TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Nori klestėti – augink ir valgyk moliūgus

Rudens sugrįžimas Amerikoje asocijuojasi su žemesne paros temperatūra, kintančių medžių lapų spalva, prekybos centruose siūlomais moliūgų įdaro pyragais, dekoruotomis moliūgais pakelėmis ir, žinoma, prie namo ar verandos nebyliai prigludusiais Džeko žibintais, primenančiais išskaptuotą žmogaus kaukolę, su žvakute viduje.

Kodėl moliūgai tokie populiarūs, kokios jų savybės suteikia ilgaamžiškumo? Ir kodėl vyrams verta smaguriauti moliūgo sėklomis?

Legenda apie šviestuvą

Pasak airių legendos, žibinto savininkas Džekas, augęs mažame kaimelyje, garsėjo kaip girtuoklis ir tinginys. Vengė jis darbo, o jei kas ir pasiūlydavo, numodavo ranka ir verčiau gulėdavo nuošalaus ažuolo pavėsyje. Jei gaudavo kokį šilingą, tuoj pat lėkdavo į karčiamą. Per savo gyvenimą jis neįgijo nei priešų, nei draugų ir dėl nieko nesirūpino.

Bet išmušė jo mirties valanda. Tai įvyko per Heloviną. Nelauktai pasirodė velnias pasiimti jo sielos. Džekas neišsigando, nes buvo girtut girtutėlis. Išvydęs nelabąjį, jis paprašė trupučio laiko pabaigti pradėtą taurę. Sukčius pajuokavo: ‘’Jei iš tikro tu esi nelabasis ir turi nežemiškos galios, pavirsk šilingu’’. Velnias pakluso girtuoklio norui ir pavirto į pinigą. Tuomet Džekas stvėrė ir velnią šilingo pavidalu įsikišo į kišenę šalia sidabrinio kryžiaus. Taip nelabasis nebegalėjo atvirsti ir išsivesti į nebūtį Džeką. Velnias maldavo jį išlaisvinti ir pažadėjo pratęsti gyvenimą dar metelius, o Džekas pažadėjo pakeisti savo girtuoklišką gyvenimo būdą.

Kaip žadėta, per sekantį Heloviną vėl išdygo velnias. Šįkart jis buvo ryžtingai nusiteikęs atlikti savo darbą kuo kruopščiau. Tačiau Džekas ir vėl viską pavertė juokais sakydamas: ‘’Nuskink man vaisių nuo obels, tuomet aš eisiu su tavimi’’. Velnias, nieko pikto neįžvelgęs šiame prašyme, įsikorė aukštai į medį, kur kabėjo Džeko pasirinktas vaisius. Kuomet šis buvo aukštai, Džekas ant medžio žievės išdrožė kryžių, tuo užkirsdamas velniui kelią nulipti žemyn. Gyventi medyje nebuvo Velnio svajonė, tad už savo išlaisvinimą, jis pažadėjo Džekui nesirodyti net dešimt metų.

Po kurio laiko Džekas mirė. Jo nuostabai, velnias nepasirodė. Tuomet pats Džekas išsiruošė į rojų, tačiau šv. Petro buvo nuvarytas nuo rojaus vartų.  Mat per gyvenimą nebuvo padaręs nė vieno gero darbo. Bet ir velniui jo nereikėjo. Džekui nebuvo vietos net pragare. Tuomet jis prapliupo: ‘’Kur aš eisiu? Kaip aš matysiu tamsoje?’’ Tai išgirdęs velnias pametė smilkstančią anglį, kad Džekas pasišviestų sau kelią tamsoje. Džekas anglį įsidėjo į pradėtą valgyti ropę. Ir nuo tada niekam nereikalinga siela blaškosi po Žemę su šia savo lempa, ieškodama vietos poilsiui. Šiai lempai pagaminti, airiai naudojo ropę, tačiau amerikiečiai pastarąją iškeitė į moliūgą. Moliūgas - didelė daržovė, daugiau erdvės šviesai sklisti.

Ilgaamžiškumo šaltinis

Rudenį moliūgo spalva primena rudenėjančius lapus. Tačiau tik rugpjūčio pabaigoje, vėstant naktims, žali, lysvėje besivartantys moliūgai keičia spalvą. Vertėtų žinoti, kad moliūgas tinkamas valgyti, kuomet šios daržovės spalva primena vieną iš besileidžiančios saulės spalvų: tarp tamsiai geltonos ir liepsnojančiai raudonos. Moliūgas nemėgsta šalnų. Tą nepamiršti padės S. Neries eilės: ‘’Žąsinas moliūgas išskrido į dausas’’. Atėjus šalnoms, moliūgas, nelyginant žąsinas, prašosi  būti paslėptas rūsyje.

Ši daržovė yra viena populiariausių Amerikos žemyne. Moliūgo sėklų pėdsakų rasta Meksikoje, 7-5,5 tūkst. metų prieš Kristaus gimimą. Šaltiniuose minima, kad moliūgo sėklomis, kaip taikos ženklu, indėnai prie Rio Grande upės sutiko atvykėlius iš Ispanijos. Būtų pravartu žinoti, kad sėklos yra ne tik gardus skanėstas, tinkantis salotoms ir kepiniams, bet ir vienas iš devynių maisto produktų, kuriuos rekomenduotina valgyti vyrams. Pasak prancūzų mokslininkų, vyrai, kurių kraujyje yra pakankamai magnio, turi mažesnę tikimybę mirti jauname amžiuje. Moliūgų sėklose, be ilgaamžiškumui reikalingo magnio, yra pektinų, organinių rūgščių, ląstelienos, vitaminų (B1, B2, C, PP, E), karotino, kuris organizme virsta į vitaminą A, mineralinių medžiagų. Liaudies medicinoje manoma, kad vyrai, perkopę keturiasdešimt, turėtų vaikščioti pilnomis kišenėmis moliūgų sėklų. Jose yra medžiagų, saugančių nuo prostatos ligų. Moliūgus patariama vartoti ir moterims, kurios nori atsikratyti viršsvorio. 100 gramų šios daržovės yra tik 25 kilokalorijos. Daržovė gerina žarnyno veiklą, reguliuoja vandens ir druskų apykaitą, skatinančiai veikia šlapimo ir tulžies išsiskyrimą.

Indėnų patirtis

Siekdami gero derliaus, Amerikos indėnai moliūgus, kukurūzus ir pupas augino kartu. Šią auginimo techniką vadino ‘’trimis seserimis“. Stiebdamosi į saulę, laibakaklės pupos galėjo vyniotis apie tvirtakamienius kukurūzus. Kadangi moliūgams erdvės nereikia, jie nevaržomai galėjo ilsėtis lysvėje. Tai – geras derinys ne tik dėl auginimo ploto. Pupos dirvoje kaupia azotą, kuris esąs pagrindinis augalų mitybos elementas. O moliūgas teikia mulčio, kuris pagerina maisto medžiagų režimą dirvoje. Irokėzai, Šiaurės Amerikos indėnų gentis, tikėjo, kad kukurūzai, pupos ir moliūgas yra dievų dovana. Kukurūzai – angliavandenių šaltinis, pupos turtingos baltymų, moliūgas turtingas vitaminų, o jo sėklos turtingos aliejaus. Ir skonis panašus.

Vietiniai Amerikos gyventojai moliūgų riekeles kepdavo tiesiog ant laužo, virdavo ar džiovindavo. Atvykėliai europiečiai nebuvo sužavėti indėnų valgomais patiekalais, jų nevalgė. Tačiau po šaltos žiemos, kuomet skorbuto pakirsta jų dalis mirė, pakeitė nuomonę. Jiems pravertė indėnų patirtis.

Anksčiau populiarusis moliūgų pyragas buvo kepamas šitaip: nupjovus viršų buvo išimamos sėklos. Tuštumą pripildydavo pieno, prieskonių ir medaus. Moliūgo pyragas buvo kepamas karštuose pelenuose. Šiuo metu iš moliūgų verdamos sriubos, gaminamas alus, jais gardinami ledai. Tvirtai laikomasi seno patarimo: „Jei nori būti klestintis daržininkas, augink moliūgus“, nes moliūgas visur ir viskam tinkamas. Iš moliūgo juostelių indėnai pindavo kilimėlius. Supjaustydami juostomis, išmušdavo ir išdžiovindavo saulės atokaitoje. Jų įsitikinimu, kilimėliai apsaugodavo gyvenamąsias patalpas nuo piktųjų dvasių.

Viskas iš moliūgų

Kinams moliūgas taip pat yra daržo karalius. Pasak legendos, visa žmonija ir gyvūnija yra kilusi iš moliūgų, augusių Dienbjenfu vietovėje prie Mekongo upės. Ten moliūgo sėklas pasėjo du antžmogiai. Kai moliūgai užaugo ir pradėjo nokti, iš vieno pradėjo sklisti žmonių balsai, iš kito – gyvulių. Tačiau niekas negalėjo jų iš ten išleisti. Ir tik aplink Himalajus keliavęs dievas perskėlė moliūgus, iš vieno išleido įvairių rasių žmones, o iš kito – įvairią gyvūniją.

Ar žinome, kad valgomas ne tik moliūgo minkštimas, bet ir jo žiedai? Kiekvienas moliūgas turi dviejų rūšių žiedus: moteriškus ir vyriškus. Abiejų spalva yra geltona. Iš pirmo žvilgsnio moteriški ir vyriški nieko nesiskiria. Tačiau vertėtų įsižiūrėti. Vyriški žiedai pražysta pirmi. Jie auga ant plono, ilgo stiebo ir yra stambesni. Moteriški žiedai atrodo tarsi ant sosto sėdinti karalienė. Toli gražu ne kiekvienam teko girdėti, kad šie žiedai žydi tik vieną dieną. Jie rytą išsiskleidžia, o vakare nužydi. Būtent čia ir slypi svarbiausia menko derliaus priežastis. Per tokį trumpą žydėjimo laiką moteriški žiedai nespėja apsidulkinti, nes jų nespėja aplankyti vabzdžiai apdulkintojai. Žiedą kulinariniams tikslams reikia naudoti kai tik jis yra nuskintas, nes šaldytuve ilgai nesilaiko. Nuskintas žiedas tinkamas salotoms pagardinti, sriuboms, omletams kepti ar patiekalams su krevetėmis ir sūriu. Jame taip pat yra vitaminų, kaip geležies, kalio, kalcio.

Kažkada nupjauta moliūgo pusė buvo naudojama plaukus kirpti. Ją užvoždavo ant gavos ir likusius styrančius plaukus nuskusdavo. Šis plaukų kirpimo stilius vadinosi „moliūgo galva“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"