Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Pamokėlės mažiems ir augesniems

 
2012 06 23 10:59

Kodėl kai kurie dalykai yra tokie, kokie yra?

Kodėl daugelyje receptų primenama, kad į saldžią tešlą reikia įberti žiupsnelį druskos?

Tai galėtų atrodyti nekritiškas bobučių prietarų kartojimas. Atseit, jei jau sako, kad reikia, tai berkime - ko čia diskutuoti? Tačiau iš tiesų tai visai racionaliai paaiškinama. Mielinei tešlai druska būtina, nes dalyvauja jos fermentacijoje. Mat cukrus ją pagreitina, o druska veikia priešingai. Kad tešla gerai kiltų, abu šiuos komponentus reikia tiksliai suderinti. Be druskos ji greitai fermentuotųsi, taptų perdaug minkšta ir lipi. O per didelis druskos kiekis užtęstų šį procesą. Idealus santykis - vienas procentas druskos miltų kiekio atžvilgiu. Druska taip pat veikia tešlos struktūrą, sulaiko joje dujas, išskiriamas fermentacijos metu. Gaminant tešlą be mielių, druskos žiupsnelis sustiprina jos skonį ir aromatą - bent taip tvirtina kepinių autoritetai. Bet jeigu kartą pamiršite magišką druskos žiupsnį, tai veikiausiai arba nepajusite skirtumo, arba tiesiog tešla bus šiek tiek saldesnė nei paprastai.

Kodėl debesys būna įvairių pilkų atspalvių?

Iš didelio debesies didelis lietus. Bet dar didesnis iš tamsaus, kobalto arba neaiškios tamsiai mėlynos spalvos debesies. Spalva, kurią įgauna debesis, priklauso nuo jį sudarančių lašų dydžio. Kaip skiriasi lietaus lašų dydžiai, pavyzdžiui, dulksna ir stambūs lašai, pradedantys audrą, taip skiriasi ir vandens lašų dydžiai pačiame debesyje. Kuo lašai didesni, tuo tamsesnis atrodo debesis. Debesies lašai dažniausiai būna apie 10 mikrometrų dydžio, pasiekę 100 mikrometrų virsta dulksna, o jeigu daugiau - lietaus lašais. Todėl nesunku numatyti, kuris debesis netrukus pratrūks virš mūsų galvų lietaus srautu.

Šaldiklyje pamirštas alaus butelis sprogsta. Kodėl?

Alus niekuo neypatingas - šaldomas pučiasi arba didina savo apimtį vanduo. Reikia pripažinti, jog tai gana išskirtinis atvejis gamtoje. Temperatūros kritimą, kartu ir energijos mažėjimą lydi molekulių virpesio silpnėjimas. O jeigu silpniau virpa, tai užima mažiau vietos. Su vandeniu priešingai - ledas užima daugiau vietos negu vanduo, iš kurio jis sudarytas. Tai lemia vandens molekulės struktūra: vienas deguonies atomas ir prie jo prilipę tarytum ausys du vandenilio atomai. Kiekvienas H2O turi elektros krūvį: vandenilio atomai yra teigiami, o deguonies atomas neigiamas. Todėl vandens molekulės jungiasi. Užšalimo proceso metu tarp jų atsiranda daug laisvos erdvės, toji laisva erdvė išpučia ledą ir susprogdina mūsų alaus butelį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"