TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pasikėsinimo mįslė

2011 10 08 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Jono Pauliaus II beatifikacija ir 1981 metų gegužės 13 dienos pasikėsinimo trisdešimtosios metinės atgaivino spėjimus, kas įsakė šaudyti Šv. Petro aikštėje. Sąmokslo gijos, susijusios su turkų mafija, "Pilkųjų vilkų" teroristais, Italijos slaptosiomis tarnybomis ir Vatikanu veda per Sofiją ir Rytų Berlyną į Maskvą. Arba ne.

Savojo tyrimo - po pasikėsinimo vykdyto dėl tarnybos, o per daugelį metų ir privačiai - rezultatus stambokoje knygoje pateikė teisėjas Ferdinando Imposimato. Teisėjas, kuriam talkino žurnalistas Sandro Provvisionato, 340 puslapių knygoje "Pasikėsinimas į popiežių" logiška seka sujungia keturis iki šiol neišaiškintus klausimus: planuotą pasikėsinimą į Lechą Valęsą Romoje, pasikėsinimą į Joną Paulių II, Vatikano darbuotojo Emanuelio Orlandi dukters pagrobimą 1983 metais ir šveicarų gvardijos vado Aloiso Estermanno ir jo žmonos mirtį 1998 metais jų bute Vatikane, tariamai nušautų vicekapralo Cedrico Tornay'aus.

Teisėjas F.Imposimato vadovavo pirmųjų dviejų bylų tyrimui, taigi apklausė įtariamuosius, pirmiausia Ali Agcą, ir galėjo naudotis visais dokumentais. Apie trečiąją bylą - penkiolikmetės Emanuelės pagrobimo - taip pat daug žino, nes dalyvavo kaip šeimos teisinis įgaliotinis.

F.Imposimato primena, kad A.Agca beveik ištisus metus po suėmimo tvirtino, esą veikė vienas. Kai praėjus trims mėnesiams po pasikėsinimo pirmajame procese buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, net neapeliavo. Tačiau 1982 metų gegužės 1 dieną pasikvietė teisėją Ilario Martelo, tardytoją iš antrojo proceso, turėjusį atskleisti pasikėsinimo užsakovus, ir nukreipė jį į garsųjį "bulgarų pėdsaką". Kodėl?

Teisėjo nuomone, A.Agca iš pradžių naiviai tikėjo (vėliau tai patvirtino parodymuose), kad užsakovai bulgarai, kaip buvo žadėję, suorganizuos jo pabėgimą iš kalėjimo arba jis bus iškeistas į kokį nors pagrobtą svarbų asmenį. Kai per metus nieko neįvyko, pradėjo kalbėti, išduoti.

Tau brangūs žmonės mirs

Parodymai klampino bulgarus. Neliko jokių abejonių, kad Sergejus Ivanovas Antonovas, "Balkan Air" biuro Romoje vadovas, taip pat, kaip ir Bulgarijos ambasados darbuotojai, tarp jų Teodoras Aivazovas ir Jelio Kolevas Vasiljevas, susitikinėjo su A.Agca prieš pasikėsinimą. A.Agca pirmiausia apibūdino savo užsakovus, paskui atpažino jų fotografijas tarp daugelio jam pateiktų nuotraukų. Smulkiai nupasakojo, kaip atrodo T.Aivazovo ir S.I.Antonovo butai, jų automobiliai, prisiminė kokiu maloniniu vardu pastarasis kreipiasi į žmoną, kur turi ant skruosto apgamą, kokių turi pomėgių, netgi tai, kad vaikščiodamas greitai pavargsta. A.Agca prisipažino, kad kartu su kitais dviem turkais, kurie dalyvavo pasikėsinime, turėjo būti nedelsiant išvežtas iš Romos vilkiku su diplomatiniais numeriais. Toks automobilis iš tikrųjų Romoje prieš pasikėsinimą buvo pasirodęs ir 1981 metų gegužės 13 dieną išvažiavo.

Tie šiandien plačiai žinomi faktai susiklostė į logiškai pagrįstą kaltinamąjį aktą. Bet kai 1985 metais prasidėjo procesas, A.Agca savo prisipažinimą pradėjo pareikšdamas: "Aš esu Jėzus Kristus." Paskui atšaukė beveik viską, ką buvo pasakęs per tardymą, darė absurdiškus prisipažinimus, perspėjo žmoniją dėl artėjančios katastrofos, skelbė esąs angelas žmogaus kūne. Teisėjams neliko nieko kita, tik pripažinti A.Agcą pamišusiu, nepatikimu liudytoju ir paskelbti nekaltais visus kitus kaltinamuosius.

F.Imposito visą laiką buvo įsitikinęs, kad A.Agca teisme suvaidino komediją. 1997 metais nusprendė privačiai aplankyti jį kalėjime ir išsiaiškinti tos staigios permainos priežastis. A.Agca paaiškino neturėjęs išeities, nes 1983 metų spalį iš Sofijos atvykęs teisėjas Marko Petkovas Romos "Rebibia" kalėjime perdavė jam žinią nuo KGB: arba atsisakysi parodymų, arba nužudysime tavo motiną, brolį ir seserį.

Iš tikrųjų 1983 metais Italijoje kelis kartus lankėsi bulgarų teisėjų duetas: M.Petkovas ir Jordanas Ormankovas. Jie atvežė dokumentus, turinčius liudyti kaltinimų nepagrįstumą. Taip pat turėjo pasirengti teisėjo I.Martello planuotam tardymui Bulgarijoje. Italijos karinės žvalgybos perspėjimas, kad apsimetę teisėjais atvyksta du Bulgarijos saugumo agentai, niekada nepasiekė teisėjo I.Martello. Nedovanotinai naivus teisėjas net keturis kartus jo paties ir vertėjo draugijoje leido bulgarams apklausti A.Agcą.

Vėliau I.Martello kalbėdamasis su F.Imposimato prisiminė, kad 1983 metų spalio 17 dieną per pertrauką pakvietė abu bulgarus kartu su vertėju išgerti kavos. Laisvai turkiškai kalbantis M.Petkovas nėjo ir trumpam liko vienas su A.Agca. O kai paaiškėjo, kad dauguma bulgarų atvežtų dokumentų yra klastotės, ir procesas, kuriame de facto be S.J.Antonovo kaltinamųjų suole sėdės bulgarų ir sovietų tarnybos, vis tiek įvyks, M.Petkovas pasakė I.Martello: "Dabar aš nebekontroliuoju įvykių eigos. Prašyčiau nekaltinti manęs, jeigu iš mano tėvynainių pusės jus ištiks nemalonumai." Paslėptas grasinimas netrukus išsipildė. Martello keliskart skambino telefonu, jis gavo ir laiškų, kuriuose buvo patariama atsisakyti tyrimo, nes priešingu atveju atsitiks nelaimė Londone gyvenantiems dukteriai, žentui ir anūkei.

Vatikanas šnipų voratinkliuose

Tačiau tai buvo jau Vokietijos demokratinės respublikos (VDR) tarnybų darbas. Teisėjas knygoje tvirtina: kadangi bulgarai Maskvos nurodymu pasikėsinimui pasinaudojo turkų mafija ir jaunais nacionalistais iš "Pilkųjų vilkų" organizacijos, tai plataus masto dezinformavimo akcijai įtikinti pasaulį ir italus tardytojus, kad "bulgarų pėdsakas" yra klastotė ir provokacija, vadovavo VDR tarnybos.

Tą visiškai nesivaržydamas pokalbyje su F.Imposimato pripažino VDR žvalgybos vadovas Marcusas Wolfas (mirė 2006 metais) ir iki šiol vis dar tęsiantis dezinformacijos kampaniją pulkininkas Giuntheris Bohnsackas. Abu patvirtino, kad jų žmonės grasino I.Martello, o visa Maskvos diriguojama "Operation Papst" (Operacija "Popiežius") prasidėjo praslinkus vos dviem dienoms po pasikėsinimo. Abu tylėjo klausiami, ar ne VDR tarnybos 1983 metais pagrobė Vatikano darbuotojo dukterį Emanuel Ormandi, bet prisipažino: pasiūlymus šeimai ir Vatikanui iškeisti merginą į A.Agcą rengė jų agentai, vaidinantys turkus teroristus. Mėginta įtikinti Vatikaną ir italus tyrėjus, kad pasikėsinimą rengė tik "Pilkieji vilkai".

F.Imposimato įsitikinęs, kad prie E.Orlandi pagrobimo prikišęs nagus ir Aloisas Estermannas, vėliau tapęs šveicarų gvardijos vadu. M.Wolfas ir G.Bohnsackas prisipažino, kad "Stasi" užverbavo A.Estermanną 1979 metais. F.Imposito mano, kad A.Estermannas 1998 metais turėjo žūti, nes per daug žinojo. Vatikanas skubiai baigė tyrimą dėl kruvinos tragedijos, pateikdamas pasauliui labai neįtikimą įvykių versiją.

Nors stipriai įtartinos bylos metimas į vieną krūvą su pasikėsinimu į Joną Paulių II gali sukelti abejonių, F.Imposimato, remdamasis daugelį kartų kaitaliotais A.Agcos prisipažinimais, kaltina bulgarus, kad Maskvai įsakius 1981 metų sausį planavo pasikėsinimą į Romoje viešintį L.Valęsą, bet neatmeta, kad tai galėjo būti ir blefas, norint pasitikrinti, ar turkui galima patikėti daug svarbesnę užduotį.

F.Imposimato, taip pat kaip daugelis tyrėjų ir Italijos parlamento komisija, tirianti komunistinių tarnybų vaidmenį Italijoje, rėmėsi pabėgusio su KGB archyvu į Vakarus Vasilijaus Mitrochino parodymais ("Mitrochino archyvą" 2007 metais spausdino "Lietuvos žinios" - red.). Bulgarų tarnybų dalyvavimas laikomas neginčijamai įrodytu. Tačiau niekam nepavyko rasti tiesioginio įrodymo, kad komandą davė Kremlius. Visi, tarp jų ir V.Mitrochinas, teigia, esą Bulgarijos tarnybos buvo visiškai priklausomos nuo Maskvos ir tokios svarbios akcijos patys rengti nebūtų drįsę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"