TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pajūrio vestuvininkai pildo valstybės iždą

2013 05 11 6:00
Parnidžio kopa - viena mėgstamiausių tuoktuvių vietų pajūryje. Raimondo Kiuro nuotrauka

Sumanymas civilinę santuoką registruoti ne santuokų rūmuose, o pačių jaunavedžių pasirinktoje vietoje ypač išpopuliarėjo pajūryje, nors mokestis už ypatingą ceremoniją triskart didesnis nei įprastai.

Daugiau kaip pusė visų vasarą jau dabar numatytų civilinių santuokų prie jūros esančiose savivaldybėse vyks kuo įvairiausiose netradicinėse vietose po atviru dangumi: kopose, paplūdimiuose, ant pastato stogo, laivo denio, Birutės kalno Palangoje, botanikos sode ar kruizinių laivų terminale Klaipėdoje.

Tokie jaunavedžių įgeidžiai verčia gerokai paplušėti vestuvių planuotojus ir valdininkus, išduodančius leidimus netradicinėms ceremonijoms. Dėl to kartais griežtinamos ceremonijų sąlygos arba visai atsisakoma vykdyti vestuvininkų norus. Tačiau daug dažniau valdininkai būna lankstūs, nes už brangiau kainuojančias ceremonijas netradicinėse vietose į valstybės iždą surenkama daugiau pajamų.

Tuoktuvės oro balione

Neringos, Klaipėdos miesto ir Palangos merijų civilinės metrikacijos skyrių specialistų teigimu, teise santuoką registruoti alternatyvioje vietoje žmonės naudojasi vis dažniau. Juoba kai įkainiai, nors ir yra triskart didesni, vestuvininkų negąsdina. Santuokos registracijos ceremonija valdiškuose rūmuose kainuoja 70 litų, jaunųjų pasirinktoje vietoje - 210 litų. Santuokas registruojantys merijų valdininkai į numatytas ceremonijų vietas paprastai nuvežami ir parvežami atgal. Už tuos 210 litų nepriklauso ir jokios papildomos paslaugos: nei iškilminga vestuvių muzika, nei šampanas ar kt.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, šiemet per keturis mėnesius jau priimti 52 prašymai santuoką registruoti ne Santuokų rūmuose. Pernai tokių buvo 60, 2011-aisiais - 50, 2010 metais - 35.

"Esame gavę ir paklausimą, ar galima sutuokti žmones skrendančio oro baliono krepšyje. Atsakėme neigiamai, nes teisingumo ministro įsakymas draudžia atlikti ceremoniją, jei ji gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai", - LŽ sakė G.Misevičienė. Jos teigimu, taip pat privalu vadovautis visuotinai priimtinomis moralės, etikos normomis, nepažeisti viešosios tvarkos.

Valdininkė atskleidė, kad šiais metais dvi poros jau išreiškė pageidavimą tuoktis itin populiariame ir žmonių nuolat lankomame Klaipėdos kruizinių laivų terminale. "Tačiau tokiam renginiui vestuvininkai dar turės gauti tam reikalingus merijos leidimus. Taip pat žinome, kad viena pora norės tuoktis džiazo restorane "Kurpiai", senamiestyje, kitos - piliavietėje, įvairiuose viešbučiuose ir restoranuose. Pernai viena pora susituokė net uostamiesčio mero kabinete, įrengtame buvusios miesto rotušės pastate. Tuokiasi poros ir prie jūros paplūdimiuose, laivuose", - pasakojo valdininkė.

Tačiau ji pažymėjo, kad kartais vestuvininkų ceremonijos vyksta iš anksto nepagalvojus apie galimas prastas oro sąlygas arba itin viešos vietos nepatogumus. "Pernai vieną porą sutuokėme Šiaurės rage prie senosios perkėlos. Buvo vėjuota, šalta, tad vestuvininkai nebuvo sužavėti tokio pasirinkimo", - prisiminė ji.

Reikalavimai - griežti

Jaunavedžių norai išties neretai nesutampa su galimybėmis, ir tenka ieškoti optimalaus sprendimo. Netradicinių vestuvių planuotoja vilnietė Erika Miselytė LŽ sakė, kad daugiausia bėdų kyla dėl biurokratinių procedūrų. "Kol kas visos poros, kurių vestuves planuoju, tuoksis ne Santuokų rūmuose. Tačiau norint tinkamai įgyvendinti būsimų jaunavedžių planus dar reikia gauti aibę leidimų, garantinių raštų, kuriuos privalome pateikti civilinės metrikacijos skyriams, taip pat įvykdyti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, Vilniuje griežtai reikalaujama, kad atliekant ceremoniją lauke santuoką registruojančiam valdininkui būtų pastatytas tentas nuo lietaus ir saulės", - pasakojo ji.

Taip pat rengiant ceremonijas viešose ir žmonių gausiai lankomose vietose privaloma pasirūpinti vestuvininkų apsauga, aptverti teritoriją. "Žinoma, ne "Stop" juosta, o girliandomis, specialiais gražiais stulpeliais. Būtina pasamdyti apsaugos darbuotojus, kurių funkcija - savo buvimu parodyti, kad renginys privatus", - vardijo vestuvių planuotoja.

Liūtys negąsdina

LŽ žurnalistas tarp kitko pasiteiravo, ar galėtų Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja, užsiimanti povandeniniu nardymu, po vandeniu sutuokti to pageidaujančią porą? Paaiškėjo, kad negalėtų, tačiau ne dėl ceremonijos dalyviams gresiančio pavojaus. "Negalėtų, nes darbuotojas ceremonijoje turi dalyvauti atitinkamai šventiškai apsirengęs, o ne vilkėdamas naro kostiumą", - juokėsi LŽ kalbinama Palangos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Vaitkuvienė.

Anot jos, jau dabar vos spėjama vasarai registruoti poras, norinčias tuoktis ne Santuokų rūmuose. Dažniausiai netradicines vietas tuoktis renkasi emigrantai. "Paplūdimyje tuoksime palangiškį emigrantą su jo išrinktąja iš Urugvajaus. Pora susipažino ir pamilo vienas kitą Norvegijoje. Palangos pliaže ištekės ir dvi filipinietės, o palangiškės į vyrus ims vokiečius, prancūzus. Tokiems žmonėms visai nesvarbu, koks bus oras - jie nori susituokti ant jūros kranto, ir viskas", - LŽ pasakojo V.Vaitkuvienė. Ji prisiminė, kad pernai viena valdininkė tuoktuvių ceremoniją atliko lietuje, nes paplūdimyje, kur tuoktasi, nebuvo nė vienos palapinės.

Per metus Palangos merijoje iš viso įregistruojama apie 200 santuokų, iš jų maždaug pusė vyksta gamtoje. "Daug kas norėtų tuoktis Gintaro muziejuje, bet to daryti negalima. O Birutės parke, rožyne, ant Birutės kalno, kopose - prašom", - sakė V.Vaitkuvienė.

Neringoje per metus sutuokiama palyginti mažai - apie 15 porų, tačiau ir iš jų daugiau nei pusė santuokos priesaiką duoda Nidoje ant Parnidžio kopos prie saulės laikrodžio, taip pat paplūdimyje, prie Nidos ar Pervalkos švyturių, Juodkrantėje. "Norų būna įvairių, tačiau dėl mūsų pamario, pajūrio klimato ir permainingų orų planus neretai tenka keisti. Daugelis porų nenori rizikuoti ir renkasi ceremoniją, pavyzdžiui, laive", - LŽ pasakojo V.Vaitkuvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"