TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pasiklausykite agurko giesmės

2010 02 20 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ar nemėginote pasišnekėti su paparčiu? Gal manote, kad tokia liauna būtybė neturi nieko įdomaus pasakyti? Ne, tai ne pokštas. Tiesiog vieno mokslininko dėka sužinojome, jog augalų pasaulis anaiptol ne toks bebalsis, kaip atrodo.

Maldavimai padėti, kvietimai, perspėjimai - tarp šakų, lapų ir šaknų vyksta nenutrūkstamas dialogas, nuolatiniai šaukiniai. Čia nėra vietos tylai, nes tyla gali kainuoti gyvybę.

Vienas garsiausių augalų šnekėjimo specialistų yra biologas Ianas Baldwinas iš Makso Planko instituto Vokietijoje. Jau daugiau kaip dvi dešimtis metų jis klausosi augalų ir vis daugiau sužino, ką jie nori pasakyti. Bet kodėl tuos pokalbius jis girdi, o mes visi kurti paparčio šnekinimui?

Mat augalai kalbai naudoja pojūčius, kurie žmogui būtų suprantamiausi lyginant su uosle. Žinoma, su sąlyga, kad mūsų nosis taptų tokia jautri kaip dujinis spektrografas, kuriuo dirba I.Baldwinas.

Mano priešo priešas

I.Baldwino pamėgtas "pašnekovas" yra laukinis tabakas. Klausydamasis jo mokslininkas įsitikino, kad augalai nelaukia pasyviai savo lemties. Jie turi daug ką pasakyti apie tai, kas jiems gali nutikti.

Šitaip yra todėl, kad laukinis tabakas - vienmetis augalas. Jis turi tik kelis mėnesius sužydėti ir subrandinti sėklas, o tada žūsta. Taigi negali leisti, kad rajūs vikšrai, vabalai ar kiti parazitai netrikdomi ėstų jo lapus. Bet kaip išsikviesti pagalbą jiems apnikus? Ir ko šauktis?

Tabakas tobulai parengė gynybos sistemą. Kai ant jo lapų atsiranda nerimą keliančių naktinio drugio kiaušinėlių (ar gali nuspėti, koks rajūnas iš jų išsiris?), jis "masina" vabzdžius, kurie minta tais kiaušinėliais. Jeigu kai kurie kiaušinėliai išlieka ir iš jų išsirita išalkę vikšrai, augalas kviečiasi rezervą: jo lapai pradeda išskirti medžiagas, viliojančias labai konkrečios rūšies širšes, kurios deda kiaušinėlius vikšro kūne.

Pajutęs, kad kažkas vis tiek jį ėda, krūmelis ne tiktai sugeba atpažinti graužėją (išanalizavęs agresoriaus seilių cheminę sudėtį), bet ir atitinkamai reaguoja į grėsmę. Visų pirma stengiasi tapti neskanus, net toksiškas, todėl padidina nikotino kiekį lapuose. Jeigu tabaką ėda vikšras, nikotino būna mažiau, o jeigu užpuola žolėdis žinduolis, jo koncentracija gali siekti 1200 miligramų lapo gramui - daugmaž tiek, kiek jo būna šimte "Camel" cigarečių be filtro.

"Augalų gynybos sistema nepaprastai specializuota, - sako I.Baldwinas. - Ji nešūkauja: "Vaje, kažkas mane ėda!", bet analizuoja agresorių ir kreipiasi pagalbos į labai konkretų plėšrūną, veikdama pagal principą, kad mano priešo draugas yra mano draugas."

Taip pat pastebėta, jog kvietimą plėšrūnams, kurie susidoroja su tabako priešais, perima netoliese augantys vabzdžių neapnikti krūmeliai. Jie taip pat įsilieja į chorą bei sustiprina savo kaimynų balsą, pasirengdami ir patys galimai atakai.

Dažnai "pasiklauso" ir visai kitos veislės augalai. Su tabaku puikiai "sutaria" kukurūzas arba medvilnė. Agurkas susidainavęs su viena pupelių rūšimi, savaime suprantama, konkrečiais, sau naudingais interesais.

Verta pažymėti, kad mechaninis pažeidimas nesukelia augalų aliarmo, bet jie pradeda gaminti medžiagas, spartinančias gijimą. Kai tyrėjai sekatoriumi nukirpo pupelės lapus, šioji įjungė signalą "žaizdos sterilizavimas". Nustatyta, kad sužaloto augalo kaimynai žinojo, jog jų aplinkoje kažkas vyksta (tai rodė jų išskiriamų medžiagų cheminė sudėtis), bet nepradėjo ginkluotis. Parengties padėtį augalams skelbia tik vabzdžio seilių komponentas.

Balsas ar pesticidas

Ko verti I.Baldwino ir kitų mokslininkų tyrimai? "Parinkdami augalus, kuriuos patartina sodinti greta, galime padidinti jų atsparumą atakuojantiems vabzdžiams", - aiškina biologas. Tai ne naujiena. Daugelis tradicinių žemdirbių bendruomenių naudojasi tokiomis žiniomis. Pavyzdžiui, Rytų Afrikos gyventojai kukurūzų ir proso pasėlius, naikinamus vikšrų, saugo apsodindami juos Melinis minutiflora žole, sugebančia skleisti garsius pavojaus signalus. Taip pat ir pasėlių apsodinimas tabaku nuo seno laikytas priemone vabzdžiams atbaidyti.

Mokslininkai tikisi, jog šie augalų tyrimai leis sukurti genetiškai modifikuotus skiepus, kurie galės apsiginti patys. Tai ribotų pesticidų naudojimas.

Jau įvyko pirmieji tokie bandymai: beveik nebyliam paprastajam ridikui buvo įskiepytas braškės pavojaus signalas. Šitaip apginkluotas augalas, niokojamas žolėdžių Tetranychus urticae, pradėjo išskirti junginius, vadinamus terpenais. Augalų kalba tai reikėtų suprasti kaip kvietimą nariuotakojams Phytoseiulus persimilis. Tačiau bandymas ne visai pavyko. Ridikui taip patiko šauktis pagalbos, jog be perstojo siuntė pavojaus signalą. Rezultatas buvo priešingas jo lūkesčiams - maždaug kaip greitosios pagalbos kvietimas po kiekvieno įdrėskimo. Po kažkelinto iškvietimo dispečeris nesiuntinės mašinos.

Bandymus reikia tęsti, nes juk mes patys, parinkdami augalų rūšis ir tobulindami jas, tuo pačiu metu atimame jiems balsą. Mums svarbiausia augalo derlingumas, o ne jo gebėjimas bendrauti (ne itin skanūs ir jų aliarminiai junginiai) - rezultatas toks, kad esame priversti naudoti vis daugiau augalų apsaugos priemonių. O štai laukinis tabakas, sugebėdamas kviestis pagalbą, sumažina jį puolančių parazitų populiaciją net 90 procentų.

Todėl verta įsiklausyti į augalų balsus ir iš visuotinio sąmyšio atrinkti tuos, kurie naudingi mums patiems. "Kas turi ausis, teklauso", - parašyta alegorijoje apie sekėją. Nors tais laikais, kai atsirado ši alegorija, niekas nebuvo girdėjęs augalų pokalbių, sunku surasti geresnį kreipimąsi turint omenyje mmūsų pačių santykius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"