaitinamas beveik iki 1300 laipsnių Celsijaus, virsta beveik permatomu stiklu.

Be ekonominės naudos, alchemikai sukūrė Kinijai ir nepaprastą ginklą. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais kinų armija naudojo kovines dujas. Labiausiai pagarsėjusias - penkių mylių rūką - paleisdavo degindami salietros ir sieros mišinį, pridėję arseno, pjuvenų, sakų, žmogaus plaukų, vištų plunksnų ir vilko išmatų.

Didieji atradimai nereiškė, kad mokslininkai pamiršo svarbiausią tikslą - gyvybės eliksyro paieškas. Tą substanciją manėsi suradęs III amžiuje gyvenęs, labai išgarsėjęs alchemikas Ko Hungas. Jo apdorotas taurusis metalas su keliomis kitomis substancijomis, tarp jų gyvsidabriu, turėjo taip veikti, jog "tas, kuris tais vaistais naudosis, gyvens amžinai ir nemirs".

Keturi imperatoriai, susigundę nemirtingumu

Ko Hungo teorijos turėjo tragiškų pasekmių kinų alchemijai, taip pat keturiems imperatoriams iš Tangų dinastijos VII ir VIII amžiais. Tuo laikotarpiu, kai dao filosofija buvo iškelta iki valstybinės religijos rango, nemirtingumo trokštantys imperatoriai sutikdavo su alchemikų siūloma terapija. Tačiau eliksyrai, kurių sudėtyje būdavo gyvsidabrio, aukso, arseno ir salietros, neprailgindavo gyvenimo. Monarchų nunuodijimas - kad ir jiems pageidaujant - gerokai sumenkino mokslininkų daoistų reputaciją. Juo labiau kad Konfucijaus šalininkai seniai skelbė juos esant šarlatanus ir apgavikus.

Alchemijos autoritetas smuko tuo pačiu metu, kai buvo atrastas didžiausias jos atradimas - šaunamasis parakas, netrukus tapęs itin populiaria substancija. Tai dar viena likimo ironija: ieškodami amžinojo gyvenimo mokslininkai daoistai sukūrė tai, kas ateityje suteikė žmonėms galimybę sėti mirtį anksčiau neįsivaizduotu mastu.

Ta skaudi pamoka sutapo su kadaise nepaprasto mokslo žlugimu, nes jis virto neproduktyviu magijos menu. Apie XII amžių jis galutinai sunyko ir niekada nebeatsigavo. Daoistai alchemikai nesukūrė nemirtingumo eliksyro, bet tapo nemirtingi dėl jų pačių neįvertintų atradimų - kad ir dėl tūkstantmečiais neblunkančios ryškiai violetinės terakotinių kareivių spalvos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"