TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pasaulis sukasi aplink senjorus

2012 06 12 8:12

Artėja metas, kai vyresnio amžiaus žmonių pasaulyje bus daugiau nei jaunimo. Ir tokių pokyčių jau nevalia nepaisyti. Kaip pagerinti senjorų gyvenimą, padėti jiems gyventi oriai, sveikai ir aktyviai? Apie tai kalbėta Prahoje vykusioje pasaulinėje konferencijoje dėl amžėjimo.

Anglakalbių vartojamas terminas "ageing" lietuviškai tapo "amžėjimu" ir, daugelio nuomone, skamba tinkamiau nei "senėjimas". Tačiau atėjo metas ne tik keisti terminus, bet ir kurti pozityvią amžėjimo sampratą, labiau domėtis vyresnių žmonių poreikiais, nes tai, kas šiuo klausimu kalbama ir daroma pasaulyje, Lietuvoje dar naujiena. Greičiausiai ir tai, kad 2012-ieji Europoje paskelbti Aktyvaus amžėjimo metais.

Įdomu, ar daug kas girdėjo apie besiplečiantį amžiui draugiškų miestų judėjimą, kai miestų struktūros ir tarnybos pritaikomos vyresnio amžiaus žmonėms, gerbiant jų gyvenimo stilių, globojant labiausiai pažeidžiamus asmenis? Ar daug išmanome apie telemedicinos ir kitų šiuolaikinių technologijų suteikiamas galimybes, užtikrinančias vyresnių visuomenės narių saugumą ir priežiūrą, padedančias išvengti apleistų vienišių dalios?

Gegužės pabaigoje Prahoje vykusią XI pasaulinę konferenciją dėl amžėjimo surengė Tarptautinė amžėjimo federacija (International Federation on Ageing) kartu su Čekijoje veikiančia nacionaline asociacija "Život 90", besirūpinančia vyresnio amžiaus žmonių poreikiais. Pagrindinė čekų vykdoma programa vadinasi "Namai yra namie", ji sutelkta pagelbėti senjorams jų artimiausioje aplinkoje. Be kitų paslaugų, asociacija yra įkūrusi vienintelę Čekijoje nemokamą, visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją senjorams.

Prahos konferencijos mastas tikrai įspūdingas - joje dalyvavo daugiau kaip 250 lektorių, ne vienas jų atstovavo institucijoms, įsteigtoms būtent amžėjimo klausimams studijuoti ir spręsti. Dalyvių gausa ypač išsiskyrė tokios šalys kaip Australija ar Kanada. Įdomu tai, kad be kitų įtakingų svečių, Prahos konferenciją sveikino ir Kanados valstybės ministrė senjorų reikalams. Vien tokia pareigybė verta dėmesio.   

Reikia keisti iš esmės

Dažnas lektorius kalbą pradėdavo vardydamas įspūdingus duomenis, rodančius itin greitą vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimą savoje šalyje ir visame pasaulyje. Numatoma, kad iki 2050-ųjų sulaukusių šešiasdešimties ir vyresnių žmonių skaičius pirmąkart istorijoje viršys jaunesnių nei 15 metų žmonių skaičių. Pagal naujausias Europos gyventojų skaičiaus prognozes (EURPOP2010), 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius bendroje populiacijoje bus didžiausias Rytų Europos valstybėse. Seniausios visuomenės numatomos Latvijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, kuriose 2060-aisiais, kaip tikimasi, net 35 proc. žmonių bus vyresni nei 65-erių. Ne išimtis ir Lietuva, kuri taip pat sparčiai amžėja.   

Kalbant apie šį procesą, dažniausiai pabrėžiami neigiami jo aspektai, trūksta geranoriško kalbėjimo, pozityvių rekomendacijų. O juk tai, kad žmonės dabar gyvena ilgiau - didžiulių gyvenimo kokybės pokyčių, gerėjančios medicinos priežiūros, ligų gydymo ir prevencijos rezultatas. Tačiau akivaizdu ir tai, kad dėl pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimo valstybių sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos susiduria su dideliais iššūkiais, o vis auganti finansinė našta (vaistams, gydymui ir kt.) tampa sunkiai pakeliama.

Būtina iš esmės keisti esamą sistemą, - pabrėžė konferencijos kalbėtojai. Nes, pirmiausia, ji labai fragmentiška. Dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi daugiau nei vieną lėtinę ligą, bet ligų valdymo programos nukreiptos tik į vieną jų, o tai nėra efektyvu kalbant apie išlaidas. Be to, socialinė senjorų rūpyba per mažai susieta su sveikatos priežiūra. Viena galimų išeičių - priežiūros koordinatoriai, palaikantys ryšį tarp sveikatos ir socialinės priežiūros komandų bei bendras biudžetas paslaugoms apmokėti. Vertindami situaciją, konferencijos dalyviai apgailestavo dėl per menkų galimybių pagyvenusiems žmonėms gyventi savarankiškai bei dėl to, kad gebančios pagelbėti elektroninės technologijos per lėtai skverbiasi į mediciną.        

Dėmesys prevencijai

Sprendžiant su amžėjimu susijusias sveikatos problemas itin svarbu - ankstyvas ligų diagnozavimas ir efektyvi jų prevencija. Tačiau daugelis valstybių prevencijai skiria per mažai dėmesio.

Kuo ilgiau gyvename, tuo aktualesnis tampa sergamumas Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis. Daugiau nei 70 proc. atvejų, kai žmones tenka prižiūrėti specialiose institucijose, nulemia būtent šios priežastys. Tačiau tyrimų rezultatai dėl galimos prevencijos yra prieštaringi. Domimasi, ar turi tam įtakos cholesterolio kiekio reguliavimas, hipertenzijos gydymas, statinų vartojimas, estrogenų terapija, vitaminas E, fizinis aktyvumas, laisvalaikis, žuvų, vaisių ir daržovių, taip pat alkoholio (ypač - raudonojo vyno) vartojimas, kiek svarbūs socialiniai ryšiai, draugų skaičius, užimtumas. Bet neabejotina, kad norint išvengti senatvinės silpnaprotystės, itin svarbu kuo ilgiau pratęsti savo profesinį gyvenimą ir kuo vėliau išeiti į pensiją, o vaistai nuo tokių ligų vieną dieną vis tiek bus sukurti.

Sveikas amžėjimas bei gera gyvenimo kokybė paprastai siejama su tinkama mityba ar fiziniu aktyvumu, tačiau sveikatingumas priklauso ir nuo tokių prevencinių priemonių kaip laiku atliekamos sveikatos patikros ir vakcinacija. Su amžiumi silpsta imunitetas, o kartu - organizmo atsparumas užkrečiamosioms ligoms. Jei žmogus dar serga ir širdies ligomis, diabetu ar vėžiu, jis tampa dar pažeidžiamesnis, jam gresia pavojingų gyvybei komplikacijų. Konferencijos kalbėtojų teigimu, turėtume suvokti vakcinacijos naudą ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Skiepų nuo gripo ar plaučių uždegimo poveikis yra įrodytas, jie padeda išvengti ligų ir nedarbingumo, o žmogus ir darbdavys sutaupo pinigų.

Naujų technologijų nauda

Šiandien vis daugiau kalbama apie "p. sveikatą" - personalinių (asmeninių) sveikatos sistemų naudojimą. Tai dar viena prevencinė priemonė, padedanti anksti nustatyti ligas, išvengti greitosios pagalbos tarnybų vizitų ir gydymo ligoninėje.

Naujos technologijos, tokios kaip telesveikata, sudaro sąlygas per atstumą nuolat stebėti įvairius žmogaus sveikatos parametrus (kraujospūdį, pulsą, svorį, gliukozės kiekį kraujyje ir kt.) ir gautus duomenis persiųsti gydytojui.

Telepriežiūros priemonės, įskaitant judėjimo jutiklius, kritimo detektorius, durų, lovos ar kėdės užimtumo, dūmų ir kitus jutiklius, vaistų vartojimo priminiklius, aliarmo signalo pakabukus ar mygtukus, sudaro sąlygas žmogaus priežiūrai per atstumą. Praviros lauko durys ar įprasto judėjimo patalpose nebuvimas - tai signalai, tad apie galimą pavojų iš karto pranešama tuo besirūpinančioms tarnyboms arba į artimųjų mobiliuosius telefonus. Šitaip savo vienišais artimaisiais gali pasirūpinti atskirai gyvenantys giminės, o gyvenantiesiems kartu sudaromos sąlygos išlikti darbo rinkoje.

Žinodami, kad yra nuolat stebimi, senjorai jaučiasi saugesni, jiems nebereikia nerimauti. Duomenys rodo, kad įdiegus telesveikatos ir telepriežiūros technologijas žmogaus priežiūra atsieina daug mažiau nei lovadienis slaugos namuose ar juolab - ligoninėje.

Naujoviškų projektų, įgyvendinamų ir gydymo ar slaugos įstaigose, ir privačiai, per konferenciją buvo pristatyta ne vienas. Ir jų daugės. Juolab kad kaip įmanoma ilgesnis žmogaus gyvenimas savo namuose įvardijamas daugelio nacionalinių ir tarptautinių vyresnių žmonių priežiūros strategijų tikslu.

Apklausos rodo, kad patys senjorai mielai naudotųsi naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, jei tik jos būtų paprastos, pritaikytos jų poreikiams. Juk tai garantuoja nepriklausomumą nuo aplinkinių pagalbos, o tai itin svarbu žmogaus orumui. Bet kuriuo atveju amžėjimas šiandien yra gerokai platesnė nei tik sveikatos ar tik pačių senjorų problema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"