TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Norinčios gimdyti namie nesulauks ministerijos malonės

2012 07 25 16:52
Nors "Gimimas LT" skatina gimdymo namie reglamentavimą, ministerija ir akušeriai laikosi priešingos nuomonės/ sxc.hu nuotr. 

Šiuolaikinis gimdymas namuose yra tvirtas žingsnis į priekį. Taip teigė trečiadienį rengtos spaudos konferencijos „Ar reikia Lietuvai įteisinti gimdymą ne ligoninėje“ dalyviai, siekiantys pradėti aktyvesnes diskusijas apie gimdymo namuose reglamentavimą.

Diskusijos iniciatoriai „Gimimas LT“ kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis balandį kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamos sudaryti darbo grupę, kuri spręstų gimdymo ne ligoninėje teisinio reglamentavimo Lietuvoje klausimą. Liepos mėnesį ministerijos sprendimą nesudaryti darbo grupės, argumentuojant, kad tai yra „žingsnis atgal“, iniciatyva „Gimimas LT“ pavadino „nedemokratišku, nepagrįstu pasaulinėmis rekomendacijomis ir praktika, nepaisantį visuomenės, asmens intereso ir daugumos Lietuvos medikų organizacijų pozicijos“.

Viešosios įstaigos "Prieraišiosios tėvystės centras" direktorė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, besiremdama kitų šalių patirtimi, teigė, kad gimdymas namie turėtų būti labai pasvertas ir atsakingas šeimos sprendimas.

„Šeima turi sąmoningai suvokti, ką ji daro, bendradarbiauti su medikais visą nėštumo laiką. Tada jau profesionalas gali įvertinti, ar tai gali būti rizikingas gimdymas, ar yra komplikacijų rizika, ir tuomet, esant abejonėms, nukreipti į stacionarą“, pabrėžė V. Pilipauskaitė-Butkienė.

Rėmėsi kitų šalių patirtimi

Mykolo Romerio universiteto lektorė Elena Kosaitė-Čypienė kaip pagrindinį modelį, kuris yra priimtinas gimdymo namuose reglamento kūrimui, išskyrė Šveicarijos patirtį. Jos teigimu, tai yra valstybė, kurioje galima visiškai laisvai pasirinkti, kur gimdyti. Bet kuriuo atveju, gimdymas yra pilnai apmokamas ligonių kasų, taip pat finansuojama ir 10 dienų pogimdyminis periodas ligoninėje bei treji žindymo kursai. Tačiau sunku tikėtis, kad ir taip ribotas 4 milijardų dydžio sveikatos draudimo biudžetas galėtų užtikrinti tokias paslaugas Lietuvoje.

Teisininkė patikino, kad Šveicarijoje akušerės yra labai gerbiamos, ir nusistebėjo Lietuvos sveikatos apsaugos struktūrų noru tiesiog gerinti esamas sąlygas ligoninėje. „Kodėl iš valstybės, iš kurios galime pasimokyti tiek daug, mes pasiimame tik dalį, ir tai – ne pačią geriausią“, klausė E. Kosaitė-Čypienė.

Išvardinusi ilgą sąrašą valstybių, kuriose jau yra užtikrinta gimdymo namuose reglamentavimo sistema, ji priminė ir apie kaimynines Latviją bei Estiją, kuriose taip pat vyksta šios praktikos įteisinimas.

E. Kosaitė-Čypienė taip pat patikino, kad Lietuva greitu metu gali tikėtis Europos Žmogaus Teisių Teismo ieškinio. 2010 m. jis nustatė, kad teisė pasirinkti gimdymo vietą yra žmogaus teisės į privatų gyvenimą dalis. „Visos kitos šalys, kurios nėra reglamentavusios gimdymo namuose, jau yra pateikusios arba greitai pateiks ieškinius dėl šio klausimo. Jeigu nieko nedarysime, Lietuva gali pagarsėti kaip šio nutarimo nesilaikanti šalis“, teigė MRU dėstytoja.

Medikai laikosi kitos nuomonės

Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė Daiva Vaitkienė išsakė oficialią draugijos nuomonę, kad šis procesas turėtų būti reglamentuotas, kadangi dabar tai vyksta be jokių taisyklių.

Gydytojos nuomone, negali būti atsižvelgiama vien į siauros grupės interesus. Tačiau, ir šiems žmonėms turi būti užtikrinta galimybė veikti pagal tam tikras taisykles. D. Vaitkienė pripažino, kad politinė ar ekonominė situacija šalyse, įteisinusiose gimdymą namuose, yra labai skirtinga, todėl vienareikšmiškai atsakyti, ar tai gali veikti, yra sudėtinga. Tam yra būtinos teisininkų, visuomenės sveikatos specialistų ir sveikatos politikų pajėgos, kurios galėtų nurodyti, kokiu keliu eiti ir kaip pasiekti to, kad būtų užtikrinta teisė pasirinkti gimdymo vietą.

Paklausta, kuo gimdymas ligoninėje yra pranašesnis už gimdymą namuose, pašnekovė neslėpė, kad gydytojai geriausiai savo darbą moka atlikti būtent medicininėje įstaigoje. „Taip pat įvykus tam tikroms komplikacijoms, nuo kurių nėra apsaugotas nė vienas gimdymas, ligoninėje gimdyvė yra per koridorių nuo operacinės, tuo tarp gimdant namuose ligoninę galima pasiekti automobiliu, ir taip yra gaištamas labai brangus laikas.“, atviravo gydytoja.

D. Vaitkienė taip pat prisiminė JAV mokslininkų vykdytą metaanalizę, kuri išnagrinėjusi 0,5 mln. apibendrintų atvejų, priėjo išvadą, kad naujagimių mirtingumas namuose yra 2-3 kartus didesnis nei ligoninėje.

Namie saugiau nei ligoninėje?

JAV gyvenanti biomedicinos srities mokslininkė Rūta Aldonytė pavadino gimdyvių medicininę priežiūrą „švaistymusi kūju taisant šveicarišką laikrodį“.

Jos teigimu, tokioje demokratiškoje visuomenėje kaip Jungtinės Amerikos valstijos būtų neįsivaizduojama, kad tokia teisė nebūtų užtikrinta, nors ir labai nedidelė dalis moterų naudojasi jų paslaugomis.

Pati gimdžiusi ne namuose, bet natūralaus gimdymo centre, kuriame dirba akušerės, galinčios pasikonsultuoti su gydytoju, ji džiaugėsi tuo, kad jame nėra atliekamos jokio medicininės intervencijos, tačiau probleminiu atveju gimdyvė vis dėlto yra vežama į ligoninę.

R. Aldonytė savo pasirinkimą argumentavo teiginiu, kad ligoninėse gimdyti anaiptol nėra saugiau negu namie.

„Dėl infekcijų, medikų klaidų ar aplaidumo, galų gale dėl psichologinės aplinkos ligoninė yra labai nesaugi vieta, todėl sakyti, kad gimdymas namuose yra daug nesaugiau, reiškia ignoruoti realybę ir tiesą.“, tvirtino mokslininkė. Kaip teigiamą dalyką įvardindama budinčių gydytojų nebuvimą greta gimdymo metu, ji pabrėžė, kad išsivadavimas iš medikų globos būtų labai naudingas pačioms gimdyvėms.

Sveikatos ministerijos konsultantė gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Ramašauskaitė išreiškė ir Lietuvos Akušerių Sąjungos valdybos nuomonę, kad kol kas nėra pritariama galimybei gimdymus akušerėms priimti namuose.

Gydytoja taip pat pasakojo, kad ir Vakarų šalyse moterų, pasirenkančių gimdyti namuose mažėja. Didžiausioje tokių gimdymų šalininkėje Olandijoje tokių gimdymų pasitaiko iki 25 procentų. Tačiau, kaip pažymėjo dr. D. Ramašauskaitė, Olandijoje yra ir pats didžiausias kūdikių mirtingumas per pirmą savaitę nuo gimimo.

Ministerija atsisako diskutuoti

Šiandien išplatintas Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas teigia, kad visi su ministerija bendravę specialistai teigia, kad saugiausia yra gimdyti akušerijos stacionare. Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė žurnalistus patikino, kad medicininės įstaigos yra aprūpintos įranga, personalas yra kvalifikuotas, o sąlygos yra kiek įmanoma priartintos prie namų.

Viceministrė prisiminė ir prieš kelis metus Lietuvoje kilusią madą gimdyti vandenyje. Vonios tam buvo įrengtos, tačiau dabar jau stovi tuščios, kadangi niekas nebenori jose gimdyti.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat išreiškė atsakomybę už moteris pasirinkusias gimdyti namuose. Viceministrė pažymėjo, kad būtų beprasmiška šalia jau funkcionuojančios sistemos lygiagrečiai kurti antrą.

„Tokiu atveju, kai yra gimdoma namie, prie durų turėtų laukti greitosios pagalbos automobilis, o ligoninėje būti paruošta operacine, kad komplikacijų atveju gydytojai galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Žalos atveju gydytojas arba akušerė turėtų prisiimti teisinę ir finansinę atsakomybę. Tik leisti, bet nepasirūpinti sąlygomis būtų labai neatsakinga“, dėstė viceministrė.

Tačiau kaip pagrindinę priežastį, kodėl šioje situacijoje yra atsisakoma diskutuoti su „Gimimas LT“ iniciatyva,  viceministrė įvardijo faktą, kad dalis iniciatyvinei grupei priklausančių žmonių yra Vilniaus apskrities policijos komisariato pradėto ikiteisminio tyrimo įtariamieji. Šis tyrimas apima 400 atvejų, kai buvo teikiamos paslaugos be leidimų, gimdymą priėmė gydytojai, neturintys licencijos, taip pat konstatuotos kūdikių mirtys ir ženklūs gimdyvių sužalojimai.

„Norime bendrauti su žmonėmis, kurie nėra suinteresuoti, kad tai nebūtų gynyba, kurios metu slepiama galimai kriminalinė veikla“, griežtų žodžių negailėjo N. Ribokienė.

Vilniaus apskrities policijos komisariatas plačiau šios informacijos nekomentavo. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"