Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Pasiūlymas lietuviams – atrasti Rumuniją

 
2017 02 13 14:44
Pixabay.com, wikipedia.org nuotraukos

Lietuviai po Balkanų šalis vis dar keliauja sąlyginai nedaug. Nors tiesioginių skrydžių trūksta, tačiau panorėjus per trumpiau nei parą artimiausią ir didžiausią regiono šalį Rumuniją galima pasiekti nuosavu automobiliu ar autobusu.

„Dalis lietuvių turistų yra tikri keliautojai, kurie savo atostogų neįsivaizduoja kasmet tame pačiame viešbutyje ir paplūdimyje, o nori įvairiapusiškai pažinti naujas vietas, žmones. Rumunija šiuo atžvilgiu yra labai dėkinga šalis – ir ne tik savo įvairove. Nors esame netoli vieni nuo kitų, dauguma lietuvių vis dar nėra viešėję Rumunijoje. Naujovių ieškantiems keliautojams išties turime, ką pasiūlyti“, – sakė Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Danas Adrianas Balanescu.

Per praėjusius metus, ambasadoriaus teigimu, Rumunija aplankė iki 20 tūkst. lietuvių turistų. Didelė dalis jų atkeliauja nuosavais automobiliais bei kelionių organizatorių autobusais. Rumunijos Šiaurėje esančią Maramureš provinciją, garsėjančią lankytinomis vietomis, automobiliu vidutiniškai galima pasiekti per 16–18 valandų, iki sostinės Bukarešto – dar 6–7 valandos. Tiesioginių skrydžių į Rumuniją iš Lietuvos oro uostų kol kas nėra, tačiau norint galima nesunkiai rasti jungiamųjų skrydžių.

Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Danas Adrianas Balanescu./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Danas Adrianas Balanescu./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Į Rumuniją bei jos atskirus regionus ekskursijas autobusais organizuojančios Lietuvos kelionių agentūros taip pat siūlo kelionės metu aplankyti kaimyninę Bulgariją.

„Bulgariją lietuviai jau yra atradę, kaip kelionių kryptį – dauguma keliauja į Juodosios jūros kurortus. Rumunija gali sudominti ne tik paplūdimiais, bet ir kitų natūralios gamtos turtais – Karpatų kalnais, įspūdinga Dunojaus delta. Taip pat mūsų šalyje yra daugiausiai Europoje mineralinių vandenų versmių – apie tris tūkstančius“, – pažymėjo D.A.Balanescu.

Saitai sieja nuo seno

Pirmieji diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir dabartinę Rumunijos teritoriją valdžiusių kunigaikštysčių mezgėsi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei plečiantis iki Juodosios jūros krantų. XVI a. pabaigoje teritorijas susiejo ir bendras valdovas – Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras. Šis didikas po santuokos su Žygimanto Augusto seserimi Ona Jogailaite 1576 m. tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi.

Po penkerių metų Vilniuje S.Batoras pasirašė įsaką, kuriuo Rumunijos mieste Kluže-Napokoje įsteigė pirmąjį jezuitų koledžą. Šiuo metu čia veikia didžiausias ir prestižiškiausias Babeš-Bolyai universitetas.

„Kultūriniai saitai Rumuniją ir Lietuvą siejo ir vėlesniais amžiais. Vieno garsiausių Rumunijos švietėjų Titu Maiorescu dukra, garsi pianistė Livia Maiorescu XIX a. pabaigoje ištekėjo už Lietuvos bajoro Eugenijaus Dimšos, kartu jie apsigyveno šeimai priklausiusiame dvare Rokiškio rajone. L.Maiorescu-Dimšienės garbei Rokiškyje kasmet organizuojame klasikinės muzikos koncertus“, – apie kultūrines sąsajas pasakojo D.A.Balanescu.

Prieš dvejus metus partnerystės sutartį pasirašė Panevėžys bei šiaurinėje Rumunijos dalyje esantis Maramureš regionas. Šį pavasarį panevėžiečius ambasada ketina pakviesti į šio regiono pristatymui skirtus renginius.

Privalumas – natūralumas

Nors labiausiai pasaulyje išgarsintas Transilvanijos regionas, būtent nuo Maramureš srities, išsaugojusios savitas tradicijas, maistą, architektūrą, pažintį su Rumunija lietuviams ir siūlė pradėti diplomatas. Ekskursijos po Maramurešą dažniausiai taip pat startuoja neįprastoje vietoje – Sapantos kapinėse. Dar žinomos kaip „linksmosios kapinės“, jos išsiskiria itin spalvingais antkapiais, kuriuose išvysite ne liūdesio kupinas sentencijas, o mirusiuosius šmaikščiai, bet draugiškai per dantį patraukiančius užrašus, jų gyvenimo iliustracijas. Maramurešas taip pat garsėja unikalios medinės architektūros bažnyčiomis, kurių ne viena įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Maramureš regionas, kaip turistinis traukos centras, populiarus ne tik tarp užsienio turistų, bet ir pačių rumunų. Savo paveldo objektais, išsaugotoms tradicijomis, taip pat puikiu maistu. Apskritai natūralią, tradicinę virtuvę vertinantiems keliautojams Rumunija yra tikra atgaiva, o kiekvienas regionas išsiskiria savitais patiekalais.

Pavyzdžiui, šalies Rytuose esanti didžiausia Europoje Dunojaus delta yra tikras paukščių stebėtojų rojus. Dunojaus delta taip pat garsi žuvies patiekalų įvairove. Šiose vietovėse galima praleisti keletą savaičių, valgant tik žuvį, bet kaskart skirtingą ir įvairiai patiektą.

Sužavėjo princą Čarlzą

Daugybę turistų kasmet pritraukia ir kalnuotoji Transilvanija, kurią visame pasaulyje išgarsino XV a. šį regioną geležine ranka valdęs Vladas Drakula. Nuožmumu garsėjęs valdovas pamaudavo nepaklusnius pavaldinius ant kuolų. Turkų sultono pasiuntiniams atsisakius jo akivaizdoje nusiimti turbanus, liepė šiuos jiems vinimis prikalti prie galvų. Legendą apie kraugerišką valdovą romane „Drakula“ visiems laikams įamžino airių rašytojas Bramas Stokeris.

Šiandien Transilvaniją garsina ne tik legendos apipinta Drakulos (Brano) pilis, bet ir puikūs kalnų kurortai, nuostabaus grožio gamta, autentiškos svetingos kaimo bendruomenės. Garsiausiu šalies turistu rumunai vadina Velso princą Čarlzą. Britų aristokratas Transilvanijoje yra įsigijęs nemažai nekilnojamoj turto, remia vietos tradicijų išsaugojimą ir pats kasmet atvyksta atostogų.

Atostogos Rumunijoje – vienas iš įdomių pasirinkimų ne tik aristokratams bei aukščiausio lygio kurortų lankytojams. Šalis turi ką pasiūlyti ir biudžetiniams keliautojams. Apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos Rumunijoje vis dar ženkliai pigesnės nei Lietuvoje ar aplinkinėse šalyse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"