TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pamokėlės mažiems ir didesniems

2012 06 02 6:01

Iš kur atsirado populiaraus sumuštinio su dešrele pavadinimas "hot dog"?

Atsakyti į šį klausimą nelengva. Pirmiausia dėl to, kad egzistuoja keliolika istorijų, aiškinančių šio keisto pavadinimo atsiradimą. Bet visose kartojama, jog tai iš Frankfurto kilusios dešrelės, pramintos "Dachshunde" arba taksais, - čia galima įžiūrėti esminį panašumą. Tradiciškai nurodomas amerikiečių iliustratorius Tadas Dorganas, kuris apie 1901 metus nupiešė bandelėje taksą ir, tiksliai nežinodamas, kaip rašomas žodis "Dachshund", parašė po ja "hot dog".

Tačiau to legendinio kūrinio, nors ir ieškota, nerasta. Tolesnės paieškos atvedė prie 1894 metų studentų laikraščio. Jo straipsnyje minima priekaba, iš kurios prekiaujama dešrelėmis bandelėse. Ten radome ir pavadinimą "hot dog". Panašių pasakojimų esama ir daugiau, bet vienas faktas neginčijamas - pavadinimas paplito tik Antrojo pasaulinio karo metais, nes Frankfurtą pradėta sieti su nacistine Vokietija.

Kodėl dirbtiniai palydovai orbitoje laksto tokiu patrakusiu greičiu?

Jų greitis tikrai imponuoja. Vadinamojoje žemojoje orbitoje aplink Žemę, toje, kurioje tarp kitų skrieja ir Tarptautinė kosminė stotis, palydovai laksto 17 400 km/val., arba 8 km/sek. greičiu. Kodėl taip greitai? Kad prilygtų gravitacijai, kuri stengiasi partraukti juos atgal į Žemę. Ją išlygina inercinė jėga - kuo greičiau juda objektas, tuo didesnė. Juo arčiau Žemės, tuo stipresnė gravitacija, todėl tenka dar greičiau judėti, kad pavyktų atsilaikyti prieš ją.

Kita vertus, objektas, esantis geostacionarioje orbitoje (pavyzdžiui, palydovas, transliuojantis televizijos programas), yra kur kas toliau nuo Žemės. Tarkime, Tarptautinę kosminę stotį nuo mūsų skiria apie 340 kilometrų, o geostacionarius satelitus - daugiau kaip 35 tūkst. kilometrų. Ten gravitacijai įveikti reikia gerokai mažesnio greičio - 3,08 km/sek., tiksliai tokio, kokiu sukasi Žemė.

Kodėl rytą žmogaus kvapas nekoks, nors vakare jis valė dantis?

Dėl ne itin malonaus kvapo kaltos bakterijos. Normalaus žmogaus burnoje gyvena apie 600 tų mikroorganizmų rūšių. Mėgstamiausia jų vieta - anaiptol ne dantys, o liežuvis. Šie mikrobai skaido apmirusius audinius, išskyras dalelytes iš nosies ir maisto likučius, kuriuos patys jiems pateikiame. Mainais palieka daugybę nesimpatiškų likučių su indolu, skatolu, poliamidais ir sieros vandeniliu priešakyje.

Svarbu pažymėti, kad dauguma mūsų burnos ertmės gyventojų geriausiai jaučiasi aplinkoje be deguonies. Naktį, kai miegame suspaudę lūpas, labai apribojame deguonies antplūdį, tada bakterijos ir griebiasi darbo. Efektą pajuntame rytmetį. Vakarinis dantų valymas (kartu ir liežuvio) tik iš dalies gali padėti, nes taip pašaliname dalį maisto likučių, o pačių mikroorganizmų per daug netrukdome. 

Kas barška barškuolės barškutyje?

Niekas. Tiesa ta, kad šis pavojingas ir nuodingas žaltys leidžia perspėjamuosius garsus naudodamas specialų instrumentą savo uodegos gale. Bet tai greičiau trintuvė, o ne barškutis. Ją sudaro suragėjusios odos ląstelės. Judinant uodegą atskiri nareliai trinasi 

ir skleidžia garsus. Iš kur gyvatei tas barškutis-trintuvė? Žalčiai kas kelis mėnesius išsineria iš odos, kad galėtų augti. Po kiekvieno išsinėrimo ant uodegos galo lieka maža skiltelė - nestipriai prikabintas žvynas, dar vienas barškučio narelis. Kuo jų daugiau, tuo stipresnis garsas.

Kodėl kraujas kvepia metalu? 

Ne tik kvepia, bet ir skonį turi metalo (kas kišo sužeistą pirštą į burną, tas gerai žino). Dėl to atsakinga geležis. Kraujyje ji susijungusi su hemoglobinu - raudonųjų kūnelių baltymu (tie kūneliai tiekia deguonį kraujo apytakai). Metalas, nors ir turi tam tikrą skonį, kvapo neskleidžia. Tai, ką laikome specifiniu monetų, varžtų ir kraujo kvapu, yra mažai žinomas junginys oktanonas.

Atsiranda tada, kai liesdamiesi su metalu oksiduojasi lipidai, esantys odoje. Tereikia skutantis įsipjauti, kad geležies dalelytės iš hemoglobino sudarytų oktanoną, kuris garuoja ir pasiekia nosį. Smegenys tą kvapą susieja su metalu. Nereikia stebėtis. Juk kvapą jaučiame nedažnai, tik tada, kai arti atsiduria metalinis daiktas. Todėl kraują mūsų pojūčiai užuodžia taip pat kaip vinis, nors, tiesą sakant, jos bekvapės.

Kaip balerinos įstengia šokti ant pirštų galų?

Tai pasiekiama tūkstančiais valandų sunkių treniruočių ir... atitinkama avalyne. Tereikia prisiminti, kokią funkciją atlieka pirščiukas. Minkštutis pirštas gali be skausmo (ir be žaizdos) įsmeigti adatą net į labai storą ir atsparią medžiagą. Adatos smaigalio jėga išsidėsto ant viso pirščiuko, o tada - ant piršto. Panašiai veikia ir puantai (pakietinti baleto bateliai) - balerinos svoris (paprastai nedidelis) nespaudžia vien į ilgiausio piršto galą. Evoliucija nenumatė pirštui tokios paskirties, tad ir nemanome, kad jis galėtų tai ištverti. Todėl balerinos nešoka basos.

Pritaikytas kietas batas perkelia dalį apkrovos ant likusios pėdos. Deja, kartais nepakanka ir geriausios konstrukcijos puantų. Dėl to daugelis šokėjų kenčia įvairius pirštų ir pėdų sužeidimus. Ką jau kalbėti apie skausmą, kuris šios profesijos atstovams - duona kasdieninė.

Kodėl pavojingos daržovės prie kelio?

Jos labai pavojingos! Negalima pirkti daržovių, vaisių (vasarą dar ir uogų bei grybų), parduodamų ir išaugintų arčiau kaip per 250 metrų nuo kelio. Tokiuose augaliniuose produktuose kaupiasi sunkieji metalai, esantys išmetamosiose dujose. Ir jokiu būdu - nei lupdami žievelę, nei mirkydami vandenyje - jų neišvalysite. Kenksmingiausi yra pakelės grybai - jau per pusvalandį, praleistą prie kelio, jie prisigeria nuodų. Pakelėje draudžiama prekiauti net storaodžiais arbūzais!

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"