TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pasakų ir komercijos miestas

2006 06 30 0:00
Danijos simbolis - nuolat vandalų niokojama Mažosios Undinėlės skulptūra.
Autorės nuotrauka

Kitapus Baltijos daugybėje salų išsibarsčiusi Danija kultūrinį savitumą sukūrė iš politinės demokratijos ir jūrų prekybos.

Lietuva dar tik ieško savo simbolių, kurie išgarsintų šalį, tačiau tai daroma pavėluotai, nes daugelis tautinį pasididžiavimą keliančių dalykų pamažu praranda tautinį atspalvį.

Uostamiesčio pramonės branduolys - Klaipėdos "Švyturio" darykla, "Baltijos" laivų statykla, laivybos įmonė "Lisco Baltic Service", atsiritus privatizavimo bangai atiteko garsiems koncernams, įtvirtinusiems pasaulyje Danijos Karalystės ekonominę galią.

Danijos gintaras, kasamas senųjų girių vietose ir ten vadinamas šiaurės auksu, dėl puikios juvelyrinių dirbinių kolekcijos, eksponuojamos modernios architektūros centre "Gintaro dvyniai", žinomas pasaulyje geriau nei Palangos amatininkų dirbiniai ir Gintaro muziejaus turtai.

Kažkada buvę garsūs Kretingos medinukai, vaikų mėgstami spalvingi žaislai, jau seniai nebegaminami ir išstumti iš rinkos daniškų "Lego" konstruktorių. Net ir vietoj ruginės duonos vis dažniau renkamės daniškus gardėsius. O legenda apie Jūratę ir Kastytį, nors turime skulptūrą Palangoje, grimzta į užmarštį, tebelaukdama Hanso Christiano Anderseno Undinėlės likimo.

Kokie gi tie danai, narsių vikingų palikuonys, taip tvirtai įkėlę koją į Lietuvą ir sugebantys gyventi ūkiškai, drįstantys pasijuokti iš religinio fanatizmo, Europos Sąjungoje narsiai ginantys savo piliečių interesus, referendume pasakę eurui "ne"?

Kopenhagoje gyvenančios rusakalbės gidės Tatjanos įsitikinimu, danai nepratę girtis savo laimėjimais, todėl kaimynai vieni kitiems nejaučia pavydo. Jų karalienė Margrethe II ir sosto paveldėtojas princas Frederikas, vyresnysis karalienės sūnus, puoselėja paprastų žmonių įvaizdį. Žemas korupcijos lygis, nes gilios demokratijos tradicijos, nesudaro sąlygų apgaudinėti valstybę. Ir vienuose rūmuose užtenka vietos visoms valdžioms, net ir kariniam tribunolui. Vaikai be jokių vidurinės mokyklos egzaminų pasiekia universitetus. Jaunuoliams suteikiamas vienodas finansinis startas pradedant savarankišką gyvenimą. Butas, automobilis, jachta - toks rinkinys visiems prieinamas ir įsigyjamas už kreditus. Dideli uždarbiai, tačiau progresyviniai mokesčiai siekia net 70 procentų ir yra didžiausi ES šalyse. Dviračiais dauguma danų važinėja ne tiek dėl taupumo, kiek saugodami gamtą nuo oro taršos ir tausodami sveikatą. Tačiau įveikti narkomanijos nepavyksta net sukūrus Kristianiją (tai tokia hipių laikais įkurta miesto dalies autonomija), kurios devizas - "Sunkiems narkotikams - ne".

Kopenhaga - didžiausias ir gražiausias Skandinavijos miestas. Pusantro milijono gyventojų - nei per daug, nei per mažai sotinei. Turistų gausa nevargina, kitaip nei metropoliuose - Londone, Paryžiuje, Berlyne ar Romoje, nes pagrindinis miesto svečių srautas nukreipiamas į vandens gatves. Turas kanalais laiveliu - privaloma kiekvienos ekskursijos dalis, suteikianti progą apžvelgti miesto puošmenas iš vandens, atskleidžianti karališkąją eleganciją, viduramžių architektūros kerus ir kurianti poilsio atmosferą.

Ant vandens jautiesi netekęs savo kilmės, persunktas Anderseno pasakų dvasios. Tačiau patekęs į pėsčiųjų prekybinį kvartalą Stroget, vadinamąją prekybos Meką, gali patirti šoką dėl kainų ir pragmatiško gyvenimo būdo.

Pažintis su šalies ekonomine sistema prasideda tuo, kad pinigų keitykloje atskaičiuojamas 11 proc. mokestis už valiutinę operaciją. Kitas netikėtumas - kai populiariame maisto prekybos centre prekės turistams parduodamos tik už grynuosius. Tenka pinigus keisti.

Tuomet supranti, kad geriausia daniška dovana - tai, ką gali įsidėti į širdį. Naujos žinios apie šalies kultūrą ir santvarką, gera nuotaika, saugi aplinka, prabangaus gyvenimo atspindžiai, kuriais galima gėrėtis nemokamai, ir noras, kad lietuviai gyventų taip, kaip žmonės Danijoje - štai tokie per keletą dienų patirti įspūdžiai Kopenhagoje, į kurią labai greitai galima nuskristi lėktuvu iš Vilniaus ir Palangos ar kiek ilgiau kelyje užtrukti, kai į Švediją plaukiama keltu ir dvi valstybes jungiančiu Oresundo tiltu važiuojama per Baltiją tiesiai į Danijos centrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"