Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Nuolatinės Mėnulio bazės idėja

 
Taip galėtų atrodyti žmonių gyvenvietė Mėnulyje.
Taip galėtų atrodyti žmonių gyvenvietė Mėnulyje. AFP/Scanpix nuotrauka

Iki 2040-ųjų Mėnulyje apsigyvens apie 100 žmonių. Jie naudos iš ten aptinkamo ledo išgaunamą vandenį, gyvens trimačio spausdinimo technika pastatytuose namuose, lygiai taip pat gaminsis įrankius, maitinsis vietoje užaugintais augalais ir sugalvos „skraidymo“ sporto šakų, tinkamų mažesnės gravitacijos sąlygomis.

Kai kas gali manyti, kad tokios kalbos tėra mokslinė fantastika. Tačiau, pasak ekspertų, tokie užmojai ne tik pagrįsti, bet ir įgyvendinami. Per šią savaitę Rygoje vykusį Europos planetologijos kongresą „Mėnulio kaimelio“ (Moon Village) projekto ambasadorius Bernard'as Foingas pristatė, kaip žmonija galėtų įsikurti Žemės palydove ir vėliau plėsti jo kolonizaciją.

Pirmoji Mėnulio gyvenvietė galėtų būti įkurta iki 2030 metų. Joje apsigyventų 6–10 mokslininkų, techninių darbuotojų ir inžinierių. Iki 2040 metų gyventojų galėtų padaugėti iki 100. 2050-aisiais jų jau galėtų būti tūkstantis. Galima numatyti, kad bus šeimų, prisidėsiančių prie Mėnulyje dirbančių įgulų. „Tačiau tikėtina, kad praėjus keliems dešimtmečiams Mėnulyje gali gimti ir vaikų“, – svajojo B. Foingas.

Vis dėlto žmonėms, manantiems, kad Mėnulis gali suteikti galimybę ištrūkti iš Žemės, patiriančios klimato pokyčių ir branduolinio karo grėsmę, fizikė Christiane Heinicke teigė, jog kolonistų gyvenimas būtų sunkus ir toli gražu ne kiekvienam priimtinas. Mokslininkė metus gyveno Marso sąlygas imituojančioje aplinkoje Havajuose. „Ten nėra jokios augalijos – viskas, ką jie matys, tai uolos, regolitas (purus Mėnulio gruntas) ir dangus, visiškai kitoks nei mūsiškis Žemėje“, – pasakojo ji.

Tačiau B. Foingas, pats kurį laiką praleidęs įvairiuose Žemėje įrengtuose moduliuose, kuriuose ruošiami asmenys, norintys tapti Mėnulio arba Marso gyventojais, iššūkių nebijo. Jis tikisi iki 2040 metų apsilankyti Mėnulio gyvenvietėje. Paklaustas, ar pasiimtų ten savo šeimą, ekspertas atsakė, kad tai priklausytų nuo kainos. Bilieto kaina šiuo metu siekia maždaug 100 mln. eurų. Galbūt po 20 metų ji bus 100 kartų mažesnė. Visa tai priklausys nuo komercinių Mėnulio projektų, kuriančių naujas technologijas, didinančių Mėnulio išteklių paklausą, turizmo galimybes ir mažinančių kainas.

Europos kosmoso agentūros vadovas Johannas-Dietrichas Woerneris kalbėjo apie galimybę pakeisti dabartinę orbitinę Tarptautinę kosminę stotį nuolatine Mėnulio kolonija. Ši futuristinė idėja labai domina mokslininkus ir komercinių projektų planuotojus, bet kol kas nesužavėjo politikų. Pastarųjų vangumas stabdo šiuos užmojus. „Reikia pademonstruoti, kad veikla Mėnulyje gali atverti milžiniškas rinkas“, – aiškino Latvijos universiteto fizikas Vidvudas Beldavas.

Tarp svarbių potencialių Mėnulio išteklių gali būti bazaltas. Ši vulkaninė uoliena, anot V. Beldavo, gali būti panaudota kaip žaliava trimačio spausdinimo įrenginiams. Ten taip pat esama daug helio izotopo He-3. Ši Žemėje reta medžiaga teoriškai galėtų būti panaudota švariau ir saugiau gaminti energijai mūsų planetoje. Bene svarbiausias išteklius būtų vanduo, susikaupęs ties Mėnulio ašigaliais aptiktuose ledo kloduose. Vanduo gali būti skaidomas į vandenilį ir deguonį – degalus raketoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"