TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Net žinomų tėvų vaikams svetur geriau nei tėvynėje

2012 05 26 11:13

Tikėtina, kad atėjus vasarai padidės ir jaunimo emigracija iš Lietuvos. Vieni išvažiuos studijuoti, kiti - ieškoti įdomesnio, geriau mokamo darbo, siekti sėkmingesnės karjeros. Garsių tėvų atžalos nėra išimtis, jos taip pat palieka gimtinę. 

Vaikai užauga ir kelia sparnus iš tėvų lizdo. Viskas būtų gerai, jei savo lizdus jie suktų kur nors netoliese. Tačiau jaunimas palieka gimtąjį kraštą ir bando įsikurti svetur. Užsienyje studijuoja, dirba, kuria šeimas. Iš Lietuvos išvažiuoja ir žinomų žmonių vaikai. Dėl kokių priežasčių atžalos palieka namus ir iškeliauja toli, ką apskritai mano apie emigraciją, kalbėjomės su publikos mėgstamu dainininku Povilu Meškėla, populiariu aktoriumi, laidų ir renginių vedėju Gintaru Mikalausku ir žinomu kantri atlikėju Virgiu Stakėnu.

Ieškojo čia, rado ten

Dainininkas Povilas Meškėla šiuo metu vieši Didžiojoje Britanijoje. Į Londoną jis išvyko aplankyti vaikų. Du sūnūs - 25-erių Rokas ir 19 metų Matas iš gimtinės į šį Vakarų didmiestį emigravo pernai. Pirmas išvyko vyresnėlis. "Abu išvažiavo dėl skirtingų priežasčių. Vienas sūnų bandė Lietuvoje rasti savo vietą, kurioje išreikštų save, o jei ne, tai bent kad turėtų galimybę dirbti ir gyventi. Kurį laiką dirbo vienoje, kitoje vietoje. Tačiau darbai buvo laikini. O jis norėjo judėti pirmyn. Ir gerai jaustis. Todėl, kai ilgą laiką nesisekė rasti nuolatinės darbo vietos, kilo mintis pabandyti svetur", - pasakojo P.Meškėla.

Pašnekovas sakė, kad sūnus Rokas yra labai atsakingas žmogus. Ir labai jautrus. Lietuvoje vaikinas išbandė kelis meninius-techninius darbus. "Jis ieškojo, darė, bet satisfakcijos buvo mažai, - teigė P.Meškėla. - Todėl laikui bėgant formavosi idėja, gal reikėtų pabandyti įsitvirtinti svetur."

Pirmomis savaitėmis Londone Rokui apsiprasti su nauja aplinka nebuvo lengva. Miestas atrodė labai didelis, šaltas. Labai trūko artimų žmonių šalia. Metus nuomojosi kambarį nedideliame bute. Trūko vietos, kur po ilgų darbo valandų galėtų pabūti ir pailsėti vienas. Šiuo metu nuomojasi jau kitą butą su bendraamžiais - pusbroliu ir keliais draugais. Dabar jau geriau, nes kiekvienas turi savo erdvę. Rokas įsidarbino kavinėje. "Iš pradžių buvo sunku, - neslėpė vaikino tėvas. - Tačiau pasisekė, kad susirado gerą darbą. Jis profesionaliai gamina  kavą. Apie ją ir jos gaminimą gali papasakoti įvairių įdomybių, niuansų. Pažvelgęs į žmogų, kuriam ją ruošia, kavos paviršiuje  išpiešia piešinius, "apipavidalina", kad būtų gražu. Taigi jo gaminama kava yra iš trijų sudedamųjų - kvapo, skonio ir grožio. Sūnui šis darbas labai patinka. Rokas stengiasi, ir jam puikiai sekasi. Svarbiausias dalykas - kad dabar jis patenkintas tuo, ką veikia." Dainininkas teigė, kad su nauja aplinka sūnus apsiprato gerai po to, kai pradėjo dirbti, užsidirbti ir galbūt tam tikra prasme pasijuto saugesnis. Rokas lengvai susibičiuliavo ir su britais, ir su kitų tautybių Londone gyvenančiais žmonėmis. "Jei esi pareigingas ir atsakingas, nuoširdus ir išklausantis, gerai orientuojiesi situacijoje, būsi gerbiamas, žmonės su tavimi noriai bendraus. Šie dalykai labai svarbūs", - įsitikinęs P.Meškėla. Žmonės iš aplinkinių biurų gerti kavos specialiai eina į kavinę, kurioje dirba Rokas, nes jiems patinka lietuvio gaminama kava. Taigi vaikinas pritraukė nuolatinių lankytojų.

Nostalgija ir ilgesys

Visi esame girdėję ne vieną istoriją, esą į užsienį išvykę darbštūs lietuviai lengvai žengia karjeros laipteliais. Kodėl ten jiems paprasčiau negu gimtinėje - ką apie tai pasakytų Povilas? "Mūsų broliai lietuviai nori užsidirbti, įsitvirtinti. O kai darbdaviai mato pastangas, jie skatina, nes jiems nereikia ieškoti kitų darbuotojų, - mano P.Meškėla. - Taigi visi jaučia stabilumą."

Vis dėlto P.Meškėla mano, kad būdamas svetur Rokas jaučia nostalgiją gimtinei, artimųjų ilgesį. Vaikinas tėvui yra sakęs, kad mielai gyventų ir dirbtų Lietuvoje, jei čia būtų tokios pačios sąlygos ir galimybės kaip Anglijoje. "Apskritai, tai daug rimtesni dalykai. Jaunimo emigracija priklauso nuo bendros situacijos Lietuvoje, - tvirtino pašnekovas. - Rokui buvo skaudu, kad turėjo palikti artimus žmones ir išvažiuoti."

P.Meškėla sakė tikįs emigrantų teigimu, jog jiems gerai. "Tačiau turbūt būna akimirkų, kai jiems norisi namo", - svarstė dainininkas.

Per metus, kuriuos gyvena užsienyje, Rokas į Lietuvą buvo grįžęs vieną kartą dviem savaitėms. Pabuvo, pabendravo su artimais žmonėmis ir vėl iškeliavo svetur kurti savo gyvenimo. "Galima buvo jausti, kad jam išvažiuoti nelengva", - pasakojo P.Meškėla. Tačiau vaikinas suprato, kad šiuo metu Londone yra didesnė tikimybė dirbti ir gyventi.

"Judėti pradedama po truputį"

Paskui pernai balandį išvykusį Roką į Didžiosios Britanijos sostinę, baigęs mokyklą, vasarą patraukė ir jaunėlis P.Meškėlos sūnus Matas. "Vieną gražią dieną jis atėjo ir pasakė, kad išvažiuoja į Londoną, - prisiminė dainininkas. - Negaliu tvirtinti, kad man tai buvo netikėta. Sūnus porą kartų buvo apie tai užsiminęs. Sakė, kad kai jam sueis 18 metų, pradės gyventi savarankiškai."

Vaikinas taip pat įsidarbino kavinėje - kitoje nei brolis. Matas padeda ruošti maistą, palaiko kavinėje švarą, tvarką. Šeštadieniais dirba kitoje vietoje: ryte sustato palapines vyksiančiai mugei, o vakare jas surenka. Sako, kad jam labai patinka dirbti. Broliai gyvena atskirai, bet dažnai susitinka. Anot tėvo, Matas svetimoje vietoje adaptavosi puikiai ir Londone jaučiasi komfortiškai. Nebent kai lyja, jo nuotaika subjūra, būna liūdnesnis. "Ten sūnus jaučia laisvę, kurios Lietuvoje, nors mes apie ją ir kalbame, jis teigė nejaučiąs", - tvirtino P.Meškėla.

Rokerio nuomone, nėra svarbu, kas kokius darbus dirba. Kartais gyvenimo pradžia užsienyje gali būti sunki. Tačiau jei labai stengiamasi, galiausiai viskas susiklosto sėkmingai. "Judėti pradedama po truputį", - įsitikinęs pašnekovas.

P.Meškėla prisipažino, kad jo vaikai nėra tokie, kurie "sėdi ant sprando ir prašo pinigų", bet stengiasi patys užsidirbti. Dainininkas sakė žinąs atvejų, kai į užsienį išvažiavę jauni žmonės ten nepritampa, tada Lietuvoje gyvenantys tėvai siunčia pinigų, kad atžalos išgyventų. Tačiau jo sūnūs - Rokas ir Matas - labai stengiasi, siekia įsitvirtinti. Vaikinai savo gyvenimą kuria patys. "Didžiuojuosi savo sūnumis", - pabrėžė P.Meškėla.

Lietus ir vargas

Klausiamas, ar pats turi minčių emigruoti, P.Meškėla teigė: "Neketinu išvažiuoti iš Lietuvos. Šis kraštas man yra labai brangus. Čia užaugau. Lietuvoje man gera, turiu viską, apie ką tik galima svajoti: mano žmogus - mylima žmona, su kuria dalijuosi ir liūdesiu,  ir džiaugsmu, sūnus Mantas, artimi draugai, mėgstama veikla, bendraminčiai, vaikai, kuriuos mokau. Kodėl turėčiau bėgti į užsienį, ko ten ieškoti? Dėl pinigų? Man užtenka, kiek jų uždirbu čia."

Jis nežino, ar sūnūs Rokas ir Matas įsikurs visam laikui svetur, ar kada nors grįš į gimtinę. "Dabar jie tiesiog gyvena ten. Jiems taip patinka. Jie yra savo ateities ir likimo kalviai, nuo jų pačių priklauso, kaip klostysis gyvenimas", - sakė pašnekovas.

P.Meškėla mano, kad emigracija yra neišspręsta problema, spraga, susijusi su darbo vietų trūkumu ir tuo, kad negali išgyventi žmonės, neturintys paklausios profesijos ar gaunantys labai mažą atlyginimą. Kiekvieną savaitę iš gimtinės svetur išvyksta būriai žmonių, ypač jaunų. "Koks bus mūsų kraštas, jei daug jaunimo išvažiuos? Lietaus ir vargo", - liūdnai klausė dainininkas. Jo nuomone, yra gerai, kai yra judėjimas, susipažįstama su kitomis šalimis ir jų kultūra. Tačiau mūsų krašto ateitis priklauso ir nuo mūsų, ir nuo mūsų vaikų - jaunų žmonių. "Emigracija yra didelė Lietuvos žaizda, ir ji gilėja", - apibendrino P.Meškėla. Jis norėtų tikėti, kad viskas pasikeis į gera, jaunimas turės ateitį ne tik svetur, bet ir mylimoje Lietuvoje.

Nuo tėvo - pas mamą

Kadaise aktorius, laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas liko vienas auginti dukrelę. Vyras labai atsakingai rūpinosi mergaite. Vėliau vėl sukūrė šeimą. Gintaras, auginantis dukrą Augustą, bendrą gyvenimą pradėjo kurti su žmona Jūrate, turinčia dukrą Dovilę. Taip šeimoje užaugo dvi atžalos.

"Mano Augusta dabar Čikagoje. Ji baigia koledžą ir nuo rudens Ilinojaus universitete studijuos mediciną, psichiatriją, - džiaugiasi aktorius. - Puikiai baigė gimnaziją Lietuvoje ir išvažiavo tęsti mokslų JAV." G.Mikalauskas pasakojo, kad Amerikoje dukra gyvena pas mamą, todėl aplinka nėra svetima. "Ji gyvena šeimoje, todėl man ramiau", - tikino jis. Tėvas supranta, kad dukrai ten nėra lengva, nes gyvenimą reikia kurti tarsi iš naujo. Tačiau, pasak G.Mikalausko, dukra nėra iš tų, kurie skundžiasi, ji visada pasižymėjo kantrybe ir tvirtybe.  

Kada ir kaip buvo nutarta, kad mergaitė, kurią augino tėvas, išvažiuos pas mamą į tolimą šalį ir ten toliau sieks mokslų? "Augusta buvo vienuoliktoje klasėje, - prisiminė pašnekovas. - Į Lietuvą atvažiavo jos mama su savo šeima. Susėdome prie vieno stalo ir viską sudėliojome: kaip vaikui padėsime, kai jis studijuos. Tie mokslai - dukters pasirinkimas. Mes tik stengėmės padaryti viską, kad jai būtų kuo geriau."

Pasak G.Mikalausko, Augustai nereikėjo adaptuotis prie kitokios aplinkos, mat ji buvo pažįstama. Kai dar gyveno Lietuvoje, mergaitė nuo 14 metų atostogaudavo pas mamą Amerikoje. Tačiau dabar Augusta išvažiavusi ilgam. Ar tėvui ilgisi dukters, kurią užaugino? G.Mikalauskas atsakė su ironijos gaidele: "Tai yra mano problema, ir aš turiu su ja susitvarkyti. Visą gyvenimą bandžiau išspręsti visus dalykus, susijusius su mano skausmu ar ilgesiu. O vaikui kalbėti, kad ilgu ir sunku be jo gyventi, juolab prašyti grąžinti skolą už tai, kad buvo užaugintas, būtų nesąžininga ir idiotiška."

Todėl tėvas tvirtai patarė dukrai - jei tik nori, tegul važiuoja į Ameriką studijuoti, siekti savo tikslų. O kai Augusta turės norimą išsilavinimą, vėl bus tariamasi, kur ir kaip jai gyventi toliau.    

Internetas ir kelionės

G.Mikalausko žmonos Jūratės dukra Dovilė taip pat išskrido iš Lietuvos. Mergina išvažiavo į Londoną, kuriame gyvena tėtis su nauja šeima, tad ir ji neturėtų jaustis vieniša. Iš gimtinės Dovilė išvyko pernai. Gerai baigusi mokyklą, mergina įstojo studijuoti verslo Londono universitete. Kaip sėkmingai studentei už mokslą jai mokėti nereikia, tai daro Didžiosios Britanijos valstybė. O šiame didmiestyje įsikūręs Dovilės tėtis parūpino dukrai gyvenamąjį plotą, kurį ji nuomoja drauge su kitais jaunais žmonėmis. Adaptacijai naujoje vietoje reikėjo tam tikro laiko, bet iš esmės mergina ten jaučiasi gerai, priprato. "Apie tai, kad ir Dovilė studijuos ne Lietuvoje, šeimoje kalbėjome ne kartą ir ne vienus metus. Vaikas taip pat planavo, rinkosi", - prisiminė G.Mikalauskas.    

Aktorius pasakojo, kad su dukra Augusta nuolat bendrauja per "Skype'ą". Dažniausiai sekmadieniais, kai Lietuvoje būna vakaras, o toje JAV dalyje, kurioje šiuo metu gyvena dukra, rytas. Praėjusią vasarą ji trumpam - dešimčiai dienų - buvo grįžusi į Lietuvą. G.Mikalausko žmona Jūratė, kai pernai lankėsi JAV darbo reikalais, ten aplankė Augustą, pažiūrėjo, kaip ji gyvena. Pats aktorius į Ameriką paviešėti pas dukrą dar nebuvo nuvykęs. "Kol kas negaliu sau to leisti, - teigė jis. - Dėl darbo neišeina ištrūkti iš Lietuvos, nes tai atsilieptų uždarbiui. Tėvui dar reikia "arti". Bet galbūt kada nors, kai vaikas įsikurs ir turės savo namus, apsilankysiu." G.Mikalauskas sakė nelabai tikįs, kad dukra, kai baigs mokslus, grįš ieškoti medicinos psichiatro darbo vietos Lietuvoje.     

Kitai Mikalauskų šeimos atžalai - Dovilei - paprasčiau parvažiuoti namo, nes gyvena ne taip toli. Šiais metais aktoriaus žmona Jūratė pavasarį aplankė dukrą Londone, tada abi parlėkė į Lietuvą švęsti Velykų. Prieš tai mergina namo buvo grįžusi Kalėdoms.

Realybė nedžiuginanti

Ką G.Mikalauskas mano apie tai, kad iš Lietuvos išvažiavęs jaunimas dažniausiai nebegrįžta, įsikuria svetur? Juk norėtųsi, kad savo ateitį jis kurtų gimtajame krašte. "Šnekėkime apie realius dalykus, - patarė pašnekovas. - Be jokios abejonės, senelis norėtų susikalbėti su anūkais gimtąja kalba, matyti juos ne kartą per 10 metų, bendrauti ne per "Skype'ą". Visada stengiausi būti atrama dukrai. Norėtųsi, kad vaikas būtų arčiau, nes dabar negali greit sėsti į automobilį ir pas jį nuvažiuoti." Tačiau G.Mikalauskas abejojo, ar mūsų šalyje jaunimui garantuotas mokslas, darbas, ateitis...

"Manau, kad dabar yra pats laikas žmonėms - ir laikantiems save politikos grandais, ir naujokams, besiveržiantiems į politiką, - pagaliau pradėti mąstyti apie atsakomybę, o ne apie tai, kiek uždirbti savo partijai. Mielieji, tikrai, kaip jau sakoma, kalbėtis su savo rinkėjais jums teks važiuoti į Airiją, Angliją ir panašiai", - kalbėjo žinomas aktorius. Klausiamas, ar neatsitiks taip, kad kada nors pats išvažiuos paskui dukras, G.Mikalauskas teigė, kad šiuo metu nieko negali žinoti. "Žiūrime, mąstome... Kol kas čia dirbame, galime susimokėti mokesčius. Jei atsitiktų taip, kad nebegalėtume, parduotume visą savo nekilnojamąjį turtą ir galbūt pamojuotume brangiajai tėvynei ranka", - sakė jis.    

Viskas prasidėjo nuo mokslų

Žinomo kantri atlikėjo Virgio Stakėno dukra Agnė iš Lietuvos į Ameriką išvažiavo maždaug prieš 8 metus. Tuo metu tiesiog studijuoti anapus Atlanto. Dabar ji yra ne tik mokslus baigusi, gerą darbą turinti, bet ir šeimą susikūrusi jauna moteris. Virgio žmona - žinoma dizainerė Ramutė Stakėnienė neseniai buvo ten nuvykusi padėti dukrai rūpintis vaikais. 32 metų Agnė su vyru augina net tris atžalas.

Taigi garsaus muzikanto dukra už Atlanto atsidūrė dėl mokslo, o šaknis ten pradėjo leisti dėl meilės ir šeimos. Iš pradžių Agnė Lietuvoje įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir studijavo verslo vadybą, grupėje, kur viskas buvo dėstoma anglų kalba. Pasimokius daugiau kaip trejus metus, gabiai merginai buvo pasiūlyta vieta metus studijuoti JAV, Nebraskos valstijoje Omahos mieste. Įdomu tai, kad šis Amerikos miestas yra susigiminiavęs su Šiauliais. Jaunai lietuvei sekėsi gerai, jai buvo paskirtos net dvi stipendijos. Tiesa, šiaip sau jos nedalijamos - reikia puikiai mokytis, dalyvauti labdaringoje ir savanorių veikloje...

V.Stakėno dukra JAV apsigyveno lietuvių šeimoje. Puikūs žmonės rūpinosi Agne, tad ji ten jautėsi beveik kaip namie. Anot V.Stakėno, Amerikoje jo dukra rado dar vieną močiutę ir senelį. "Todėl ji galėjo ne tik baigti mokslus, bet ir toliau užsikabinti, gyventi ten", - sakė garsus muzikantas. Dabar gabuolė jau turi ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnį.    

Meilė ir šeima

Agnės mama Ramutė visai neseniai grįžo iš Amerikos. Ji buvo išvykusi padėti dukrai rūpintis vaikais - beveik šešerių dukrele Isabella Alexandra bei mažaisiais dvynukais Charlesu ir Sophia. Kaip Stakėnų dukra sukūrė ten šeimą? "Juokingiausia, kad draugą ji susirado per internetą, - pasakojo kantri muzikantas. - Susirašinėdami jiedu išsiaiškino, kad abu gyvena ne tik vienoje šalyje bei tame pačiame mieste, bet ir lanko tą patį sporto klubą. Galiausiai nusprendė susitikti. Po kurio laiko suliepsnojo jausmai. O dabar jie yra šeima, auginanti tris vaikus."

Taigi galima sakyti, kad jauna lietuvė Amerikoje įsikūrė sėkmingai ir ilgam. Ar tą nujautė ir numatė tėvai, kadaise išleidę dukrą ten siekti mokslo aukštumų? "Niekas apie tai negalvojo, - tvirtino V.Stakėnas. - Visi norėtų, kad vaikai būtų šalia. Tačiau realybė kitokia. Negalima pakirpti sparnų ir nepasiūlyti vaikui geresnio gyvenimo. Tiesa, manėme, kad dukra ten mokysis, o vėliau sugrįš. Diplomą gavus Amerikoje, Lietuvoje gali atsiverti daugiau durų. Tačiau įvyko, kaip įvyko. Dukra JAV turi labai rimtą darbą, jai gerai sekasi, eina aukštas pareigas. Turi namus, šeimą su trimis vaikais. Labai daug padeda Agnės vyro tėvai. Mano žmona važiuoja ten kasmet ne aplankyti, bet talkinti - dirbti močiute."    

Agnė beveik kasmet parvažiuoja į Lietuvą. O kai dukra toli, tėvai ryšį su ja palaiko internetu. Kiekvieną sekmadienį sutartą valandą jie bendrauja per "Skype'ą". Dažnai vieni kitiems rašo elektroninius laiškus, susisiekia mobiliuoju ryšiu. Kadangi Agnei po ranka modernus telefonas, ji dažnai juo fotografuoja, filmuoja ir tėvams siunčia vaizdo naujienas. Taigi ryšys artimas, nors dukra yra labai toli. "Apie jos gyvenimą žinome viską, net detales", - tvirtino V.Stakėnas.

"Labai skaudus dalykas"

Atrodo, kad Stakėnų dukra į Lietuvą gyventi nebegrįš? "Ten ji su šeima turi namą, suleidusi šaknis, - aiškino kantri muzikantas. - Manau, kad kaip tokio amžiaus žmonės ji su vyru išties turi daug. Jiedu labai daug dirba. Viskas, ką mes galime sau leisti, - aplankyti juos, o jie - mus."  

V.Stakėnas patikino, kad pačiam minčių persikelti gyventi arčiau dukros nekyla. "Kategoriškai sakau - ne", - pabrėžė jis. Kantri muzikantas su žmona gyvena ir gyvens Lietuvoje. "Kam aš ten reikalingas? Čia mano šaknys, namai, darbai... Pagaliau - seni tėvai, kuriems reikia mano pagalbos. Jei išraučiau šaknis, mane nupūstų vėjas, - pajuokavo nemažai svorio sėkmingai numetęs V.Stakėnas. - Tiesiog norėčiau turėti ne talonėlį, o nuolatinį bilietą kelionėms į Ameriką, kad galėčiau ten dažnai lankytis."  

Ką apskritai jis mano apie didelę emigraciją iš Lietuvos, kai išvažiuoja ir jauni žmonės, ir net vyresnioji karta sėkmingesnį gyvenimą bando kurti svetur? Kantri muzikantas sakė: "Tai labai skaudus dalykas. Išvažiuoja protingi ir veiklūs žmonės, geri specialistai, o jų vietas užima vidutiniokai arba dar blogesni..." V.Stakėnas net nenorėjo kalbėti apie valdžią, kuriai turėtų rūpėti padėtis Lietuvoje. Pašnekovas prisipažino asmeniškai nežinąs, ką derėtų daryti, kad emigracija iš tėvynės akivaizdžiai sumažėtų. "Man dėl to skauda širdį, bet recepto neturiu", - liūdnai pasakė V.Stakėnas.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"