TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pamokėlės mažiems ir augesniems

2012 05 05 5:30

Ar tiesa, kad karvės pienas kenkia suaugusiesiems?

Gerti ar negerti pieno? Tas klausimas išties kelia daug ginčų. Už laktozės, piene esančio cukraus, virškinimą atsakingi fermentai, vadinami laktaze. Daugumos žinduolių jie būna aktyvūs tik ankstyvoje vaikystėje, kai mintama motinos pienu. Vėliau jų produkcija sumažėja 90 proc. ir žinduoliai praranda gebėjimą virškinti laktozę.

Tačiau prieš 5-10 tūkst. metų žmonės prisijaukino galvijus ir pradėjo juos melžti. Paaiškėjo, kad pienas gali būti puikus maistas ir labai padidinti galimybes išgyventi. Su sąlyga, kad gebama jį suvirškinti. Tie, kurių geno LCT mutacija išlaikė laktazės gebėjimą virškinti laktozę, įgavo daugiau galimybių išgyventi, tad jų genai pradėjo dominuoti populiacijoje.

Dabar gerai matomi tų permainų efektai: laktozę gali virškinti dauguma (daugiau kaip 80 proc.) palikuonių tų žmonių, kurie buvo prisijaukinę galvijus. Tai daugiausia Centrinės Europos ir JAV vakarinės dalies baltieji gyventojai. O asmenys, kilę iš Artimųjų Rytų, Indijos, Azijos pietų ir Pietų Amerikos, 60-100 proc. atvejų kenčia dėl laktozės netoleravimo.

Vadinasi, pienas kenksmingas?

Tai priklauso nuo mūsų genetinio paveldo. Tačiau pienas tikrai nėra "tylus žudikas", kaip jį pavadino Indijos gydytojas ir rašytojas Nandas Kishare Sharma.

Kas atsitinka gumai, kuri nusitrina nuo padangų? Ar pavirsta dulkėmis?

Tarkim dulkėmis nepavirsta, bet nugula ant kelių. Didžiosios Britanijos ekspertai apskaičiavo, kad kiekvienais metais Didžiosios Britanijos keliuose lieka dešimt tūkstančių tonų sunaudotos gumos. (Vidutiniškai padangos naudojamos penkerius metus.) 

Tačiau nematome jos krūvų pakelėse, nes guma yra gana lėtai dėl jos sudėtyje esančių sieros junginių, gerinančių eksploatacijos parametrus. Gumos dulkės nuplaunamos nuo kelių į laukus, patenka į požeminius vandenis ir upes, vėliau išteka į jūras, kur greičiausiai laikui bėgant suakmenėja, galbūt net vėl tampa nafta.

Kodėl sėdėdami užsikeliame koją ant kojos?

Neverbalinės komunikacijos specialistai atsakytų, kad kojų sukryžiavimas - tai kuklaus elgesio išraiška. Iš tikrųjų tai atrodo patogi tarpinė būsena tarp "vyriško" sėdėjimo ir kuklios pensinės pozicijos suglaudus kelius.

Tačiau kai kuriems kūno kalbos ekspertams kojos užkėlimas ant kojos gali reikšti kur kas daugiau. Pavyzdžiui, jeigu galūnė, esanti viršuje, labiau nutolusi nuo pašnekovo, tai signalas "domiuosi tavimi". Jeigu priešingai - vadinasi, norime kuo mažiau bendrauti su tuo asmeniu.

Tačiau grįžkime prie faktų. Gydytojams vienos pėdos pakėlimas reikštų vienos kojos krūvio nuėmimą, palengvinimą, gyslų kraujospūdžio susilpninimą. Be to, toji pozicija šiek tiek pagelbėja nuolatos patiriančiam spaudimą klubo sąnariui.

Ji pakeičia stuburo apatinės dalies padėtį, o tai kai kuriems asmenims labai patogu.

Prieš keletą dienų, važiuodama automobiliu, iškišau ranką pro langą. Siaubingai šalta! Kaip greitai turėčiau važiuoti, kad oro trintis sušildytų man delną?

Panašią dilemą, nors susijusią su šiek tiek skirtingomis sąlygomis, tenka spręsti lėktuvų konstruktoriams. Iš vienos pusės skraidančioms mašinoms gresia apledėjimas, iš kitos - perkaitimas. Lėktuvų atveju reikėtų atkreipti dėmesį į kelis faktorius. Atšalimas mažiau priklauso nuo paties greičio (kaip čia dera rankos iškišimas iš automobilio), o daugiau nuo temperatūros kritimo ir aukščio.

Kai jūros lygyje vyraus simpatiški 15 laipsnių Celsijaus, įprastiniame praskridimo aukštyje, maždaug 10 kilometrų, bus grėsmingi minus 50 laipsnių. Kad kompensuotų tą šaltį ir sušildytų lėktuvo sparnus iki "žemiškų" 15 laipsnių, mašina turėtų judėti 1,2 garso greičio (apie 1150 km/val.). O kaip su ranka pro langą? Tas reikalas paprastesnis - bent taip atrodo.

Atkrinta stingdantis didelių aukščių šaltis. Jūros lygyje mums jau žinomoje 15 laipsnių temperatūroje rankai sušildyti reikėtų pasiekti maždaug 63 proc. garso greičio, maždaug 780 km/val. Reikėtų tikrai greito automobilio.

"Užteko žvilgsnio suskaičiuoti svečius". O kiek trunka toks žvilgsnis ir kiek asmenų juo galima suskaičiuoti?

Į klausimo pirmą dalį sunku atsakyti - žvilgsnis gali būti sekundės dalis, o gali tęstis ir 5 ar 10 sekundžių. Bet gana tiksliai išaiškinta, kiek asmenų (arba kitų objektų) galima suskaičiuoti tikrai trumpais žvilgsniais. Bet verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrą skaičių daiktų galime nustatyti neskaičiavę. Jeigu padėsime ant stalo tris razinas, pakaks žvilgtelėti, kad žinotume, kiek jų yra. O kas bus, jeigu padėsime tiek, kiek telpa šaukštelyje? Čia žvilgsnio nebeužteks - reikės susikaupti ir suskaičiuoti. Tai kur riba?

Kad ją rastų, mokslininkai tiriamiesiems neleisdavo vykdyti skaičiavimo proceso ir reikalaudavo vertinti "iš akies." Rodydavo objektus sekundės dalį, tiksliau, 50 milisekundžių. Rezultatai skirdavosi pagal tai, kas būdavo tiriama. Tačiau galime pripažinti, kad akies žvilgsniu galime nustatyti tarp 3 ir 5 objektų. Daugiau kaip 5 negalėjo suskaičiuoti nė vienas.

Tokio žaibiško įvertinimo mechanizmas aiškinamas smegenų veikla atpažįstant modelius, kurie mūsų protėviams evoliucijos eigoje užtikrindavo saugumą. Esminę reikšmę galėjo turėti įvertinimas, ar priešininkų du, ar keturi.

Ar gyvūnai, panašiai kaip žmonės, turi kraujo grupes?

Žinoma, nors dažnai gyvūnų sistemos yra gerokai komplikuotesnės. Žmonės turi grupes A, B, AB ir O. Pavyzdžiui, šunims kraujo grupės žymimos pagal DEA sistemą, kuri skiria tipus 1.1, 1.2, 3, 4, 5, 6 bei 7.

Katės turi A, B ir AB, nors biochemiškai tai visiškai kitokios grupės negu žmogiškos. Arkliams skiriamos A, C, D, K, P, Q ir U grupės, avims - A, B, C, D, M R ir X. Ta informacija, kaip ir žmonėms, labai svarbi perpilant kraują. 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"