TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Nepalo amazonės

2011 08 27 0:00
Moterys ryškiais apdarais gamina pernešamas krosneles iš molio, karvių mėšlo ir žolės.
Užsienio spaudos nuotrauka

Jos ilgai gyveno atsiskyrusios, išsaugojo savo tradicijas ir kultūrą.

Vyresnieji vaikai užsnūdo, o Ram Puti su kūdikiu prie krūtinės sėdi tarp kelių didelės savo šeimos narių prie ugnies savo mediniame namelyje. Kai kurios moterys rūko, o pora vyrų kampe taiso žvejų tinklus.

Kyla ginčas dėl santuokos, kuri nepavyko. Moterys pagyvėja ir karštai diskutuoja. Pagal legendą, būtent širdies reikalai atvedė tharu žmones į tas vietas, kur jie dabar gyvena, - į Pietų Nepalą.

Rana tharu genties senolis Lalas Bahaduras papasakojo žurnalistei tą legendą. Esą po to, kai XVI amžiuje mongolai užkariavo Indiją, Radžastano provincijoje karių radžputų kasta pasipriešino valdovui musulmonui, panorusiam vesti jų kastos merginą. Moterys ir vaikai pabėgo į rytus, o vyrai liko ginti gimtinės.

Tharu (taip imta vadinti pabėgėlius) apsistojo Himalajų priekalnių miškuose, nusidriekusiuose išilgai dabartinės Indijos ir Nepalo sienos. Kai gavo žinią, kad visi genties vyrai žuvo, moterys pradėjo tekėjo už vergų, kurie jas lydėjo. Tačiau jos ir toliau dirbo visus darbus.

Gentis ilgai buvo izoliuota nuo išorinio pasaulio. Ją saugojo maliarijos nešėjai uodai. Ilgainiui tharu įgijo imunitetą šiai mirtinai ligai. Statėsi medinius namus, dirbo žemę ir gaudė žuvis srauniose upėse. Keturis šimtmečius gyvenimas beveik nesikeitė, ir dabar beveik viską jie daro savo rankomis. Žurnalistė matė tik instrumentus, keletą dviračių ir traktorių. Namų sienos, iš vidaus ir iš lauko tinkuotos žeme ir karvių mėšlu, atrodo itin lygios, o liečiant primena odą. Moliniai indai, raštuoti apdarai, žvejų tinklai - viskas, kas pagaminta tharu rankomis - tai tikri meno kūriniai.

Tačiau viskas, ką bandoma pritaikyti jų pasauliui, net ir dėl pažangos, problemiška. Šeštajame dešimtmetyje užsieniečiai atvežė pesticidus DDT. Maliarijos nebeliko, kaip ir barjero svetimšaliams. Kad galėtų pasiskolinti pinigų atvežtinėms prekėms pirkti, daugelis tharu pasirašė dokumentus, kurių nemokėjo perskaityti. Dabar jie tik nuomininkai žemės, kuri iki tol jiems priklausė.

"Man būnant pas rana tharu niekas nė karto nepaklausė, kada išvažiuosiu, - rašo žurnalistė. - Klausdavo kitko: kada sugrįšiu? Jie nemano, kad jų pasaulis mažytis, jiems neatrodo, kad jų miškas - tirpstanti pertvara tarp jų ir kito pasaulio. Bet kai miškas ir kultūra, kurią jis padeda išsaugoti, išnyks, o tai greičiausiai įvyks, mes prarasime kažką absoliučiai neįvertinamo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"