TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pamokėlės mažiems ir augesniems

2012 03 18 12:00

Kiek daug nežinome apie mus supantį pasaulį...

Neseniai skaičiau, kad tigrai yra beveik išnykusi rūšis. Bet juk jų gyvų - šimtai, gal net tūkstančiai.

Suskaičiuota, jog dabar laisvėje gyvena šiek tiek daugiau kaip trys tūkstančiai tigrų. Deja, mažomis grupėmis viename plote paprastai glaudžiasi ne daugiau kaip keli šimtai šių plėšrūnų. Iš jų tinkamų daugintis - vos 200-300. Tai kelia rimtą susirūpinimą.

Tarp šių žvėrių neišvengiama ir giminingų "egzempliorių" kryžiavimosi. Taigi kyla tigrų kraujomaišos problema. Gali atsitikti taip, kad vaikai turės tėvus, kurių genuose bus ta pati potencialiai pavojinga mutacija. Jeigu ją turėtų tik vienas iš gimdytojų, kito genai palikuonims ją "užmaskuotų". Artimų giminaičių atveju taip nebūna, tada daugėja vaikų, kurie paveldi didesnių ar mažesnių genetinių ydų.

Kita problema - lengvas ligų plitimas. Genetiškai vienalytėje grupėje jos plinta daug greičiau ir lengviau, nesutikdamos genetiškai atsparių egzempliorių. Sunku pasakyti, ar dviejų-trijų tūkstančių tigrų faktiškai jau per mažai, kad rūšis išliktų. Deja, daug požymių rodo, jog taip gali atsitikti.

Kodėl kai kurie obuoliai, pirkti parduotuvėje, atrodo lyg riebaluoti? Ar tie riebalai gali būti kenksmingi sveikatai?

Nuo medžio nukrėstas obuolys yra padengtas natūralaus vaško sluoksniu, kuris neleidžia per žievę prarasti vandens. Juk šis vaisius jo turi daugiau kaip 80 procentų. Prie apsauginio sluoksnio lengvai limpa nešvarumai, tad kai obuoliai nuskinami nuo medžių, tas riebumas pašalinamas. Kadangi obuoliai paprastai laikomi daug savaičių, jie džiūsta ir raukšlėjasi, todėl dažnai yra apipurškiami "atsarginiu" vašku, gaunamu iš kitų augalų, pavyzdžiui, iš palmių lapų. Galima sakyti, kad ant vieno vaisiaus patenka vienas arba du lašai tokio riebalo - tai labai menkas kiekis. Be to, plaudami obuolį tą sluoksnį pašaliname, tad ir nevalgome jo.

Kodėl vieni augalai atsparūs šalčiams, o kiti ne?

Taip yra todėl, kad vieni prisitaikė prie žemos temperatūros, o tie, kurie buvo išvesti šiltuose regionuose, - ne. Pirmieji išmoko taip pertvarkyti savo ląstelių sulčių cheminę sudėtį, kad šaltomis sąlygomis jose būtų daugiau cukraus ir alkoholio negu vasarą. Dėl tokio triuko tos sultys netirštėja ir išlieka skystos net esant labai žemai temperatūrai. Šis mechanizmas veikia kaip langų purkštuvo skystis, kai pakeičiame jį į žieminį, neužšąlantį.

Ar kompasas Marse veiktų?

Ne, šis navigacijos prietaisas ten visiškai klaidintų. Marse nėra bipoliarinio magnetinio lauko, tokio kaip Žemėje. Be to, kompasas ten blaškytųsi. "Mars Global Surveyor" misija įrodė, kad Raudonojoje planetoje yra vietinių magnetinių anomalijų - ruožų, turinčių priešingus laukus. Jie pasitaiko maždaug kas 150 kilometrų.  Tai senų tektoninių judesių palikimas, kartu ir liudijimas, kad kadaise Marse būta magnetinių laukų, panašių į mūsų planetos.

Tačiau kompasai puikiai veiktų Jupiteryje, kurio magnetiniai laukai 14 kartų stipresni už žemiškuosius. Jupiterio magnetosfera, tai yra jo laukų dominuojamas plotas, - didžiausias objektas Saulės sistemoje.

Kiek kalorijų sudeginame, kai sėdime nieko neveikdami?

Mokslininkai, tiriantys maitinimąsi, sudarė formulę, remdamasis kuria kiekvienas gali apskaičiuoti, kiek kalorijų sudegina žiūrėdamas televizorių, skaitydamas ar tiesiog tinginiaudamas ant sofos - kitaip sakant, tuo metu, kai aktyvios tik smegenys ir svarbiausios gyvybinės funkcijos. Tos formulės pagrindu mokslininkai nustatė, kaip mūsų organizmas taupo energiją. Kad sudegintų kalorijas, gautas suvalgius šokoladinį batonėlį, dvidešimt penkerių metų vyriškis turėtų sėdėti mažiausiai keturias valandas, nieko neimdamas į burną.    Individualus dienos kalorijų sunaudojimo rodiklis nejudant angliškai vadinamas resting metabolic rate (RMB): svoris (kilogramais) dešimt kartų plius ūgis (centimetrais), padaugintas iš 6.25, minus amžius penkis kartus. Prie gauto rezultato vyrai turi pridėti 5, moterys - atimti 161.

Kam kosmonautui mačetė?

1969 metais grįžtanti į Žemę kosminio laivo "Sojuz 5" kapsulė su Borisu Volynovu nusileido už 600 kilometrų nuo nustatytos vietos - Uralo pietinėje dalyje, retų miškų plote, kuriame apstu vilkų ir lokių. Gelbėjimo komandos surado kosmonautą tik po kelių valandų.   Nuo tada agentūra "Roskosmos", o vėliau ir amerikiečių NASA, apginkluoja savo kosmonautus 43 centimetrų mačetėmis (nuotraukoje).  Jeigu kapsulė netikėtai nusileistų džiunglėse arba miške, jos keleiviai galėtų prasikirsti kelią per brūzgynus.

Iš kur atsirado pavadinimas "kokteilis"?

Pavadinimą kokteiliui davė gaidžių kautynės, prieš pusantro šimto metų rengtos JAV. Nugalėjusio gaidžio savininkas gaudavo trofėjų - plunksną iš nugalėto gaidžio uodegos. Pasibaigus kovoms būdavo skelbiamas tostas "On the cock's tail!" ("Už gaidžio uodegą!"). Kad degtinė neturėtų tokio nemalonaus skonio, pridėdavo cukraus ir vaisių, tad kokteilį būdavo įmanoma gerti.

Ar aitriąja paprika ("čili") galima kovoti su teroristais?

Indijos kariuomenės mokslininkai eksperimentuoja su nepaprastu biologiniu ginklu: paprika naga jolokia. Pasak Guinnesso rekordų knygos, tai aitriausia paprika pasaulyje. Naga jolokia, nykščio didumo ankštyse, paprikų aitrumą matuojančioje Scoville'io skalėje siekia 1 001 304 aitrumo vienetus. Jai neutralizuoti reikėtų 1 001 304 lašų vandens (apie 50 litrų). Kariuomenės mokslininkai siekia panaudoti šią galią kurdami pirmas pasaulyje paprikines granatas. Jos būtų naudojamos prieš teroristus, įsitvirtinusius kalnų urvuose. Tai įmanoma, nes alkaloido, atsakingo už aitrų naga jolokia skonį, dalelytės sukelia nepaprastai stiprų vėmimo refleksą ir akių peršėjimą.

Ar migruojantys paukščiai miega ilgų skrydžių metu?

Kai kurie gyvūnai gali tuo pačiu metu miegoti ir budėti - šį fenomeną biologai vadina smegenų pusiniu miegu. Naujausi tyrimai įrodė, kad - be delfinų ir ančių - ir migruojantys paukščiai, pavyzdžiui, laukinės žąsys (nuotraukoje) geba tą daryti, ir net skrisdami. JAV Pitsbergo universiteto biologai implantavo septyniems paukščiams mažus elektrodus, kad galėtų matuoti jų smegenų bangas. Gauti duomenys rodo, kad tuo metu, kai viena smegenų pusė miega, kita budi ir ilgų kelionių metu valdo judesius bei orientaciją.

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"