TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Oželi, pasipurtyk sniegeliu!

2006 11 11 0:00
Nuo šiandien - jau priešžiemis.
LŽ archyvo nuotrauka

Štai ir lapkričio 11-oji, šv. Martynas. Tai tokia svarbi sezoninės orų kaitos riba, kad neretai vadinta ir paskutine rudens švente. Po jos prasideda fenologų vadinamasis priešžiemis, iki susidarys pastovesnė sniego danga arba neatsileidžiantis gruodas. Priežodis sako: "Po šv. Martyno tik velniai laužo vantas". Atseit, lapų medžių šakose nebėra, vėjas nuogas šakas blaško. Kitu priežodžiu pašiepiami ne laiku ką nors darantys. Tada sakoma: "Nuėjo šluotų rišti po Martyno". Iš šios dienos orų spėjama žiemos pradžia tokiu gražiu pastebėjimu: "Jei per Martyną žąsis ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo. Ir atvirkščiai". Taigi šiltas Martynas žada šaltą žiemos pradžią. O toji žąsis kepama su obuoliais šventiniam stalui - tai tradicinis atsisveikinimo su auksiniu rudenėliu patiekalas. Iš žąsies krūtinkaulio vėl gi galima paspėlioti apie žiemos orus: daugiau baltos spalvos - daugiau sniego ir speigų; daugiau rudos - atlydžių.

Lapkričio 11-oji turi ir seną istorinę atmintį. Feodalinėje sanklodoje gyvenant, tai būdavęs paskutinis terminas duoklėms bei skoloms atiduoti. Derlius nuo laukų nuimtas, aruodai visa ko pilni... Pirmiausia - kas priklauso kunigaikščiui ir dvarui. Grūdų taip pat atpildavo už visų metų darbą malūnininkui, kalviui, račiui, kitiems kaimo amatininkams. Per šv. Martyną būdavo mokamas karčemų laikymo mokestis, susitariama dėl dvaro žemės nuomos. Ir šeimyną - bernus ir mergas - samdydavo ūkio darbams būtent nuo šios dienos. Ir su kerdžiumi būdavo suderėta ganyti tik iki šios datos. Šv. Martynas, sakydavo, tvartus uždaro. O atvėrė juos pavasarį šv. Jurgis. Biržų "Sėlos" muziejuje vienoje iš salių eksponuojamas labai įdomus suolas. Jo ornamentuotoje atkaltėje išpjaustinėtos tų švenčių simbolinės figūros: šv. Jurgis joja žirgu, o priešais - Martynas, pasigavęs gaidį. Mat pabaigus laukų darbus žmonėms nebereikės keltis "su gaidžiais". Tad gaidį pjaudavo kaip auką dievybei, globojančiai gyvulius. Jo krauju apšlakstydavo tądien arkliams duodamas avižas, - teišbūna peržiem sveiki. Šią senovinę apeigą mena latviškos dainos ketureilis: "Martynui gaidį kirtau devynskiauterį, lai lekia mano žirgas devyniais keliais".

Po Martyno jau ir augesni vaikai galėdavo ruoštis į mokyklą. Nebent ganiavą dar kiek pratęstų šiltos dienelės. Kokių tik išdaigų neprasimanydavo piemenukai, likę be kerdžiaus priežiūros. Bet vis dėlto norisi greičiau į šiltą klasę, į mokyklos suolą. Tada piemenukai, kad greičiau pašaltų ir pasnigtų, imdavosi burtų: apie pamiškės beržą vesdavo baltą oželį. Tai žiemos šauktuvės! Baltas beržas, baltas oželis - greit visur bus balta... Du piemenys čiupdavo gyvulį už ragų, o mažiausią piemenuką užsodindavo raitą. Tas, kuris pramiegojo Sekminių rytmetį ir todėl visą ganiavą buvo pravardžiuojamas spirgučiu, dabar turi įsikąsti ožio uodegą. Kiti eina vorele iš paskos ir plėšia iš visos gerklės: "Aš oželis nabagėlis, man barzdelė kaip šluotelė...". Veda, beje, būtinai tris kartus, ir ta kryptimi, kaip saulė eina aplink dangų. Atseit, spartina laiką, artina žiemą. Kitur ožį tempdavo net aplink tris beržus ir devynis kartus, - tie skaičiai iš archainio mėnulio kalendoriaus. Tada vyriausias iš piemenų įsilipdavo į beržą ir sakydavo "pamokslą". Pradėdavo taip: "Vardan varnų, pilvan šarkų, vardan kiškių lapatiškių, kakton - taukšt!"

Linksmos, žaismingos žiemos šauktuvių apeigos. Ir ypač įdomios etnologams: šiuose žaidimuose slypi tautos praeities paslapčių. Tai, ką matome kaip vaikų žaidimą, kitados buvo labai svarbus religinis ritualas. Oželis - tai andainykštė padėkos auka žemės dievybėms už išaugintą derlių - "atpirkimo ožys". Apie rudeninį aukojimą yra žinių iš Prūsijos istoriografinių XVI amžiaus šaltinių. Pavyzdžiui, jis aprašytas Jeronimo Maleckio 1583 metų leidinyje, pavadintame "Tikras Sambijos sūduvių aprašymas su jų ožio aukojimu ir ceremonijomis". Ten pasakojama: "Susirinkus į vieną vietą keturių penkių kaimų gyventojams, aukotojas, vadinamas vuršaičiu, lazda užmušdavęs ožį, kurio mėsa būdavusi čia pat išverdama ir valgoma su kviečių paplotėliais. Juos iš paraugintos tešlos gniužulų išsikepdavę aplink ugnį sustoję vyrai, svaidydami tešlą iš rankų į rankas per liepsną. Per naktį puotavę, kaulus ir puotos likučius užkasdavę į žemę". Štai kodėl dainose ožys įgauna tiesiog kosminės didybės: eina kelią barzda šluodamas, dangų ragu brėždamas, visus sutiktus dovanomis apdalydamas...

Piemenėlių žaidimai su oželiu buvo paplitę visoje rytinėje Lietuvos dalyje. Tikrasis šventės vardas išdilo iš tautos atminties. Po krašto krikšto įvedus krikščioniškąjį kalendorių reikšminga rudens šventė sutapo su šv. Martyno diena. Taip ir šis vardas tapo vienu iš labiausiai mėgstamų mūsų krašte. Kas vis dėlto paskutinei rudens šventei suteikė vardą? Tai Turino vyskupas Martynas, gyvenęs apie 315-400 metus Italijoje. Kilęs iš Panonijos, jaunystėje buvo Romos legionierius. Garsėjo ne tik kaip šaunus karys, bet ir gailestingumu, užuojauta vargšams. Sutikęs prie miesto vartų sušalusį pusnuogį elgetą, Martynas kardu perrėžė savo kareivišką apsiaustą pusiau ir atidavė vargšui. Naktį susapnavo Kristų, apsigobusį tąja apsiausto puse.

Norėtųsi, kad nuotaikinga ir keleriopai reikšminga Oželio šventė sugrįžtų į mūsų tradicijas, kultūros gyvenimą. Ypač - į mokyklas. Labai skirtingai, nenuobodžiai ją galima surengti: vienais metais pabrėžiant šios šventės sąsajas su amatais ir pagerbiant auksarankius meistrus, kitais - su piemenėlių išdaigomis ir muzikavimu, trečiais - su orų spėjimais iš gamtos požymių, ketvirtais - su senovinių mokslo metų pradžia. Kiek erdvės organizatorių fantazijai ir išmonei!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"