TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Paprastas stebuklas

2011 07 02 0:00
Seseriai M.Simon-Pierre, sirgusiai Parkinsono liga, padėjo pasveikti Jono Pauliaus II maldos ir užtarimas - taip nusprendė Vatikanas. Nuotraukoje ji jau visiškai pasveikusi Provanso Ekse 2007 metų kovą.

Vos tik buvo rastas ir įrodytas vienas popiežiaus Jono Pauliaus II stebuklas, postulatorius jau ėmė ieškoti kito. Tikslas - kanonizacija.

Ta istorija prasideda popiežiaus mirties akimirką. Kai Karolis Wojtyla miršta apartamentuose Vatikane, Prancūzijos vienuolyne vienai seseriai ūmai pablogėja sveikata. Marie Simon-Pierre kelerius metus serga Parkinsono liga, tačiau balandžio antrąją jai pasidaro ypač blogai. Vienuolė nebevaldo rankų, net nebeišlaiko tarp pirštų rašiklio. "Sugaišdavau vis daugiau laiko paprastiems veiksmams", - prisimena ji.

Sesers Marie būklė kasdien blogėja. Parkinsonizmas - neišgydoma liga. Ji pasireiškia įvairių kūno dalių judėjimo sutrikimais. Akivaizdžiausi - pusiausvyros sutrikimai ir rankų drebėjimas. Esant paskutinei ligos stadijai nebeįmanoma savarankiškai funkcionuoti ir bendrauti, žmogus nustoja valdyti kūną, kartais neberišli tampa ir kalba. Tokių rūpesčių prieš pat mirtį turėjo Karolis Wojtyla - kalbų tekstų kortelės jam painiodavosi rankose, o balsas likdavo užstrigęs gerklėje. Jono Pauliaus II mirtis sukrėtė seserį Marie - paskutinėmis savaitėmis, matydama popiežiaus kančias, ji įsivaizdavo savo ateitį. "Kai pranešė diagnozę, negalėjau žiūrėti į Joną Paulių II televizijoje. Bet stebėjausi jo jėga ir drąsa. Tai įkvėpė mane kovoti", - sako vienuolė.

Praslinkus šiek tiek daugiau kaip mėnesiui po Jono Pauliaus II mirties Benediktas XVI pradeda savo pirmtako beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) procesą. Kitą dieną vienuolės ima melstis mirusiam popiežiui ir prašyti sveikatos seseriai Marie. Birželio antrąją, kaip pasakoja vienuolė, jos sveikata ūmai pagerėja. Kalbėdamasi su vyresniąja sesuo įstengia "Jonas Paulius II". Vakare, tarp 21.30 ir 21.45 val., jau gali rašyti visai įskaitomai. Kitą dieną išnyksta visi ligos simptomai. Tai patvirtina ir vienuolę globojantis gydytojas. Ordinas paskelbia: įvyko stebuklas.

Medikai ir diagnozės

Vyskupijos tyrimas trunka metus. Tuo laikotarpiu atvejį tiriantis kunigas Lucas-Marie Lallane skaito dokumentus, apklausia vienuolę ir keletą liudininkų. Konsultuojasi su gydytojais. Kai įsitikina, kad pasveikimo priežastys - antgamtiškos, perduoda bylą beatifikacijos proceso postulatoriui kunigui Slawomirui Oderiui. Seserį Marie vėl tiria neurologai ir psichiatrai. Apklausiami nauji liudininkai. Baigta dokumentacija pateikiama dviem medicinos profesoriams, susijusiems su kongregacijos komisija. Bent teoriškai nė vienas nežino, kas yra tas kitas. Jei abiejų išvados būtų negatyvios, stebuklo paieškas reikėtų pradėti iš naujo. Bet jeigu nors viena pozityvi, byla siunčiama aukščiau - balsuoti visai Kanonizavimo klausimų kongregacijos gydytojų komisijai. Ją sudaro nepriklausomi ekspertai medikai. Iš esmės komisija turi atsakyti į vieną klausimą: ar vienuolės pasveikimo negalima paaiškinti moksliškai?

"Tai geras metodas, bet labai griežtas. Kai tiriu bylą, nežinau, ką mano kiti. Tik tada, kai susirenkame draugėn, atrandame, kad galėjome nustatyti kitą diagnozę. Retkarčiais keičiu nuomonę", - Kennethui Woodwardui, knygos "Šventųjų fabrikas" autoriui, pasakoja vienas komisijos narių dr. Franco del Rosa.

Panašiai atsitiko ir prancūzės vienuolės atveju. Viena pradinių nuomonių buvo negatyvi, tačiau galų gale nepavyko rasti natūralaus stebuklo paaiškinimo.

Tūkstančiai liudijimų

Sesers Marie istorija, nors ji galų gale lėmė beatifikaciją, - tik vienas iš tūkstančių liudijimų, kuriuos gavo postulatoriaus biuras. Kai kuriuos tikintieji atsiuntė tiesiog į Vatikaną, kiti atkeliavo iš vyskupijų, kuriose jau anksčiau buvo tirti. Viename liudijimų aprašytas pagyvenęs vyriškis, mirštantis nuo vėžio. Istorija tapo plačiai žinoma, kai ją išspausdino dienraštis "La Stampa". Aštuoniasdešimtmetis Nicola Grippo sirgo vėžiu jau daugelį mėnesių. Gydytojai neteikė ligoniui jokios vilties. Praslinkus metams po popiežiaus mirties Nicolos žmonai sapne pasirodė Jonas Paulius II. Netrukus navikas vyro organizme visiškai išnyko. "Kai nuvažiavome daryti radiografijos, gydytojai negalėjo patikėti tuo, ką matė. Tai buvo tikras stebuklas", - tvirtina žurnalistams N.Grippo.

Daug pranešimų gauta ir iš JAV. Be kitų, amerikiečiai aprašė atvejį, kai žmogui pavyko išvengti mirties po šūvio į galvą. Savaime aišku, Jonui Pauliui II užtariant.

Liudijimuose, plaukiančiuose į Vatikaną, daugiausia pasakojama apie atsivertimą į tikėjimą ir kitas "malones". "Yra ypatinga kategorija malonių, siejamų su motinyste ar tėvyste", - sako šypsodamasis kunigas S.Oderis. Daugelis jų panašios: apsilankius Romoje įvyko "stebuklas" ir po devynių mėnesių gimė trokštamas kūdikis. Giovanni, keturiasdešimties metų italas, parašė postulatoriui, kad abu su žmona beveik du dešimtmečius troško susilaukti vaiko. Tai įvyko tik po apsilankymo Romoje, praslinkus mėnesiui po Jono Pauliaus II mirties. Lenkė Maria įsitikinusi, kad popiežiaus malda šiam dar gyvam esant padėjo jai pagimdyti dvi dukras. Pirmoji atėjo į pasaulį Šventojo Tėvo gimimo dieną (gegužės aštuonioliktąją), o antroji - per jo vardadienį (lapkričio ketvirtąją). Katarzyna iš Varšuvos pastojo kelios dienos po popiežiaus mirties, testą padarė lygiai po mėnesio - gegužės antrąją. "Žinau, nes širdies gilumoje jaučiu, kad globodamas ir išklausydamas mano maldą Jonas Paulius II padėjo mums tapti laimingais gimdytojais", - rašo Katarzyna laiške postulatoriui.

Beatifikacinio proceso archyve galima rasti ir istorijų dvasininkų, kuriuos Karolio Wojtylos asmenybė paskatino stoti į seminariją arba rinktis vienuolyną. Yra ir tokių, į kurias niekada nebuvo atsižvelgiama beatifikacijos procesu, bet jos tampa papildomu šventumo "įrodymu".

Sarą Bartoli pasaulis pažino 1981 metų gegužės tryliktąją. Keliolika sekundžių prieš tai, kai Šv. Petro aikštėje Mehmetas Ali Agca šovė į Joną Paulių II, popiežius laikė rankose dvejų metų mergaitę. Tai buvo Sara. Tardomas M.Ali Agca prisipažino netaikęs Karoliui Wojtylai į galvą todėl, kad šis turėjo rankose vaiką. Žiniasklaida iškart pavadino mergaitę "Angel baby" (vaikas angelas). "Iki šiol jaučiuosi labai atsakinga, kad galbūt buvau tas asmuo, padėjęs tada išgelbėti Šventąjį Tėvą", - per "ABC News" prisimena S.Bartoli, kuri pati dabar yra mama.

Stebuklo sąlygos

Kaip teigia Vatikano atstovai, mažiausiai pusė "stebuklingų pranešimų" atmetama iš karto, nors lieka archyve kaip papildomas šventumo įrodymas. Stebuklas privalo atitikti kelias sąlygas. Jis turi įvykti jau po būsimo palaimintojo mirties ir jam užtarus. Taip pat turi būti nepaaiškinamas mokslo požiūriu. Nors teoriškai tokiu stebuklu gali tapti koks nors nepaaiškinamas reiškinys, praktiškai svarstomi tik pasveikimo atvejai. Kunigas S.Oderis pripažįsta, kad bylos aktuose yra kitų malonių, gautų Jonui Pauliui II užtarus, įrodymų (pavyzdžiui, pastojimas, nors buvo pripažintas nevaisingumas, arba psichinio ligonio išgijimas), bet į juos neatsižvelgiama. Teoriškai įmanomas ir "prisikėlimas iš mirusiųjų", tačiau pastarųjų amžių šventųjų istorijose veltui ieškotume tokio įvykio.

Klausimai ir dvejonės

Stebuklas, kol bus pripažintas, turi atlaikyti griežtą patikrinimą. Iš neoficialių šaltinių žinoma, kad pirmasis abejonių dėl sesers Marie nepaprasto išgijimo pareiškė jos gydytojas. Medikas suabejojo savo pirmąja diagnoze. Jis tvirtino, jog galbūt tai buvo ne parkinsonizmas, o visai išgydomas parkinsoninis kompleksas - panašūs kitų litų simptomai vėliau išnyksta. Į tokią galimybę atkreipė dėmesį ir lenkų dienraštis "Rzeczpospolita". Vėliau jį citavo viso pasaulio žiniasklaida. Benjaminas Radfordas, "Dicovery" televizijos tinklo mokslo publicistas, kirto iš peties: "Jeigu vienuolės ligą klaidingai diagnozavo, jos pasveikimas toks pat nepaprastas kaip gripo pabaiga."

Skeptikai taip pat pažymi, kad Bažnyčia pasilengvina "šventųjų gamybą", o tai turi įtakos paties proceso patikimumui. Iki Antrojo Vatikano susirinkimo per kiekvieną kanonizavimo etapą buvo privalomi du stebuklai - dabar pakanka vieno. Tačiau svarbiausia - sutrumpintas laukimo laikotarpis. Dar XX amžiaus pradžioje galiojo taisyklė, kad beatifikacijos procesą galima pradėti praslinkus mažiausiai penkioms dešimtims metų po žmogaus mirties. Šiandien - paprastai po šešerių metų, bet popiežiui Jonui Pauliui II ir tą laiką Benediktas XVI sutrumpino iki kelių mėnesių.

Nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio Bažnyčioje girdėti balsų, kad "stebuklo vaikymosi" išvis nereikia. Pakaktų visuotinės šventumo opinijos ir dekreto apie dorybių herojiškumą. Devintąjį dešimtmetį Jonas Paulius II pats, neieškodamas stebuklo, beatifikavo atsivertusią indėnę. Beatifikacijos proceso kritikai turi ir kitų argumentų. Veltui ieškotume atsakymo į klausimą: o ką, jei vienuolės liga pasikartos po beatifikacijos? Arba jei po kelerių metų pasirodys, kad išgijimas vis dėlto racionaliai paaiškinamas?

Bažnyčios žmonės atkerta: šito niekada neatsitiko! Tačiau prieš šimtmečius įvykusių stebuklų šiandien dažnai neįmanoma ištirti. "Net keliolikos metų užtenka, kad mokslo požiūriu nepaaiškinama remisija būtų pripažinta stebuklu", - aiškina kunigas S.Oderis.

Kanonizacija

Kai buvo nustatyta beatifikacijos data, postulatorius kreipėsi į tikinčiuosius, kad šie siųstų informaciją apie naujus stebuklus. "Kviečiame aktyviai melstis ir informuoti postulatorių, kuris vis dar tuo rūpinasi, apie visus signalus, kurie gali būti priskirti Jono Pauliaus II užtarimui kaip suteiktos malonės atvejai", - rašo kunigas S.Oderis.

Postulatorius atkreipia dėmesį, kad kanonizacijos procesu vertinami visi stebuklai, įvykę nuo beatifikacijos datos paskelbimo, arba nuo sausio keturioliktosios. "Reikia melstis ir budėti, nes tai gali atsitikti tuojau pat", - teigia jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"