Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Pamirsta.lt: Apleista meno mokykla ir partizanų slėptuvė Žemaitijos gatvėje

 
2017 06 26 17:56
pamirsta.lt nuotraukos

Mažai kas vaikščiodamas senamiestyje susimąsto, pro kokius pastatus jam tenka nuolat praeiti. Štai, pažiūrėkime – Žemaitijos gatvė, paprastas apleistas pastatas – niūrus fasadas, užkalti langai. Pro čia kasdien praeina, neatkreipdami dėmesio, šimtai žmonių, nežinodami, kad po juo kadaise veikusi žydų slėptuvė yra daug autentiškesnė už tą, kurią už pinigus Žydų muziejuje mato turistai.

Kalbėsime apie apleistą meno mokyklą – paprastą ir nelabai išvaizdų dviejų aukštų pastatą Žemaitijos g. 4. Vilniaus kolegijos menų fakulteto mokiniai iš čia pasitraukė gal 2010-taisiais, palikę vieną pastato dalį benamiams ir skvoteriams, vienu metu ten užsukantiems pakankamai dažnai.

Susižavėjęs Bulotos „Vilniaus požemių“ knyga, 2011 metais čia buvau apsilankęs ir aš, apsiginklavęs pigiu kinietišku prožektoriumi ir kompaktišku fotoaparatu, šliaužiodamas po rūsį, kur, sprendžiant iš voratinklių, žmogaus koja nebuvo įžengusi ne vieną dešimtmetį, fotografuodamas per miglą ir voratinklius viską iš eilės. Išlipęs į paviršių jaučiausi pakylėtas ir nuveikęs kažką reikšmingo ir svarbaus, nors tuo metu, mano žinių bagažas, žydų partizanų klausimu, dar buvo pakankamai skurdus.

Šios slėptuvės istorija prasideda nuo dąsaus ir ryžtingo žmogaus – Iciko Vitenbergo, 1942 metų sausio 21 dieną įkūrusio vieną iš dviejų didžiąjame gete veikusių partizanų organizacijų – pasipriešinimo organizaciją FPO (Fareynegte Partizaner Organizatsyje – Jungtinė partizanų organizacija).

Ši organizacija, turėjusi apie 300 narių, agitavo gyventojus organizuotis ir priešintis nacistams, „neiti kaip avys į skerdyklą“ – taip buvo kalbama tuomet. FPO bendradarbiavo ne tik su lietuvių partizanais, bet ir su kita žydų partizanų organizacija – Jochelio Šeinboimo grupe „Dror“ (Kova), turėjusia 200 karių, siekusia ne kiek sukilti, kiek pabėgti iš Vilniaus, prisijungiant prie raudonųjų partizanų, besislapstančių miške.

Abi šios grupės ruošė savo kovotojus, po visą Vilnių ieškojo ginklų ir sprogmenų, besidalindamos tarpusavyje informacija ir patirtimi.

Minėta apleista mokykla, šiems žydų partizanams buvo žinoma gerai – tada ten buvo įsikūręs vienas iš svarbiausių žydų bendruomenės centrų. Nuo 1910 iki 1943 m. vasaros pabaigos ten veikė viešoji Meficei Haskala (hebr. Švietimo skleidėjų) biblioteka su 45 tūkst. knygų fondu, gyventoju vadinta tiesiog Kultūros namais. Vidiniame bibliotekos kieme buvo įrengta sporto aikštelė, kur vykdavo krepšinio, tinklinio, bokso ir lengvosios atletikos varžybos, dalyje dabartinės menų mokyklos patalpų – pirtis. Pirties vadovu dirbęs Vitenbergas pastato rūsyje įrengė maliną (žydų slėptuvė, nuo hebr. malion – viešbutis), kurioje jo vadovaujami kovotojai mokėsi šaudyti ir sprogdinti. Būtent šioje slėptuvėje buvo sukonstruota pirmoji bomba, 1942 m. liepos 8-tąją nuvertusi nuo bėgių vokiečių kariuomenės ešeloną netoli Naujosios Vilnios.

1943 metų liepą Vitenbergas buvo išduodas, vieno iš policijos sugautų komunistų partijos pogrindžio tarybos narių. Netrukus, vokiečiai gyventojams davė ultimatumą, grasindami išnaikinti visą getą, jei iki 1943 m. liepos 16 d. 10 val. Vitenbergas nepasiduos. Ir nors didžioji kovotojų dalis siūlė vado neišduoti ir gete pradėti sukilimą, Vitenbergas jį atmetė, argumentuodamas, kad geto kovotojai dar nėra pakankamai pasirengę. Nepaisant to, kad Vitenbergas pasidavė laiku, 1943 m. rugsėjo 1 d. gestapas ir jo pagalbininkai įėjo į getą ir žydus išvarė į koncentracijos stovyklas Estijoje. 1943 m. rugsėjo 23–24 d. Vilniaus getas buvo galutinai likviduotas. Pasipriešinti sugebėjo tik vienas iš Šeinboimo „Dror“ būrių, kurio dalis žuvo iš karto, dalis – paspruko į mišką ir ten prisijungė prie sovietų partizanų.

Dabar, apie senus geto laikus mena tik vietomis gete išlikę hebrajiški užrašai, senos nuotraukos ir istorinės knygos, tarp jų ir kadaise mane inspiravusi J. Bulotos „Vilniaus požemiai“, kur Vitenbergo slėptuvė buvo aprašyta taip:

Partizanų junginio vadas Vitenbergas, dirbęs geto pirties vedėju, įrengė po pirties pastatu (dabar čia technikumas), didžiulę slėptuvę su gerai užmaskuotu įėjimu. Sujungus keletą rūsių praėjimais, geto partizanai čia mokėsi valdyti ginklą, patys gamino rankines granatas su bikfordo virvelėmis. Šis požemis beveik nepasikeitęs išliko po technikumu iki šių dienų. Nedideliame sienos įdubime, kur įtaisytos durys, vedančios iš koridoriaus į kambarį, ant gražiai dažytų grindų guli metilinis kojoms valyti tinklelis. Užkišus ploną metalinį daiktą į plyšį prie slenksčio ir stipriai patraukus už tinklelio, lentos truputį pajuda ir nusiima nedidelis skydas. Po juo – paprastas betono pagrindas, toks, kokį kartais kloja po grindimis. Bet stipriai pastūmus, betono plokštė pajuda ant specialių pabėgių ir nurieda po grindimis. Siaura anga veda gilyn… Čia Vitenbergo vyrai buvo įsivedę elektrą, vandentiekį. Sako, čia buvę gultai, kur miegodavo partizanai. Kurį laiką čia slėpėsi ir pats Vitenbergas.

Internete galima surasti istorinių nuotraukų, kaip tas liukas atrodė 1950-tais. Vėliau jis buvo perstatytas – paslinktas į šoną, užmūrytas kambario praėjimas.

pamirsta.lt

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"