TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Operacija "Neįsivaizduojamoji"

2009 10 17 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Winstonas Leonardas Spenceris Churchillis norėjo mobilizuoti nugalėtus hitlerininkus ir išstumti sovietų kariuomenę iš Rytų Europos.

"1945 metų pavasarį, sužinojęs, kad amerikiečiai ketina pristabdyti puolimą Berlyno link ir palikti Vokietijos sostinę Raudonosios armijos malonei, W.Churchillis labai pasipiktino", - rašo britų istorikas Maxas Hastingsas. Didžiosios Britanijos premjeras pasiūlė sąjungininkams nenutraukti judėjimo į Rytus tol, kol rusai pareikš norintys laikytis anksčiau pasirašyto susitarimo dėl būsimosios Europos politinės santvarkos.

Savo ruožtu Stalinas labai nepasitikėjo W.Churchilliu, bijojo, kad Vakarai gali sudaryti separatinę taiką su Hitleriu ir gal net nukreipti ginklus prieš SSRS. Tačiau, kaip pažymi istorikas, amerikiečiai nenorėjo konfrontacijos su Maskva ir stabdė britų premjerą. 1941-aisiais W.Churchillis manė, kad pasibaigus karui JAV ir Didžiosios Britanijos imperija sudarys galingiausią istorijoje bloką, bet 1945 metais SSRS tapo daug stipresnė, o Didžioji Britanija - silpnesnė, negu jis tikėjosi. W.Churchillį taip pat slėgė sovietų valdžioje atsidūrusios Lenkijos likimas.

"Praėjus vos kelioms dienoms po Vokietijos kapituliacijos W.Churchillis suglumino savo generalinį štabą paklausdamas, ar anglų ir amerikiečių kariuomenė pajėgi pradėti puolimą, kad atstumtų sovietų pajėgas", - teigia istorikas ir paaiškina, jog W.Churchillis norėjęs teisingo sprendimo Lenkijai. Jis pranešė kariškiams, kad šie pasinaudos vokiečių gyvąja jėga ir Vokietijos pramoninio potencialo likučiais. "Kitaip tariant, nugalėtus vokiečius reikėtų mobilizuoti ir palenkti į Vakarų pusę", - priduria autorius. Buvo nustatyta net puolimo koduotu pavadinimu "Operacija "Neįsivaizduojamoji" data - 1945 metų liepos 1-oji.

Užsienio reikalų ministeriją ir kariuomenės vyriausiąjį vadą serą Alaną Brooke'ą išgąsdino W.Churchillio karingumas. Tačiau štabas griežto saugumo aplinkoje vis tiek svarstė karo veiksmų prieš sovietus scenarijus, o Stalinas, kaip ir reikėjo tikėtis, netrukus tai sužinojo. Plačiajai visuomenei W.Churchillio idėja buvo valstybės paslaptis daugiau kaip pusę amžiaus, kol 1998 metais nacionalinis archyvas išslaptino ją patvirtinančius dokumentus.

Britų strategai savo pranešime W.Churchilliui pabrėžė, kad rusai gali pasinaudoti taktika, kuri leido jiems pasiekti didelę pergalę prieš vokiečius, - trauktis beribe SSRS teritorija. Generolai apskaičiavo, jog puolimui būtina sutelkti 47 divizijas, iš jų 14 - tankų divizijų. Dar 40 divizijų reikėtų turėti kaip rezervą gynybos arba okupacijos atveju. Tuo metu rusai galėtų surinkti dvigubai daugiau kareivių ir tankų. Štabas nusprendė, kad karas su Rusija truktų ilgai ir brangiai kainuotų. Be to, britai abejojo, ar vokiečių kariai, spėję pakovoti Rytų fronte, norėtų ten grįžti.

Savo dienoraštyje A.Brooke'as pavadino W.Churchillio idėją fantastiška, o šansus laimėti - nepaprastai menkais. "Be abejo, nuo dabar Rusija neturi Europoje jai prilygstančios galios", - baigė jis. Štabo pranešime taip pat sakoma, kad Didžioji Britanija, negaudama Amerikos resursų, negalėtų kariauti su SSRS.

Atsakydamas W.Churchillis paprašė išanalizuoti variantus, kaip apginti Didžiąją Britaniją nuo sovietų pajėgų puolimo iš jūros. Štabas darė prielaidą, kad Maskva intensyviai apšaudys Didžiąją Britaniją raketomis, o nuo jų apsiginti reikėtų 230 eskadrilių naikintuvų ir 300 eskadrilių bombonešių.

"Dar po kelių dienų operacijos "Neįsivaizduojamoji" dosjė buvo užversta. Prezidentas Harry Trumanas atsiuntė telegramą, kurioje tiksliai paaiškino, kad amerikiečiai jokiomis aplinkybėmis nemėgins jėga išvaryti rusų iš Lenkijos ir net nesiims grasinti Maskvai tokiais veiksmais", - pažymi autorius.

Pasak istoriko, W.Churchillis nė akimirkos neabejojo klastingais SSRS ketinimais Rytų Europos ir viso pasaulio atžvilgiu, ir čia Didžiosios Britanijos premjeras pralenkė savo laiką. 1946 metų rugpjūtį JAV kariuomenės generalinis štabas, būgštaudamas dėl konflikto su SSRS, pradėjo sudarinėti savo veiksmų scenarijų tokiam atvejui, o Londonas nuvalė dulkes nuo "Neįsivaizduojamosios" dosjė. "Mėginimas išlaisvinti Rytų Europą ginklu niekada nebuvo laikomas politiškai priimtinu arba praktiškai įgyvendinamu kariniu požiūriu, bet kariškių pasirengimas konfliktui su Sovietų Sąjunga tapo vienu pagrindinių šaltojo karo bruožų", - daro išvadą autorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"