TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pamestinukai. Kaip katinus veikia stresas

2015 08 31 9:00
xeroidz.com asociatyvi nuotrauka

Milijonai išmestų ar pamestų katinų atsiduria benamiams gyvūnams skirtose prieglaudose. Priverstinis buvimas – įkalinimas tarp keturių sienų – gali labai paveikti jų sveikatą ir būdą.

Šiuos augintinius išmetė, nes šeimininkams jie pasidarė nebereikalingi. Arba jie pasimetė, paklydo. Galbūt net buvo kankinami. Apie tai pasakoja „BBC Earth.“

Daugelis jų laukia, gal pateks į geras rankas, bet naujus šeimininkus neretai būna sunku rasti. Daugelis šių katinų būna patyrę didelį stresą, ne visada juos galima paversti mielomis būtybėmis, visos šeimos numylėtiniais. Kai kurie šnypščia, draskosi ir kandžiojasi. Daugeliui reikia kantrumo ir reabilitacijos, trunkančios savaites ir mėnesius. Ne visiems katinams pavyksta išsivaduoti nuo nepažįstamų žmonių baimės.

Vertino pagal skalę

Situacija gali blogėti dėl streso patiriamo būnant prieglaudoje. Jis tuo labiau atsispindi, kuo ilgiau katinas ten lieka. Kad kiekvienam gyvūnui suteiktų šansą patekti į geras rankas, prieglaudų darbuotojai turėtų stengtis sukurti kuo ramesnę atmosferą, tada galima tikėtis, jog katinų sveikata neblogės.

Todėl reikia suprasti, kodėl ir kaip katinams kyla stresas. Specialistai tyrinėjo gyvūnų elgesį, kai šie pirmą kartą atsiduria prieglaudoje. Norėjo suprasti, kiek stresinė tokia situacija. Todėl stebėjo 20 naminių katinų elgesį, dauguma jų į šeimininkų rankas pateko būdami visai mažyčiai.

Iš pradžių kiekvienas katinas buvo įvertintas pagal skalę, matuojančią stresą, nuo lengvo iki stipraus. Po to specialistai stebėjo, kaip kiekvienas iš augintinių elgiasi, atsidūręs prieglaudoje.

Pasyvumas – blogas ženklas

Lydia Rehnberg ir Australijos universiteto La Trobe Melburne turi darbo patirties benamių katinų prieglaudose. Ji akivaizdžiai įsitikino, kiek daug gyvūnų patiriamas stresas priklauso nuo prieglaudos darbuotojų veiksmų.

„Nors katinus laikė pakankamai erdviose patalpose, visi be išimties rinkosi slėptis katiniškame namelyje arba užsikepurnėti ant vertikalios konstrukcijos, skirtos lipinėjimui„, – pasakojo L. Rehnberg. Kuo labiau katinas stresavo, tuo ilgiau slėpėsi namelyje. Labiau pasitikintys ir atsipalaidavę gyvūnai daugiau laiko praleisdavo lipimo stulpo viršūnėje.

„Pasirodė, kad katinai, kurių streso lygis aukščiausias, nieko nenori, tik nuo visų slėptis, – teigė mokslininkė. – O tie, kurių streso lygis žemesnis, linkę užšokti kur nors aukščiau ir iš ten stebėti, kas vyksta aplinkui.„ Tyrėjai nustatė, kad kuo aukštesnis streso lygis, tuo katinai pasyvesni. Būna, kad jie apskritai nieko nebedaro.

Ryškus protestas rodo ką kita

„Didesnį sukrėtimą patyręs katinas slopina visus savo įprastus instinktus ir tylomis valandomis guli susisukęs ir nejudėdamas„, – pasakojo L. Rehnberg. Tai ryškiai skiriasi nuo elgesio, kai streso lygis žemas – tada elgesys adekvatus. Juk paprastai katinai būna žaismingi ir ieško nuotykių. Daugelis siekia kontakto su žmonėmis ir kitais katinais.

Įdomu, kad katinų, kurie garsiai miaukia, draskosi, braižosi, streso lygis– palyginti žemas. Gyvūnai, atrodantys lyg būtų pasiekę nervinio sukrėtimo ribą, iš tikrųjų patiria mažiau streso, negu labiau pasyvūs giminaičiai.

„Daugelio žmonių nuomone, katinų, garsiai reiškiančių protestą, sukrėtimas didesnis, negu kamputyje susisukusių tylenių. Jie mano, kad su besislepiančiu katinu „viskas tvarkoje„, bet pasirodo, viskas priešinai„, – tvirtino L. Rehnberg.

Žmonių įtaka

Per tyrimą, kad galima būtų suprasti, kokią įtaką naminiams gyvūnams daro žmonės, katinai buvo padalyti į dvi grupes. Vienai buvo skiriama daugiau dėmesio ir rūpesčio. Šios katinų streso lygis jau antrą nelaisvės dieną nukrito.

Tai kelia minčių, kad šeimininkai ir tie, kurie prižiūri augintinius, gali mažinti jų stresą, naudodami paprastus būdus. Lėtai prisiartinus prie katino, pritūpus iki jo akių lygio, leidus priprasti prie savo kvapo anksčiau, negu prisiliečiant prie gyvūno, tiesiog su juo pasikalbėjus ramiu, draugišku balsu – tai suveiktų teigiamai.

Kuo trumpiau

„Gali pasirodyti banalu, bet katinai yra jautrūs, jie reaguoja į kiekvieną smulkmeną aplinkui„, – teigė L. Rehnberg. Nors šie gyvūnai pripranta būti uždaryti ribotoje erdvėje, kuo ilgiau tokioje pasilieka, tuo jiems blogiau.

Ilgas laikas prieglaudoje neabejotinai veikia katino fizinę ir psichinę sveikatą. Todėl mokslininkai įsitikinę, kad buvimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis. Tačiau tai ne visada galima įgyvendinti. Būna ne tiek jau daug norinčiųjų paimti namo benamius katinus. Tuos, kurie niekam nereikalingi, dažnai užmigdo.

Kad tokių liūdnų istorijų būtų kuo mažiau, L. Rehnberg siūlo šeimininkams savo augintinius sterilizuoti. Tada liktų mažesnė tikimybė, kad jie ar jų palikuoniai atsidurs prieglaudoje.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"