TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pamokėlės mažiems ir augesniems

2011 11 06 11:00

Kodėl žmonės plinka, o gyvūnai - ne? Kodėl smėlis, priešingai nei cukrus, gali išlieti vandenį iš stiklinės? Kaip atsirado pavadinimai Dėdė Semas ir Didysis obuolys?

- Man tik 28 metai, bet jau plinku. Tai visiškai neteisinga. Kodėl žmonėms taip atsitinka, o gyvūnams - ne?

- Dėl to, kad ponai netenka plaukų, atsakinga paveldima plaukų šaknų alergija vyriškiems hormonams. Didžiausias kaltininkas - dihidrotestosteronas, sutrumpintai DHT, kuris silpnina plaukų maišelių veikimą, todėl jie nyksta smilkinių, kaktos srityje ir viršugalvyje. Toks androgeninis plikimas prasideda pasiekus lytinę brandą.

Iš kur atsirado šis fiziologinis mechanizmas? Mokslininkai nėra to nustatę, bet daugelis linkę manyti, jog čia kaltos... moterys, jų simpatijos plikiams iš labai tolimų laikų. Antropologai padarė išvadą, kad prieš dešimtis tūkstančių metų mūsų rūšies patelės pradėjo simpatizuoti partneriams retėjančiais plaukais. Kodėl? Paprastai subrendę vyrai turėdavo aukštesnę visuomeninę padėtį, būdavo vertesnė pasitikėjimo atrama negu nesubrendę jų kolegos. Todėl plinkančių ponų palikuonys galų gale ėmė dominuoti populiacijoje, bent jau tarp kaukaziečių.

Tačiau tai ne vienintelis plikimo reiškinio aiškinimas. Kaip teigia kita hipotezė, plika odos dalis ant kaukolės padidindavo smegenų vėsinimo paviršių (medžiojant jis greitai perkaisdavo). Greičiausiai vyriška plikė atsirado žmogaus evoliucijos laikotarpiu kartu su plaukais ant veido. Tai gali liudyti, kad plika galvos oda kompensavo vėsinimo plotą, užimtą apžėlusio veido. Tad nėra ko išgyventi - plikiai geriau vėsinami.

- Pripylę stiklinę iki pat briaunų arbatos, galime įberti kelis šaukštelius cukraus ir skystis neišsilies. Jeigu įbertume tokį pat kiekį smėlio, lėkštelė iškart būtų šlapia. Nuo ko tai priklauso?

- Vanduo ir smėlis yra paprastas mišinys, o vandenyje ištirpęs cukrus sukuria tirpalą. Smėlis išstumia vandenį ir užima jo vietą. Taigi - arba vanduo, arba smėlis. O arbatoje ištirpęs cukrus visai kas kita. Vandens ir sacharozės dalelytės, kai jas išmaišome, pasiskirsto taip, kad tūris nepadidėja. Tuo metu smėlis, nors vanduo ir įsisunkia tarp grūdelių, tampa skysčio neįveikiamu mažyčių akmenukų rinkiniu.

- Kodėl JAV vadiname "Dėde Semu", o Niujorką - "Didžiuoju obuoliu"?

- Apibrėžimas "Dėdė Semas", arba "Uncle Sam", atsirado dešrininko Samuelio Wilsono dėka. Šis žmogus nuo 1812 metų tiekė Amerikos kariuomenei mėsą ir statines su ja žymėdavo raidėmis "US" - "United States" trumpiniu, bet kareiviai juokais perskaitydavo kaip "Uncle Sam". Pokštas paplito, o rūstusis "Dėdė Semas" išgarsėjo dėl mobilizacijos plakato, kurį 1917 metais nupiešė Jamesas Montgomery Flaggas.

"Didžiojo obuolio" legenda siekia 1909 metus. Tada Niujorkas buvo pavadintas obuoliu, kuris gauna daugiausia syvų iš visos obels ir godžiai be saiko auga. Šį apibrėžimą, kad ir koks negatyvus pradinis jo prieskonis, trečiąjį dešimtmetį pradėjo nuolat vartoti sporto žurnalistas Johnas J.Frizas Geraldas. Pasaulinio garso jis sulaukė aštuntąjį dešimtmetį, kai buvo panaudotas miestui propaguoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"