TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pasaulis be šokolado?

2009 07 11 0:00
Kakavmedžių plantatoriai mėgina kovoti su ligomis apipurkšdami šiuos medžius chemikalais, bet tropikų liūtys nuplauna bet kokį jų kiekį.

Nejaugi netrukus nebeliks vieno populiariausių saldumynų? Jeigu mokslininkai neįveiks ligų, kurios naikina kakavmedžius, taip gali atsitikti. Genetikai mėgina išvesti atsparesnes atmainas. Laiko liko nedaug, nes kakavmedžių fermose reikalai vis prastėja.

Dešimtis metų fermeriai, ligoms užpuolus kakavmedžius, perkeldavo jų auginimą į naujus rajonus. Ta galimybė jau išnaudota. Trūksta plotų, kuriuose dar būtų galima auginti šiuos medžius. Natūraliomis sąlygomis kakavmedžiai auga impozantiškesnių Amazonijos džiunglių medžių pavėsyje. Kai sulaukia šešerių, nokina vaisius, kurie dydžiu ir forma primena regbio kamuolius. Kiekviename - maždaug keturiasdešimt grūdelių. Kad virstų aromatinga šokolado plytele, juos reikia iškaitinti, sumalti, sumaišyti su cukrumi ir pienu.

Didžioji dalis pasaulinės kakavos produkcijos išauginama Vakarų Afrikoje, Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante. Ši šalis tiekia 40 proc. visos kakavos. Afrikos plantacijoms, dažniausiai mažoms, beveik sklypeliui prie namų, gresia mirtinas virusas CSSV. Niekam nepavyksta jo įveikti. Išplinta atskirai augančiuose medžiuose, o ant kakavmedžių ligą perneša vabzdžiai. Vienintelė efektinga kovos su CSSV strategija yra apkrėstų kakavmedžių deginimas.

Dramblio Kaulo Krante iškilo dar vienas pavojus - tai grybas, kurio veikiami juoduoja kakavmedžių vaisiai. Jų daug mažiau ir užauga. Iš tokių vaisių gaminama kakava būna ne tokia aromatinga ir prastesnės kokybės.

Ne geresnė padėtis ir Brazilijos fermose. Čia jas niokoja grybas, vadinamas "velnio šluota". Liga deformuoja šakas ir iškraipo vaisius. Kad nusiaubtų Bahijos valstijos plantacijas, iš kurių gauname aukščiausios kokybės brazilišką kakavą, nereikėjo nė dešimtmečio. Produkcijos šiame regione dabar pagaminama 75 proc. mažiau, darbo neteko tūkstančiai darbininkų. Iki šiol grybas "velnio šluota" naikino plantacijas Pietų Amerikoje, bet tik laiko klausimas, kada jis persimes ir į kitus žemynus.

Kakavmedžių atmainos, auginamos Vakarų Afrikoje, genetikos požiūriu nesiskiria nuo sodinamų Pietų Amerikoje. Ligų nepavyksta sulaikyti apipurškiant medžius chemikalais, nes tropikų liūtys nuplauna bet kokį jų kiekį. Fermeriai neturi lėšų ir negali nusipirkti brangių trąšų, kurios padidintų derlių, tad bando sodinti medelius tankiau. Tačiau tokiu atveju tenka iškirsti kitų rūšių medžius, kurie leidžia išlaikyti tropikų miškų sąlygas, būdingas kakavmedžiams. Kelerius pirmuosius metus pavyksta gauti didesnį derlių, bet netrukus prie pavėsio įpratę augalai dar sunkiau suserga.

Visos fermerių viltys nukreiptos į genetikus, kurie bando išvesti atmainas, atsparias kenkėjams. Deja, reikia laiko, kad šioje srityje būtų pasiekta kokia nors pažanga. Ganos kakavos tyrimo instituto darbuotojai surado kakavmedžio atmainą, kuri bent iš dalies yra atspari CSSV. Dabar mokslininkai stengiasi išvesti dar atsparesnę rūšį. Tačiau sodinukus, atgabenamus iš Pietų Amerikos, reikia dvejus metus laikyti karantino sąlygomis. Paskui eksperimentiniai sukryžiuoti kakavmedžiai turės augti trejus metus, kad būtų galima ištirti jų atsparumą ligoms.

Augalus naikinanti epidemija tik vieną kartą buvo pripažinta gelbėtoja. Niujorkiečiai, kildinantys save iš Airijos, dėkingi už bulvių marą, kuris XIX amžiuje sukėlė badmetį ir išvarė du milijonus airių į Šiaurės Ameriką. Jo garbei Niujorko parke įrengtas net specialus kampelis.

Pasaulį be šokolado sunku įsivaizduoti. Šį kartą grybams ir virusams tikrai niekas nebūtų dėkingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"