TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Neskubrus meistro gyvenimas

2006 09 20 0:00
"Ką darai - daryk neskubėdamas", - amatų meistras Romas Norkūnas (dešinėje) pamoko ir savo kolegas: Dzūkijos nacionalinio parko gamtos paveldo skyriaus vedėją Mindaugą Lapelę (viduryje) ir parko direktoriaus pavaduotoją Eugenijų Drobelį.
Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka

Ką darai - daryk ramiai, neskubėdamas. Taip moko Dzūkijos nacionalinio parko amatų meistras Romas Norkūnas, bene vienintelis Lietuvoje tokias pareigas turintis žmogus. "Kai dirbi lėtai, galvodamas, tai savo ritmą randi, tampa nesunku ir nepavargsti", - aiškino šis 38 metų vyras iš Musteikos kaimo.

Radau Romą apspistą ekskursantų prie neseniai Musteikos pakraštyje suręstos klėties - bitininkystės muziejaus. Meistras klūpėjo priešais laužiuką. Geležies skiltuvu kaukštelėjęs titnagą, pažėrė kibirkštį į pintį - pelenų šarme išmirkyto beržo grybo gabaliuką, o kai šis nuo kibirkšties pradėjo smilkti, užmetė išdžiūvusių medžio puvėsių. Beliko kantriai pamažėle pūsti. Minutė kita, ir stryktelėjo ugnis - laužas užkurtas be degtuko.

Mūsų tėvų ir protėvių senojo gyvenimo paslapčių Norkūnas moka ne vieną. Pavyzdžiui, gali be kopėčių, tik su geiniu (senovinis dzūkų bitininkų prietaisas) pasiekti drevę aukštai pušyje. Girioje prie Musteikos yra septynios tokios drevės su bitėmis, ir Romas taip jas aplanko, kai ateina laikas valyti bičių būstus ar kopinėti medų.

Šalia bitininkystės muziejaus - 25 kelminiai aviliai. Norkūnas juos išskobė su Algiu Svirneliu peikenomis, paskui apgyvendino ten bites ir dabar jas prižiūri. Moka ir šiaudais bei nendrėmis stogus taip dengti, kaip būdavo dengiama senovėje - kad nė lašo vandens neprasisunktų.

Pastaraisiais metais kas vasarą Dzūkijos nacionaliniame parke vykstančios pynėjų stovyklos irgi neapsieina be Norkūno. Šį rugpjūtį stovykloje pynimo meno vieni iš kitų mokėsi per 60 žmonių.

Neseniai smalsuoliams Norkūnas demonstravo, kaip iš beržo išlydyti deguto. Šis kvapus skystis tinka ne tik ratams tepti, bet ir odos ligoms gydyti. "Norėčiau atgaivinti Dzūkijoje ir kalvystę - jau parsivežiau ir Liškiavos dumples, pasidariau priekalą", - dalijosi planais meistras.

Baigęs Vilniaus pedagoginį universitetą, darbų mokytojas Norkūnas grįžo į gimtinę Dzūkijoje, vedė tokią pat ramaus būdo kaip jis pats dzūkaitę Vilmą ir nusipirko Musteikoje pirkelę. Tai garsus namas - kadaise jame gyveno šviesuolis režisierius Juozas Gaidys, vadovavęs Margionių kaimo klojimo teatrui.

Naujas pirkios šeimininkas nusprendė gyventi taip, kaip gyveno senieji šiliniai dzūkai. Ūkelyje daug kas padaryta paties meistro. "Jei žmogus netingi, gali viską arba beveik viską savo ūkyje pasidaryti pats. Taip ir vertėsi mūsų senoliai", - aiškino Norkūnas.

Toks gyvenimo būdas leido valstiečiui būti mažai priklausomam nuo pramonės gamintojų, prekybininkų ir net valdžios. "Šiais globalizacijos ir centralizacijos laikais daugelis žmonių priversti priklausyti nuo ko nors, todėl energetikos sistemos ar kitokios avarijos padaro didžiulių nuostolių. O kokia avarija gali pakenkti kaimui, kurio žmonės augina grikius, rugius, gyvulius ir bites, patys pasistato namus, pasigamina ūkio daiktus, išsiaudžia ir pasisiuva drabužius?" - svarstė Norkūnas. Jis įsitikinęs, jog senieji protėvių amatai kada nors gali išgelbėti žmones po katastrofos.

Sunkiausia buvo išmokti auginti bites. "Per vestuves parko bendradarbiai padovanojo avilį su bitėmis. Susižavėjau, ėmiau mokytis iš senųjų bitininkų. Prabėgo treji metai, bet ir šiandien dar negalėčiau pasakyti, jog jau esu tikras bitininkas", - kuklinosi Romas.

Studijuoti bičių gyvenimo jis važiavo net į JAV ekologinį bityną. Prieš šią kelionę per 3 mėnesius išmoko anglų kalbą. Tačiau turtingoji šalis nuvylė. "Kokia ten ekologija - civilizacija, bitynas tarp greitkelių. Davė chemikalų barstyti į avilius, esą nuo bičių ligų. Bandžiau berti mažiau, tai apibarė", - pasakojo Norkūnas. Po keleto mėnesių, net nelaukęs kursų pabaigos, Norkūnas parskubėjo į gimtinę.

"Kiek sunkiau būna, kai ir šienapjūtė, ir kitokie darbai, ir bičių spiečius pradeda lėkti - reikia juos gaudyti. Noriu, kad jos mano aviliuose gyventų natūraliai - nevartoju jokių chemikalų, erkes iš jų lizdų bandau išginti gailiais, pelynais, degutu. Nededu cukraus - vietoj jo palieku bitėms medaus, kaip darydavo mūsų tėvai ir protėviai. O sau medaus imu nedaug, tik tiek, kiek būtinai reikia", - pasakojo Norkūnas.

Meistras mielai rodė savo ūkelį. Penki arai grikių - jų žiedų nektarą kopinėjo bitės, o iš grūdų bus skani košė ir dzūkiškos "babkos". Du arai avižų - kumelei Volgai, kurią Romas augina perpus su kaimynu. Šia Volga meistras mėgsta keliauti į Marcinkonis - pasak jo, tokia kelionė kur kas smagesnė negu mašina. Du arai bulvių, truputis rugių, ketvertas triušių, dešimt vištų. Dar buvo ožka, bet vilkas papjovė...

Lėtai Romas pasakoja apie ramų savo ir Vilmos gyvenimą, tik ūmai suklūsta: "O kur dingo Agota?" Tikrai - trejų metų jo dukrelė ką tik buvo čia ir spoksojo į mus didelėmis mėlynomis akimis, o dabar jos nebėra. Išpuolė tėvas iš pirkios ir pirmiausia nuskubėjo prie kūdros šalia - čia mergaitės tarsi nebūta. Apėjome pirkios pašalius - nėra. "Nuėjo mamos ieškoti", - nusprendė Romas, išvydęs batukų pėdsakus smėlyje. Kone tekinas jis pasileido per kaimą keleliu - nespėjau vytis.

Agotą pamatėme už posūkio - tapeno girios pakraštin, kur, jos manymu, turėjo būti mama. Pamačiusi tėtį ištiesė jam ranką. Dabar žygiavome trise - vėl ramiai, neskubriai, - toks, pasak Norkūno, ir turi būti žmogaus gyvenimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"