TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Orkestras groja iki galo

2008 04 19 0:00
Pro perplėštą "Empress of Ireland" bortą per minutę plūdo 227 tūkst. litrų vandens. Laivas paskendo greičiau kaip per ketvirtį valandos.

Jūrų keliai - labiausiai nusitęsusios pasaulinės susisiekimo trasos. Nors atsitinka katastrofų, tai patys saugiausi keliai. Žinia, pasitaiko akimirkų, kai naujausia technika apsiginklavęs žmogus būna bejėgis prieš stichijos šėlsmą. Tačiau dažniausiai tragedijos priežastimi tampa ne stichija, o paprasta klaidelė, neapsižiūrėjimas, aplaidumas, skubotumas, per didelis pasitikėjimas savimi, net pasipūtimas. Tada nieko vertos moderniausios technikos priemonės ir apsaugos sistemos.

..."Titanike" kilo panika 1.30 val., kai laivas ėmė svirti. Orkestras, per kapitono pokylį linksminęs operečių arijomis, dabar užgrojo choralą, kurio tekste yra eilutės: "Sustiprink mus, Viešpatie, tarp siaučiančių bangų." Apie 2.20 val. laivas lūžo į dvi dalis ir akimirksniu nugrimzdo į dugną. Gelbėtojai priplaukė po keturių valandų. Išsigelbėjo tik 715 žmonių, nuskendo 1513.

Liepsnojantis "Generolas"

Jeigu paklausinėtumėte niujorkiečių, ar jie žino didžiausią tragediją miesto gyvenime iki 2001 metų rugsėjo 11-osios, dažnas tik skėstelėtų rankomis. Retas yra girdėjęs, kad šiuolaikinio didmiesčio centre įvyko viena tragiškiausių katastrofų laivybos istorijoje. 1904 metų birželio 15-ąją plaukdamas Ist Riverio upe užsidegė garlaivis "General Slocum". Žuvo daugiau kaip 1100 žmonių.

XIX amžiaus antrąją pusę dabartinio miesto rajono Ist Vilidžo teritorija vadinosi Mažoji Vokietija (Kleindeutschland). Čia masiškai kūrėsi imigrantai iš Vokietijos - XX amžiaus pradžioje jų buvo daugiau kaip 80 tūkstančių. Vokiečių įsteigta Šv. Marko bažnyčia kasmet surengdavo didelę šventę ir nusamdydavo garlaivį, kuriuo vaikai ir jų tėvai plaukdavo į vadinamąją Svirplių giraitę, esančią už Long Ailendo sąsiaurio.

1904 metais pastorius George'as F.C.Haasas organizavo jau septynioliktą tokią ekskursiją. Į atnaujintą, šviežiais dažais kvepiantį "General Slocum" sulipo 1300 žmonių. 9.30 val. jūrininkai atrišo lynus. Kai laivas plaukė pro Rytų 90-ąją gatvę, po deniu kilo gaisras. Ugnis pasirodė viename triume. Kibirkštis greičiausiai plykstelėjo iš nerūpestingai numesto degtuko. Įgulos nariai, nė karto nedalyvavę gaisro gesinimo pratybose, tik po dešimties minučių susivokė pranešti apie tai kapitonui. Williamas van Schaickas padarė pražūtingą sprendimą - įsakė visu greičiu plaukti mylią toliau į šiaurę, iki Nort Broder Ailendo. Jis bijojo pasukti liepsnojantį laivą į uosto krantines, kad nesusprogdintų ten esančių degalų talpyklų.

Greitis tik padėjo gaisrui plisti. Liepsnas "maitino" lengvai užsidegantys dažai, kuriais neseniai buvo išdažytas visas laivas. Kai įlūžo vienas ugnies surytas denis, keleiviai puolė šokti į audringas bangas. Retas turėjo šansų išgyventi. Gelbėjimosi liemenės, nekeistos nuo 1891 metų, viduje buvo supuvusios ir tartum akmuo traukė žmones į gelmę. Laive esančių gelbėjimo valčių nesumota atrakinti, nors vis tiek nebūtų pavykę saugiai nuleisti jų į vandenį. Kai "General Slocum" pasiekė krantą, paaiškėjo, kad mirtis pasiglemžė 1021 iškylautoją. Teko priskaičiuoti dar keliasdešimt asmenų, kurie nusižudė, nes prarado ištisas šeimas.

Kapitonas liko gyvas ir buvo nuteistas dešimt metų kalėti. Po trejų metų jis išėjo į laisvę, bet psichiškai palūžęs. Laivo savininkas nubaustas simboliška pinigų suma.

Taranuota "Imperatorė"

"Pabudau instinktyviai pajutęs baimę. Ausyse gaudė pavojaus sirena, sklido išgąsčio šūksniai, pagalbos šauksmai. Man pasirodė, kad laivas kilstelėjo ir svyra ant šono. Supratau, jog atsitiko nelaimė. Pašokau iš lovos, griebiau gelbėjimosi ratą. Patamsyje apgraibomis užčiuopiau kajutės duris. Pamėginau jas atidaryti. Bergždžiai. Durys išlinko ir net nenorėjo judėti. Atsidūriau lyg spąstuose. Jaučiau kaip šaltas prakaitas išpylė kaktą", - pasakojo savo išgyvenimus kažkoks Grynas, kuriam vis dėlto pavyko išeiti iš skęstančio laivo kajutės.

Jis buvo vienas iš nedaugelio, likusių gyvų per keleivinio laivo "Empress of Ireland" ("Airijos imperatorė") katastrofą naktį iš 1914 metų gegužės 28-osios į 29-ąją. Švento Lauryno upės verpetuose tada nuskendo 1024 žmonės. Tai didžiausia jūrų tragedija Kanados istorijoje.

"Empress of Ireland" buvo Kanados laivybos linijų pasididžiavimas. 174 metrų ilgio laive tilpo 1550 keleivių. Jis buvo keturių denių ir galėjo plaukti 18 mazgų greičiu.

Laivas kainavo 375 tūkst. tuometinių svarų. Tai buvo plaukiojanti britų prabangos paroda: grindys išklotos kailiais, sienos iškaltos raudonmedžio lentelėmis, lubos išdabintos, visur - krištoliniai veidrodžiai, paveikslai ir skulptūros. Pirmos klasės patalpose buvo 650 knygų biblioteka, kavinė, muzikos salė.

Po "Titaniko" tragedijos britų laivuose susirūpinta saugumo priemonėmis. Įgulos reguliariai vykdė gelbėjimo pratybas, griežtai laikėsi navigacijos, evakuacijos ir priešgaisrinių taisyklių.

"Empress of Ireland" kapitonas buvo Henry George'as Kendallas. 1910 metais, vadovaudamas laivui "Melrose", jis sužinojo, kad tarp keleivių slepiasi Hawley Harvey Crippenas - gydytojas, sukapojęs į gabalus žmoną, ir kartu su meiluže, perrengta vaikinu, ketinantis sprukti į Ameriką. H.G.Kendallas pranešė apie jį Skotlend Jardui. "Tu atkentėsi už išdavystę", - pasakė suimtas žmogžudys. Jo prakeiksmas pradėjo pildytis tą 1914 metų gegužės naktį.

Į devyniasdešimt aštuntąjį reisą per Atlantą "Empress of Ireland" su 1477 keleiviais išplaukė gegužės 28 dieną. 16.30 val. pajudėjo nuo Kvebeko uosto krantinės Anglijos link. Naktį, 1.38 val., kai jau buvo už dviejų šimtų mylių nuo uosto, kapitonas pastebėjo priešpriešiais atplaukiančio laivo žiburius. Tai buvo norvegų "Storstad", triumuose gabenantis 6000 tonų anglių. Abu laivus skyrė gal šešios jūrmylės. Tuo pat metu horizontą uždengė tirštas rūkas.

Kapitonas H.G.Kendallas nenorėjo rizikuoti - įsakė stabdyti laivą. Tada pasiuntė privalomą perspėjimo signalą - įjungė laivo sireną, o norvegas savo ruožtu atsakė. 1.53 val. kapitonas pakartotinai pasiuntė signalą ir vėl gavo atsakymą iš angliavežio, nebeįžiūrimo per tirštą rūką. Koks siaubas apėmė, kai po dviejų minučių "Storstad" išniro iš miglos. Norvegų angliavežio pirmagalys smigo į "Empress of Ireland" bortą tarp dviejų kaminų ir išplėšė beveik šimto metrų skylę. Laivas buvo pasmerktas.

"Empress of Ireland", svirdamas ant kairiojo šono, skendo greitai. Vos po 14 minučių banga nušlavė H.G.Kendallą nuo kapitono tiltelio. Laivas nugrimzdo į dugną.

Nors žuvo 1024 keleiviai (aštuoniais daugiau negu "Titanike"), "Empress of Ireland" katastrofa buvo greit pamiršta. Mažiau kaip po mėnesio prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

Kapitonas H.G.Kendallas išsigelbėjo. Tačiau žmogžudžio prakeiksmas persekiojo jį. Karo metais vokiečiai torpedavo laivą, kuriam vadovavo H.G.Kendallas. Išgyveno ir tą dramą. Mirė 1965-aisiais būdamas 91 metų. Nekrologe nebuvo paminėta, kad prieš daugelį metų vadovavo laivui "Empress of Ireland".

Radarų kolizija

1956 metų liepos 25-ąją, prieš pat vidurnaktį, švedų linijinio laivo "Stockholm" bare grupelė danų pilotų gurkšnojo alų ir stipresnius gėrimus. Vienas atsitiktinai žvilgtelėjo į iliuminatorių ir suriko: "Susidursime!" Kolegos atsiliepė griausmingu juoku, bet tą pačią akimirką išgirdo trenksmą ir draskomos skardos girgždėjimą. "Stockholm" pirmagalys smigo į italų linijinio laivo "Andrea Doria" dešinįjį bortą.

"Andrea Doria" - vienas gražiausių visų laikų keleivinių laivų. Jis buvo 214 metrų ilgio, 28 metrų pločio, aprūpintas naujausiomis technikos priemonėmis. Architektai ir dekoratoriai pasistengė sukurti laive puikiausias sąlygas keleiviams ir įgulai. "Andrea Doria" greit buvo pramintas "plaukiojančiu dailės muziejumi". Jo deniuose buvo įrengtos kino salės, kosmetikos salonas, baseinai, net moderniška klinika.

Lemtingą liepos 25-ąją "Andrea Doria" artėjo prie 101 reiso per Atlantą tikslo. Nuo Niujorko uosto jį skyrė 180 mylių. Kapitonas Pietro Calamai pakvietė 1234 keleivius į iškilmingą atsisveikinimo vakarą. Kaip ir "Titanike" grojo aštuonių asmenų orkestras.

Po pietų italų laivas paniro į tirštą rūką. Matomumas buvo beveik nulinis, tačiau "Doria" skrodė bangas 22 mazgų greičiu. Radaro ekranas rodė, kad 20 mylių spinduliu vandenynas visiškai tuščias. 22.43 val. antrasis karininkas Curzio Franchini pastebėjo dėmelę. Maždaug už 17 mylių priešpriešiais artėjo laivas. Karininkas nusprendė, kad pasiseks ramiai prasilenkti saugiu atstumu, nors ir ne pagal taisykles - iš dešinės. Kaip tik tuo metu ant tiltelio pasirodęs kapitonas taip pat nematė priežasties nerimauti, bet dėl viso pikto įsakė pakreipti laivą šiek tiek kairiau, kad padidėtų atstumas prasilenkiant.

Dėmelė "Dorios" ekrane buvo švedų keleivinis laivas "Stockholm", išplaukęs iš Niujorko prieš vidurdienį. Juo 18-19 mazgų greičiu plaukė į Europą 533 keleiviai ir 206 įgulos nariai. Plaukė 90 laipsnių kursu, bet 21.40 val. pakeitė jį į 87 laipsnių. Ant kapitono tiltelio stovėjo trečiasis karininkas Ernestas Carstenas Johansenas. Manydamas, kad jūros srovė dreifuoja į šiaurę, jis du kartus koregavo kursą. Iš tikrųjų "Stockholm" plaukė 91 laipsnio kursu.

Abu laivams vadovaujantys karininkai buvo ramūs, kad prasilenks saugiu atstumu. Jiems nekilo nė minties, jog radarų bangos, atsimušdamos nuo miglos, iškraipo parodymus. Kelios minutės po 23 val. buvo padaryta dar viena identiška klaida. Lemtingai susiklostė, kad abu laivai beveik tuo pat metu pasuko į tą pačią pusę ir plaukė vienas į kitą 75 kilometrų per valandą greičiu.

23.09 val. švedų laivo pirmagalys atsitrenkė į dešinįjį "Dorios" bortą. Sugriovė generatorių patalpas, kuro rezervuarus, kajutes nuo 46 iki 56 numerio. Jų keleiviai žuvo iš karto. Išsigelbėjo tik viena mergaitė, susidūrimo smūgio išsviesta ant švedų laivo pirmagalio. Pokylių salėje orkestras grojo šlagerį "Arrivederci Roma". Galingas smūgis pargriovė ir nusviedė į salės kampą visus šokėjus, barmenai ir padavėjai perlėkė per bufetą. Kilo panika.

Nepadėjo nė vandeniui atsparios pertvaros. Vandens semiamas "Andrea Doria" vis labiau virto ant dešinio šono. Tačiau užteko laiko išgelbėti gyvuosius, nes laivas dar beveik dešimt valandų laikėsi paviršiuje. Žuvo 54 žmonės, 40 buvo sužeista.

KGB generolo mirtis

1986 metų paskutinį rugpjūčio vakarą "Admiral Nachimov", sovietinio Juodosios jūros keleivinio laivyno pasididžiavimas, atitolo nuo Novorosijsko uosto krantinės. Poilsiautojų laukė reisas į Sočį. Kai kas atsigulė miegoti, kiti linksminosi orkestrui denyje grojant šlagerius. Niekam nekilo minties, kad nepraslinkus nė valandai laivas gulės jūros dugne.

"Admiral Nachimov" buvo nuleistas į vandenį Brėmene 1925 metais. Tada turėjo "Berlin III" pavadinimą. Plaukiojo Šiaurės Atlanto linija į Niujorką. Antrojo pasaulinio karo metais buvo laivas ligoninė. 1945 metų vasario 1-ą netoli Svinouiscės užplaukė ant minos ir paskendo. Rusai iškėlė jį 1949-aisiais, suremontavo ir įtraukė į savo keleivinį laivyną.

Į paskutinį reisą išplaukė 22 val. Laive buvo 888 keleiviai ir 346 įgulos nariai. Po 20 minučių šturmanas pastebėjo, kad priešpriešiais atplaukia sausųjų krovinių laivas "Petr Vasev", neseniai pirktas Japonijoje. Jis gabeno į Novorosijską avižas ir miežius. "Nachimovo" radistas perspėjo "Vasevą", kad laivai plaukia susidūrimo kursu. "Nedrebink kinkų. Prasilenksime saugiu atstumu", - gavo atsakymą.

Kapitonai turėjo į valias laiko manevruoti. Viskas būtų baigęsi laimingai, jeigu ne ambicijos - nė vienas nenorėjo trauktis iš kelio. Tiesa, Viktoras Tkačenka, vadovavęs "Vasevui", 23.05 val. dar kartą patikino, kad pakeis kursą, bet nieko nedarė. O Vadimas Markovas, "Nachimovo" kapitonas, buvo tikras, jog prekybinis laivas prasilenks saugiu atstumu. Nulipo nuo tiltelio ir rengėsi miegoti, bet nespėjo nė užsnūsti. Po septynių minučių įvyko katastrofa.

"Petr Vasev" pirmagaliu sudraskė "Admirolo" bortą. Plyšys buvo 9 metrų ilgio ir 10 metrų aukščio. Laivo agonija truko aštuonias minutes. Jis parvirto ant kairiojo šono ir žmonės po deniu atsidūrė spąstuose. Nebuvo kada nuleisti gelbėjimo valčių - šimtai keleivių šoko tiesiog į jūrą. Į pagalbą atskubėjo 64 laivai ir 20 sraigtasparnių. 836 žmones pavyko ištraukti iš vandens, 423 nuskendo.

Sovietinio "Titaniko" tragedijos priežastis - abiejų kapitonų lengvabūdiškumas, pasipūtimas ir užsispyrimas. 1986 metų rugpjūčio 31-ąją meteorologinės sąlygos Juodosios jūros rajone buvo puikios, visi abiejų laivų techniniai ir navigaciniai prietaisai veikė nepriekaištingai. V.Tkačenką ir V.Markovą teismas nuteisė 15 metų kalėti.

Tačiau esama ir alternatyvių nelaimės versijų. Pagal vieną jų teigiama, kad katastrofa kilo dėl asmeninių rietenų KGB. Žuvo "Admirolu Nachimovu" plaukęs Odesos valdybos viršininkas generolas majoras Krikunovas su visa šeima. Kas galėjo norėti jo mirties? Kai kas tvirtino, jog tik šitaip buvo įmanoma atsikratyti žmogaus, kuris leido nutekėti informacijai apie milžinišką ginklų kontrabandą per Novorosijsko uotą. Ir pats Krikunovas galėjo būti giliai į ją įklimpęs. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"