TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pamokėlės mažiems ir augesniems

2011 05 07 0:00

Kodėl nesergama širdies vėžiu?

Navikai šiame organe išsivysto labai retai. Paprastai tai būna nepiktybiniai augliai ir chirurgai be vargo juos pašalina. Piktybinių auglių pasitaiko dar rečiau. Tačiau antrinių ligos židinių atsiradimas širdyje, pavyzdžiui, dėl plaučių vėžio - gana dažnas reiškinys. Ar širdis atsparesnė už kitus organus? Atrodo, kad taip. Turbūt todėl, kad ląstelės joje dalijasi nelabai greitai. Odoje arba kaulų čiulpuose tie procesai vyksta kur kas intensyviau. Jų metu ir susiformuoja naviko ląstelės.

Kodėl lengviau užmušti uodą negu musę?

Musės gali skraidyti aštuonių kilometrų per valandą greičiu - net du kartus greičiau negu uodai. Tai dar ne viskas. Daug svarbesnis faktas, kad musių akys itin jautrios, šie vabzdžiai net gali matyti už jų nugaros esantį vaizdą. Vos tik musės regėjimo lauke pasirodo potenciali grėsmė, ji ir toliau užsiiminėja savo reikalais (pavyzdžiui, laižo sultis nuo daržovių), bet iškart užima specialią poziciją sprukti. Sulenkia vidurines kojytes taip, kad galimo smūgio atveju šoktų priešinga kryptimi, o ne paprastai nuskristų. Apie ataką musę informuoja plaukelių, kurių ypač gausu ant jos pilvelio, receptoriai. Jie pajunta oro judėjimą praktiškai tuo pat momentu, kai ranka, vabzdžių mušeklis ar sulenktas laikraštis pajuda vabzdžio link. Musė paprastai spėja pasprukti.

Uodas ne toks vikrus. Jis prastai mato, nes medžioja vadovaudamasis uosle. Be to, kai šis vabzdys įsisiurbia į odą, jo plaukelių receptoriai apmiršta, nes uodas sutelkia visą savo dėmesį į kruviną puotą.

Kodėl Irano politikai, vilkėdami kostiumą, neužsiriša kaklaraiščio?

Dėl ideologinių priežasčių. Kaklaraištis Irane pripažintas pavojingai plintančios Vakarų kultūros simboliu. Nuo 1979 metų, kai per islamo revoliuciją buvo nuverstas šachas, rištis kaklaraištį ne tikt politiškai nekorektiška, bet ir draudžiama religijos. Taip nusprendė ajatola Ali Chomeini, vyriausiasis dvasininkas ir islamo politikas, taip yra ir šiandien.

Kodėl naujoji era prasideda praėjus keliolikai metų po Jėzaus Kristaus gimimo?

Prieš 2 tūkst. metų, kai gimė Jėzus Kristus, kalendoriaus sudarinėjimas labiausiai domino valdovų rūmų kronikininkus. Retas žmogus, išskyrus svarbias asmenybes, žinojo savo amžių. Daugelį svarbiausių datų kronikininkai susiedavo su plačiai žinomu įvykiu, pavyzdžiui, imperatoriaus Oktavijaus Augusto antraisiais valdymo metais arba 348 metais po Romos įkūrimo.

Apie dabartinį datų nustatymo metodą pradėta kalbėti tik įpusėjus viduramžiams. Senąją ir naująją eras prieš penkiolika šimtmečių atskyrė armėnų vienuolis Dionizijus Mažesnysis, kai rengė Velykų lenteles arba nurodymus, kada jas švęsti. Biblijos ir Romos kronikų pagrindu jis nustatė, kad Jėzus Kristus gimė 753 metų gruodžio 25 dieną po Romos įkūrimo. Tuos metus vienuolis pavadino viešpaties metais - Anno Domini. Deja, apsiriko, dėl to sunku jį kaltinti. Nesutapimų Evangelijose dėl Jėzaus gimimo tiek daug, kad iki šiol neturime tikslios datos. Dionizijaus metodas iš pradžių buvo naudojamas tik sudarant bažnytinius kalendorius. Visuotinai juo naudotis pradėta po dviejų šimtų metų - iš pradžių britų salose, paskui ir žemyninėje Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"