TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ožkų ir gandrų mieste

2006 07 20 0:00
Elena Augulienė prisimena anksčiau iš ožkų kasdien primelždavusi iki keturių litrų pieno.
Autorės nuotrauka

Panevėžio rajono pakraštyje esanti Ramygala vadinama ožkų ir gandrų miestu. Mat gandras pavaizduotas miestelio herbe, o pakelėse besiganančios ir pro šalį važiuojančiųjų dėmesį traukiančios ožkos - nelyg vizitinė miestelio kortelė. Tiesa, šią vasarą keliaujantieji pro Ramygalą ožkų bemaž nemato - jas laikantys žmonės sako, kad ožkos - ne žmonės, todėl negali pernešti tokių didelių karščių, kokie tvyro dabar. Savo maitintojas ramygaliečiai suvarė į tvartus ar į kiemų paunksnes, patys pjauna žolę ir veža šioms šerti.

"Ožka - išrankus gyvulys, bet ko neės. Iš ėdžių išsipešioja tik tai, kas jai gardu - likusią žolę mes pūdome", - LŽ sakė Vytautas Gėgžna. Jo sodyba - už kelių metrų nuo Ramygalos bažnyčios. "Gerai čia gyventi. Pavyzdžiui, išsiverdi sriubos, bet apsižiūri, kad neturi duonos. Sugrįžti iš parduotuvės su duona, o sriuba dar neataušusi", - juokauja Vytauto žmona. Sutuoktiniai teigia, jog pačiame centre gyvenančios ožkos niekam neužkliūva, niekas, eidamas į bažnyčią ar grįždamas iš jos, dar nėra piktinęsis šių gyvulių mekenimu.

Ožkas auginti Vytautas teigė pradėjęs, kai iš Kėdainių rajono atsikėlė į ožkų sostinę Ramygalą. Gyvulį gavo dovanų, įsikėlė į bagažinę ir atsivežė. Vėliau ši atsivedė kitą, ir taip jo tvarte įsiveisė ožkos. Dabar turi tris - gyvena ožka su dviem mažyliais. "Labiausiai mums ožka reikalinga dėl anūkės. Ši linkusi sirgti, tad girdome ožkos pienu, kad sustiprėtų. Be to, iš ožkos pieno pasidarome sūrių", - pasigyrė Vytautas.

"Ot ir nepasakysiu, ar pirmą ožką įsigijom už rublius, ar "vagnorkas". Tik žinau, kad labai daug už ją mokėjome - toks bevertis tuomet buvo pinigas", - sakė ramygalietė Elena Augulienė. Moteris teigia ožką įsigijusi iš bėdos - dukra buvo tik baigusi aukštąją mokyklą, sūnus studijavo, abiem reikėjo pagalbos, o duoti nelabai buvo iš ko. "Ir, žinokit, įsigijus ožką mūsų gyvenimas tikrai pagerėjo. Nebereikėjo pirkti pieno, susirauginę jo pasigamindavome varškės. Prisivirdavome varškėčių, virtinukų, prisikepdavome blynų su varške - ir vertėmės. Žodžiu, ožka vargstančiam žmogui gali daug pagelbėti", - sakė Augulienė. Ji prisiminė pirmajai ožkai specialiai sėjusi žolės bei avižų. Vyras žolę nušienaudavo, pridžiovindavo žiemai.

Augulienė prisiminė augindavusi čekų veislės ožkas, kurios kasdien duodavusios net iki keturių litrų pieno. Ilgainiui veislė suprastėjo, tad dabartinės ožkos duoda tik 2-3 litrus. Tačiau šeimininkė pabrėžė, kad tas pienas - itin saldus. Pabalinus juo kavą gali apsieiti be cukraus.

Klausydamasis žmonos pasakojimų apie ožkas Elenos vyras suskubo atnešti dar 1938-aisiais išleistą turisto žinyną. Žinyne pabrėžiama, kad Ramygala - išties ožkų kraštas. Tačiau teigiama, kad ožkų krašto vardą miesteliui pelnė ne ožkos, o arkliukai. Esą skurdžioje Ramygalos žemėje veisėsi maži, smulkūs arkliukai, jais žmonės ir dirbdavo. Jei būtų bandę darbams kinkyti įprastus arklius, šie būtų prasmegę Ramygalos pelkynuose. Tvirtinama, kad šiuos arkliukus net vadindavę ožkomis.

"Jaunam, stipriam žmogui - tai tik karves laikyti, o ožkos - tokioms babytėms kaip aš", - įsitikinusi ramygalietė Ona Janulienė, ožkas laikanti dėl grožio ir dėl pieno. Senutė pripažįsta, kad ožkelė jai - ir draugė, ir žaisliukas. "Gražus, meilus gyvulėlis", - šypsosi senutė, žiūrėdama į savo ožkelę Pranutę. Ji pabrėžė, kad ožkos ne vien skanus pienas - gardi ir mėsa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"