TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Olimpinės sėkmės raktas - trykštanti energija

2012 08 10 5:15
Rotušės aikštėje džiaugsmu švietė trijų plaukikų veidai: pirmojo olimpinį medalį iškovojusio lietuvio Arvydo Juozaičio, pasaulio rekordininkės bei olimpinės čempionės Linos Kačiušytės ir tarp jų - šventės kaltininkės, Londono olimpiados auksinės žvaigždės Rūtos Meilutytės. /Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotrauka.    

Gyvos, judrios, užsispyrusios, nenuoramos paauglės, energijos perteklių paliekančios baseino plaukimo takelyje. Turinčios jos tiek daug, kad užtenka pasiekti rekordą, laimėti aukso medalį. Apie vieną šviesiaplaukę Lietuvos mergaitę dabar kalba visas pasaulis. O mes prisimename ir kalbiname kitą, kuri tokių aukštumų pasiekė daugiau kaip prieš 30 metų, - Liną Kačiušytę.

Tuo metu, kai 15 metų plaukikė Rūta Meilutytė iš visų jėgų stengėsi kuo greičiau pasiekti finišą, iš tribūnos dėl jos jaudinosi ir mūsų legendinė plaukimo rekordininkė ir čempionė L.Kačiušytė. Nors įspūdingų pergalių ji pasiekė daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, nuo sporto toli nepasitraukė. Šiuo metu L.Kačiušytė yra Lietuvos olimpinio sporto centro metodininkė ir Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė. 

Įspūdžiai iš Londono

Pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionę L.Kačiušytę kalbinome prieš porą dienų grįžusią iš Londono. Kokių įspūdžių ji parsivežė iš Didžiosios Britanijos sostinės, į kurią sutelktas viso pasaulio dėmesys? "Miestas labai triukšmingas, daugybė žmonių, o centre nepereisi ir nepervažiuosi.

Ten tikras tautų mišinys - galima sutikti lietuvių, rusų, indų, kaukaziečių, arabų... Vieni gyvena Didžiojoje Britanijoje, kiti atvažiavę žiūrėti olimpiados, - pasakojo sportininkė. - Tačiau keisčiausia, palyginti su Maskvoje ar Sidnėjuje rengtomis žaidynėmis, Londone beveik nėra jokių olimpinių ženklų. Aišku, olimpinis kaimelis nuostabus." L.Kačiušytė buvo olimpiados atidarymo renginyje. Sakė, kad jis buvo įspūdingas, bet gal kiek ištęstas. "Tačiau nepaprastai originalus, su britišku humoru, - patikino savo akimis viską stebėjusi moteris. - Olimpinės ugnies įžiebimas buvo fantastiškas." 

Be abejonės, rūpėjo, kaip sekasi Lietuvai atstovaujantiems sportininkams. L.Kačiušytė labiausiai domėjosi plaukimo, lengvosios atletikos, irklavimo ir kitomis rungtimis.

Legendinę plaukikę L.Kačiušytę sėkmė lydėjo nuo paauglystės. /Alfredo Pliadžio nuotrauka

Net kvapą užgniaužė 

Sportininkė sakė, kad olimpinis baseinas buvo sausakimšas žiūrovų. Klausiama, ar paauglės R.Meilutytės sėkmė nustebino, L.Kačiušytė teigė, kad tokios mūsų plaukimo tradicijos - puikių rezultatų plaukikai pasiekia būdami jauni. "Rūta treniruojasi nuo šešerių, - priminė pašnekovė. - Kad laimėjo - nustebino. Tačiau visada sakau, kad per olimpines žaidynes vyksta sportininkų psichologinė kova." L.Kačiušytės nuomone, Rūtos konkurentės jai pralošė galbūt todėl, kad jau turėjo tokio lygio rungtynių patirties. O jauna lietuvė tiesiog stengėsi plaukti kaip galima geriau. Tuo metu nedarė įtakos didelis gerbėjų dėmesys, kurį ji jaus ateityje. 

Kaip į visa tai, kas vyko olimpiniame baseine, reagavo legendinė plaukikė - ramiai kaip profesionalė ar emocingai? "Kai Rūta plaukė 100 metrų, žiūrėjau būdama baseine, - pasakojo L.Kačiušytė. - Nuo pat starto ji išsiskyrė iš kitų plaukikių. Nerimavau, kad nesusimakaluotų finiše. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai. Tiesą sakant, nieko negalvojau, galva buvo tuščia, nes labai nervinausi - ir dėl R.Meilutytės, ir dėl Giedriaus Titenio, ir dėl kitų mūsų plaukikų. Pati rungtyniaudama tiek nesijaudindavau, kiek dabar. Labiausiai susigraudinau, net kvapą užgniaužė, kai 18 tūkst. žiūrovų atsistojo ir plojo mūsų mergaitei, apsitempusiai žalią kostiumėlį ir kepuraitę."

Pašnekovė prisipažino, kad jaudinosi jau iš vakaro, būdama Londono viešbučio kambaryje, kuriame gyveno su kita legendine sportininke - slidininke ir olimpinio aukso bei bronzos laimėtoja Vida Venciene. "Ji mane ramino, kad viskas bus gerai", - su šypsena prisiminė L.Kačiušytė.

Dabartinė plaukimo žvaigždė R.Meilutytė pakeliui į pergalę. /AFP/Scanpix nuotrauka  

Sportas - nuo mažens

Pasidomėjus R.Meilutytės ir L.Kačiušytės sportinėmis istorijomis ir būdo savybėmis, galima rasti nemažai panašumų. Abi pirmuosius aukso medalius gavo būdamos 15 metų - Rūta per olimpiadą, Lina - per pasaulio čempionatą. Po dvejų metų, kai buvo 17-os, L.Kačiušytė pasipuošė ir olimpiniu auksu. Abi labai energingos ir net pašėlusios. "Tokių savybių reikia ne tik plaukimui, bet ir kitoms sporto šakoms, - įsitikinusi L.Kačiušytė. - Protingi tėvai, matydami, kad vaikas neturi kur dėti energijos, o gal ir fizinės jėgos, stengiasi jį kuo nors užimti. Todėl daug tokių vaikų nuo mažens pradeda sportuoti. Ačiū Dievui, kad yra tokia alternatyva. O jei dar pasiekia rezultatų, pastangos būna ne veltui." 

Apie Rūtą pasakojama, kad ji mėgo su broliais karstytis po medžius. Mergaitę auginusiai močiutei buvo nelengva ją suvaldyti. Tačiau būsima čempionė ne tik dūkdavo, ji padėdavo nudirbti ūkiškus darbus. Močiutė ir tėvas nusprendė, kad judri Rūta turėtų sportuoti. Galiausiai buvo pasirinktas plaukimas. 

Liną galima vadinti nuo mažens vietoje nenustygstančia nenuorama. Pešdavosi su kiemo berniukais, gindavo sesutę, nors ši buvo vyresnė. "Turėdavau mėlynių, gaudavau, bet ir pati duodavau", - linksmai pasakojo garsi sportininkė. Energingai antros klasės mergaitei buvo liepta lankyti plaukimo treniruotes. Po poros savaičių už chuliganišką elgesį ir kaip negabi iš baseino ji buvo išvaryta. Dar po metų kartu su kitais moksleiviais vietoj fizinio rengimo pamokų vėl pradėjo lankyti plaukimą. Baseine ją pamatė treneris Arvydas Gražiūnas, ir kitais metais Lina perėjo į jo vadovaujamą sporto klasę. Prasidėjo ilgas kelias pergalių link. Kai jas pasiekdavo, kad iš laimės nesusisuktų galva, geriausiai padėdavo artimieji. Tarkime, tėvas tiesiog siųsdavo ją dirbti į daržą. "Manau, kad nesusirgti žvaigždžių liga geriausiai padeda darbas. Reikia būti užsiėmusiam", - ir dabar įsitikinusi garsi plaukikė.

Rūtos ir Linos sportiniai pasiekimai ir būdo savybės turi panašumų. /Romo Jurgaičio nuotrauka  

Sunkus darbas ir euforija 

Po įsimintinų pergalių Rūta sakė dar iki negalo nesuvokianti, kas atsitiko. Kokį pergalės skonį daugiau nei prieš tris dešimtmečius jautė tada paauglė Lina? "Buvo super! - 1978 metus Vakarų Berlyne prisimindama šūktelėjo sportininkė. - Pasaulio čempionatas buvo nuostabus. Rinktinės treneris nevažiavo, mane prižiūrėjo jo pavaduotojas. Todėl ten dariau, ką norėjau." Paauglė, suprantama, treniravosi ir buvo puikios sportinės formos. L.Kačiušytė pasakojo, kad tada plaukė tarsi žaisdama, kiekvieną kartą vis geriau. Finalas buvo pergalingas. "Kai buvo teikiami medaliai, jaučiausi lyg sapne, - prisiminė L.Kačiušytė. - Buvo rojus." Po sveikinimų grįžusi į viešbučio kambarį, ji rado puokštes gėlių ir didžiausią vazą egzotiškų vaisių. Kitą dieną paauglei buvo surengta ekskursija laivu. 

Pasak L.Kačiušytės, 1980 metų pergalė Maskvos olimpinėse žaidynėse - tai vieno sunkiausių jos gyvenimo etapų pabaiga. "Fizinis krūvis buvo baisus, reikėdavo nuplaukti po 20 km per dieną. Visą laiką buvau labai spaudžiama - trenerių ir visos rinktinės. Mat tuo metu jau buvau pasaulio rekordininkė, - pasakojo garsi plaukikė. - Dar ir tragiškos formos, neatsigavusi po tokio krūvio. Buvo nepaprastai sunku." Todėl tapusi olimpine čempione ji iš laimės padebesiais neskraidė. "Tiesiog džiaugiausi, kad savo darbą padariau, viskas baigėsi ir važiuosiu namo pailsėti", - prisiminė L.Kačiušytė.

Plaukti ir maudytis 

Kad ir kokios įspūdingos būtų pergalės, kiekvieno sportininko karjeroje neišvengiami pralaimėjimai. Todėl reikia išmokti išgyventi ne tik sėkmę, bet ir nesėkmę - tiek sporto, tiek gyvenimo. L.Kačiušytė sakė, kad tokiu atveju padeda kokia nors veikla arba pomėgis. Jeigu apima depresyvi nuotaika, negali užmigti, atsikratyti sunkių minčių, reikia rasti kaip prasiblaškyti. Lina atsipalaiduodavo bėgiodama, kurį laiką lankė jogą. Užsimiršti padeda kinas, koncertas. "Kai esi užsiėmęs, apie sunkumus negalvoji ir savęs negrauži", - sakė sportininkė. Ji įsitikinusi, kad niekas nepadės, jei nepadėsi pats sau. 

Gal ir plaukimas padeda? L.Kačiušytė teigė, kad matant, kaip rezultatų siekia plaukikai, pačiai šokti į vandenį nesinori. "Tačiau žiūrėti labai gražu, ir jais žaviuosi", - sakė ji. Vis dėlto čempionė ir rekordininkė vandens nevengia. Jai patinka ir baseinas, ir kiti vandens telkiniai - ežeras, upė, jūra. Klausiama, ar iriasi profesionaliais mostais, L.Kačiušytė nusijuokė: "Neplaukiu, bet maudausi."

Ryškiausi sportiniai laimėjimai

* 1978 metais Berlyne - atranka, 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordininkė

* 1978-aisiais Berlyne - finalas, 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordininkė, pasaulio čempionė

* 1979 metais Potsdame TSRS ir VDR mačas - 200 m krūtine, pasaulio rekordininkė (2:28:36), rekordas išsilaikė iki 1985-ųjų.

* 1979-aisiais - Europos taurės nugalėtoja

* 1980 metų vasaros olimpinės žaidynės - 200 m plaukimo krūtine olimpinė čempionė ir olimpinė rekordininkė 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"