TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pamokėlės mažiems ir augesniems

2011 06 04 0:00

Iš kur atsirado akademinis kvadrantas?

Quadrans lotyniškai reiškia ketvirtį valandos, t. y. 15 minučių. Kelis šimtus metų atlaidumas vėluojantiems studentas buvo tiesiog būtinas. Pirmieji universitetai atsirado XI amžiuje. Kai gyvenama be laikrodžio - juk tik XVI amžiuje Vokietijos šaltkalvis Peteris Heinleinas, panaudojęs krumpliaračio mechanizmą, padarė kišeninį laikrodį - ir apie laiko tėkmę informuoja tik bažnyčios varpai, net stropiausi studentai neturi šansų punktualiai ateiti į užsiėmimus. Laimė, universitetų miestai labai ilgai buvo maži. Todėl išgirdę skambinant varpą, skelbiantį paskaitos valandą, studentai atbėgdavo į alma mater nedaug pavėlavę. Taip atsirado akademinio kvadranto idėja. Šiandien tai jau tik maniera. Bet jei vaikiukas privalo ateiti į mokyklą laiku, kodėl galėtų vėluoti studentas?

Iš kur paukščiai žino, kur skristi, kai peržiemoję grįžta namo?

Kad įveiktų tam tikrą kelią ir nenukryptų nuo kurso, naktį jie orientuosi į žvaigždes, o dieną - į saulę. Ir daro pataisą, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, taigi vaizdas danguje kinta. Saulė "keliauja" iš rytų į vakarus, o žvaigždėtas dangaus skliautas "sukasi" apie Šiaurės Žvaigždę. Be to, kai kurių rūšių sparnuočiai jaučia magnetinį lauką, kuris nurodo kryptį šiaurė-pietūs.

Poreikį keliauti paukščiams sukelia instinktas, jam padeda fiziologija. Keičiantis dienos ilgumui hipofizė išskiria hormonų. Jie skatina paukščius rengtis kelionei. Kur ir kaip migruoti, sparnuočiai mokosi ir iš vyresniųjų. Pavyzdys gali būti jauni gandrai, taip sužinantys kelią iš Lietuvos į Afriką ir atgal. Paskui jie pasirenka lizdą pusšimčio kilometrų spinduliu nuo vietos, kurioje buvo išperėti, arba apylinkėje, kurią gerai pažįsta. Taip kaip mes prisimename savo adresą ir pasiekiame namus net ilgiausiai kur nors vakaroję.

Ar tikrai arbata su citrina kenkia?

Galime ramiai dėti citriną į arbatą, bet tik tada, kai pašaliname tirščius. Arbatžolės labai turtingos aliuminio. Šis elementas galbūt padidina riziką susirgti Alzheimerio liga. Iš arbatos lapelių organizmas aliuminio nepasisavina, be to, jis nelabai tirpsta vandenyje. Bet jei citrinos sulčių patenka ant tirščių, susidaro lengvai tirpstanti ir žmogui pavojinga to elemento forma. O pati citrina, įdėta į antpilą (pašalinus tirščius), labai skatintina. Kai arbata parūgštinama, organizmas geriau pasisavina joje esančius antioksidantus, konkrečiai - katechinus. Dėl jų lėčiau senstame, atsparesnė tampa širdis.

Kodėl kraujo dėmes lengviau išplauti šaltu vandeniu?

Labiausiai tepa kraujyje esantis hemoglobinas. Tai molekulė, sudaryta iš keturių baltymų. Kiekvienas jų turi po geležies atomą, viskam suteikiantį raudoną spalvą. Hemoglobinas, veikiamas aukštos temperatūros, daugiau kaip 40 laipsnių, suyra į atskirus baltymus. Jie labai lipnūs, todėl lengvai jungiasi su audinio skaidulomis. Tada dėmę galima pašalinti tik tokia priemone, kuri visiškai naikina baltymus (pavyzdžiui, specialiais milteliais arba oksiduotu vandeniu). Šaltas vanduo nesuardo ryšių tarp hemoglobiną sudarančių baltymų, todėl jame lengviau išplauti sukruvintą audinį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"