TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Netradicinis laiko matavimo prietaisas papuošė Kauną

2006 09 26 0:00
80 kv. metrų ploto saulės laikrodis ne tik papuošė KTU miestelį bet ir tapo Lietuvos rekordininku.
Richardo Kybarto nuotrauka

Egiptiečių išrastas ir vienintelis Senajame Testamente minimas technikos išradimas, anot kauniečių entuziastų, puikiausiai atitinka šiuolaikinius reikalavimus, ypač kai jau yra idėjų naują vertikalųjį saulės laikrodį ant Kauno technikos universiteto (KTU) pastato papildyti lazerio spinduliu, kuris rodytų laiką ir tada, kai saulės nėra.

Kada pirmieji saulės laikrodžiai buvo įrengti Lietuvoje, tikslių duomenų nėra. Iš žinomų faktų pirmiausia reikia prisiminti saulės laikrodį Kretingos vienuolyne, kurį apie 1610 m. pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas J.K.Chodkevičius, taip pat Šiauliuose ant bažnyčios sienos (apie 1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.), Švėkšnoje (XIX a.). Kaip teigia istorikas etnologas Libertas Klimka, yra išlikę duomenų, kad Katedros bokšto laikrodis Vilniuje XVII-XVIII a. buvo taip pat koreguojamas naudojantis saulės laikrodžiu. Vienas iš pastarojo dešimtmečio įrengtų originalių saulės laikrodžių yra Nidoje ant Parnidžio kopos (pastatytas 1995 m.). Jo akmeninės stelos aukštis siekė 12 metrų, tačiau 1999 metais praūžus uraganui "Anatolijui" liko tik jos pusė.

Lygiai prieš metus kolegų pokalbis KTU darbuotojų galvose subrandino idėją - saulėtomis dienomis akinančią baltą universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto sieną Studentų gatvėje papuošti saulės laikrodžiu, kuris simboliškai ženklintų Technologinį universitetą - rodytų pirmąjį žmogaus sukurtą prietaisą pasinaudojus gamta ir teiktų galimybių studentams ne tik analizuoti jo veikimo principus, bet ir skatintų tobulinti jį, kai saulės nebūna.

Saulės laikrodžio įkūrimo ant KTU pastato iniciatorius ir entuziastingas vykdytojas yra šio universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Taikomosios elektronikos katedros vyresnysis administratorius Jonas Navikas, sukaupęs daug informacinės medžiagos. Į saulės laikrodžio kūrimą buvo įtraukti ir universiteto studentai, paskelbtas konkursas. Pirmoji jo dalis - meninė, o antroji buvo skirta ne tik saulės laikrodžio sprendinio idėjai pateikti, bet ir pasiūlyti, kaip pasitelkus technologijas praplėsti jo funkcines galimybes. Buvo gauta tikrai nemažai originalių darbų, patrauklių ir įspūdingų projektų. Deja, vėliau įgyvendinant projektą dėl lėšų stygiaus ir sudėtingų, preciziškų technologinių sprendimų bei sunkios priežiūros atsisakyta meninių variantų, pasirinktas paprasto dizaino vertikalusis saulės laikrodis.

Vertikalusis saulės laikrodis ant KTU Informacinių technologijų plėtros instituto sienos atsirado per labai trumpą laiką - per metus nuo idėjos atsiradimo. Kaip teigia KTU rektorius Ramutis Bansevičius, sienos ruošimo ir laikrodžio rengimo darbai įveikti per pusantro vasaros mėnesio. "Laikrodis kainavo beveik 30 tūkst. litų, juos beveik visus gavome iš rėmėjų", - sakė KTU vadovas.

Jau įgyvendinant vertikaliojo saulės laikrodžio idėją (kai buvo parengti visi brėžiniai, milimetro tikslumu pateikti matavimai) pirmiausia buvo nugruntuota, išlyginta ir baltai nudažyta KTU pastato siena. Vėliau atspausdintas tiksliai tokio paties dydžio, koks turi būti saulės laikrodis, maketas (maketo plotis - apie 1,4 metro). Makete padarytas tikslus ir linijų storis, ir spalva, kad būtų galima įsitikinti, kaip laikrodis atrodo iš natūros. Viskas tiksliai suklijuota ir pritvirtinta pagal gulsčiuką, tada išpjaustytos linijos ir teptuku (net keturiais sluoksniais) nudažytos. Pagal Naviko brėžinį buvo padarytas ir tiksliai pritvirtintas gnomonas. Laikrodis "užvestas" rugsėjo pirmąją. Visuomenei pristatytas taip pat beveik simbolinę astronominę dieną - vos kelios dienos po lygiadienio (rugsėjo 22, 23 d.). Vertikaliojo saulės laikrodžio pristatymo dieną atidengta ir lentelė, kuri kiekvienam susidomėjusiajam padės suprasti saulės laikrodžio ir mechaninių laikrodžių rodomo laiko paklaidą, vadinamą laiko lygties grafiku. Pasak Naviko, tam, kad saulės laikrodžiu nustatytume tos vietovės, esančios tam tikroje laiko juostoje, laiką, reikia įvertinti geografinės ilgumos, laiko lygties ir (jeigu yra įvestas) vasaros laiko korekcijas. Konstruojant šiuolaikinius saulės laikrodžius, geografinės ilgumos korekcija dažniausiai daroma projektuojant. Kadangi laiko lygties dydis kasdien skirtingas, prie saulės laikrodžio patogumo dėlei pateikiama laiko lygties kreivė arba ant valandų linijų braižoma analema - grafikas, primenantis aštuonetą. Tai kasdieninė gnomono šešėlio ilgio kelio trajektorija per metus.

Pirmadienį oficialiai visuomenei pristatytas laikrodis tapo didžiausiu vertikaliuoju saulės laikrodžiu Lietuvoje, - tą patvirtino rekordus registruojanti agentūra "Factum". Įtaiso linijų plotas yra 30 kvadratinių metrų, o paties saulės laikrodžio dydis - 9x9 metrų, ilgiausias gnomono (strypo) metamas šešėlis vasarą yra 833 centimetrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"