TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pabaisos iš gelmių

2010 10 23 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Gyveno tuo pačiu laiku kaip dinozaurai, bet buvo daug baisesni už juos. Tik per atsitiktinumą jūros ropliai neužvaldė mūsų vaizduotės taip, kaip sausumos pabaisos.

Plėšrusis dinozauras Tyranosaurus rex kėlė siaubą visiems sausumoje gyvenantiems gyvūnams. Jeigu jam būtų tekę susigrumti su jūros ropliu pliozauru (jei šis kaip nors būtų išėjęs iš vandens),

būtų galėjęs išsigelbėti tik sprukdamas. Nes atrodė perpus mažesnis už konkurentą, o jo galva būtų lengvai tilpusi užpuoliko nasruose.

Mokslininkai seniai žinojo, kad jūros ropliai buvo didžiausi plėšrūnai žemėje, bet tik dabar pradeda atskleisti jų paslaptis. Pirmųjų užuominų apie milžiniškas povandenines pabaisas pasirodė jau XVIII amžiuje, kai Mastrichto (Olandija) kalkių karjere mokslininkai rado vieno iš jų liekanų. Vėliau, XIX amžiaus pradžioje, tų gyvūnų

kaulų aptikta kitose vietose.

Tačiau jų tyrinėjimai tapo ne tokie aktualūs, kai 1822 metais britai Anglijos pietinėje pakrantėje rado keisto sausumos gyvūno, panašaus į slibiną, dantį, o paskui ir daugiau tokių padarų liekanų. Pavadino juos dinozaurais - graikiškai tai reiškia "galingas driežas". Tie gyvūnai užvaldė žmonių vaizduotę, o ropliai, gyvenantys vandenynuose, kai kurių atmintyje išliko kaip amžinai gyva Lochneso pabaisa.

Dantys lyg agurkai

Vandens ropliai, kurie karaliavo mezozojinės eros jūrose, arba prieš 245-65 mln. metų, stulbino vien savo išvaizda. Tokio milžino, vadinto ichtiozauru, liekanų prieš šešerius metus mokslininkai aptiko Britų Kolumbijoje. Gelmių žudikai proporcingai savo dydžiui turėjo ir milžiniškas kaukoles bei žandikaulius. Pavyzdžiui, suakmenėjusio

pliozauro, prieš trejus metus Oslo gamtos istorijos muziejaus mokslininkų atkasto Špicbergene, žandikaulis buvo bemaž trijų metrų. Tokiu imponuojančiu žandikauliu ir agurko dydžio dantimis jis galėjo griebti ir sukramtyti bet ką, sutiktą pakeliui. Anais laikais lengvai sudraskydavo kitas milžiniškas jūros pabaisas. Tai liudija suakmenėjusios septynių metrų roplio liekanos. Jį taranavo ir suplėšė į gabalus galingesnis plėšrūnas. Kol kas nežinome gyvūno, kurio žandikaulis buvo stipresnis už pliozauro.

Jūros roplius galima vadinti specializuotomis žudymo mašinomis. Kai kurie jų turėjo didžiules akis, kurios be vargo pastebėdavo auką. Pavyzdžiui, keturių metrų ilgio oftalmozauras, vienas iš ichtiozaurų, žvalgydavo povandeninį pasaulį 23 centimetrų skersmens akimis (šiandien gyvenančio didžiausio pasaulyje gyvūno - mėlynojo banginio - akių skersmuo tik 15 centimetrų). Jomis puikiai matydavo net 500 ir daugiau metrų gilumoje, kur viešpatauja absoliuti tamsa.

"Galėdavo pastebėti judančius gyvūnus, visų pirma tokiose gilumose gyvenančius didelius galvakojus. Taigi medžiodavo ten, kur jo niekas nesitikėdavo", - konstatavo paleobiologas Ryosuke Motanis iš Kalifornijos universiteto. Oftalmozauro akis saugoję specialūs kauliniai žiedai išlaikydavo akių obuolių formas, kai driežas nerdavo į gelmę, nes ten didelis vandens spaudimas būtų juos deformavęs.

Kitaip žudydavo driežai, priklausantys pleziozaurų grupei. Jie turėjo neįprastai ilgą kaklą, kai kurie net beveik dešimties metrų, ilgesnį už liemenį ir uodegą kartu. Dėl tokios struktūros šiems gyvūnams nereikėdavo nerti į jūros dugną, kad galėtų ėsti dugninius bestuburius. Jiems užtekdavo pakilti šiek tiek vandenyje ir nuleisti kaklą žemyn. O jei panorėdavo žuvų, išplaukdavo į seklumą ir gaudydavo aukas iš apačios.

Jūros pabaisos judėdavo labai greitai. Dėl aptakių formų ichtiozaurai pasiekdavo net 100 kilometrų per valandą greitį - kaip ir tunai, vienos greičiausių šiandien pasaulyje gyvenančių jūros žuvų. Iki 17,5 metro ilgio užaugdavę gyvatės pavidalo mozazaurai atsispirdavo ilgomis galingomis uodegomis, panašiai kaip dabar unguriai. Taip jie įgaudavo varomąją jėgą atakuoti žuvis, vėžlius, moliuskus ir nariuotakojus.

Vandenynų karaliai

Dinozaurų užvaldytoje žemėje jūros ropliai susirado savo karalystę. Užuot konkuravę su sausumos gyvūnais, pergudravo juos - užvaldė vandenis, nors iš pradžių nebuvo vandens gyventojai. Paniro į jūrą nuo kranto, kaip tai padarė daugelis dabartinių krokodilų, vėžlių ir jūros žalčių. Kvėpavo atmosferos oru, todėl jautėsi geriau negu žuvys silpniau deguonies prisotintuose mezozojinės eros pradžios vandenynuose. Atsivesdavo gyvų palikuonių - vadinasi, neeikvojo energijos, kad priplauktų prie kranto ir ten dėtų kiaušinius, kaip šiandien daro vėžliai. Gigantiški jų kūnai visada būdavo panardinti vandenyje. Tada kūno svoris atrodo lengvesnis negu sausumoje ir netrukdo judėti.

Ir vis dėlto šiems ropliams nepavyko išlikti. Vieną dieną, prieš 65 mln. metų, jie kartu su dinozaurais nugrimzdo į nebūtį.

Žudikų paradas

Jūros ropliai priskiriami kelioms gyvūnų grupėms. Kaip vieni pirmųjų prieš 245 mln. metų vandenyje karaliavo ichtiozaurai. Kūno forma jie šiek tiek panėšėjo į šiuolaikinius delfinus. Juros laikotarpio pradžioje, maždaug prieš 200 mln. metų, prie ichtiozaurų prisidėjo pleziozaurai būdingais ilgais kaklais (maždaug taip turėjo atrodyti mitinė Lochneso pabaisa) ir kresni pliozaurai, kurių galvos buvo panašios į krokodilų. Pastarieji dėl nežinomų priežasčių išnyko prieš 90 mln. metų. Tuo laikotarpiu pradingo ir ichtiozaurai. Paskui vandenynus valdė mozazaurai, keliolikos metrų gyvatiški driežai, giminingi mūsų laikų varanams ir žalčiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"