TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Paskutinis toks Kimas

2009 01 17 0:00

Pranešimai, kad Mylimo Vado nebėra tarp gyvųjų, turbūt perdėti. Tačiau tai nekeičia fakto, jog Kim Čen Iro era baigiasi, o su ja baigiasi ir vienvaldystės era. Šiaurės Korėjos laukia permainos, didžiausios permainos per jos egzistavimo šešiasdešimtmetį ir tai nebus permainos į gerąją pusę. Valdžią perims kolektyvas.

Vienas žemdirbys iškasė savo darželio stambų kadagio kerą, trijų šimtų metų, daugelio kartų puoselėtą. Norėjo persodinti jį tolimame Pchenjane, ant Mansudae kalno, skirto Didžiojo Vado Kim Ir Seno atminimui. "Tokių senų medžių niekas nepersodina. Jis žus", - sakė jam kaimynai. "Aš ir nepersodinu, - atsakė žemdirbys. - Jis ir toliau augs Korėjoje." Kaip sakė, taip ir padarė. Dešimtys tūkstančių žmonių pasekė jo pavyzdžiu ir Mansudae šlaituose išaugo miškas. Nei vienas persodintas medis nenudžiūvo.

Mat ne tik žmonės mylėjo savo vadą. Flora ir fauna taip pat jį mylėjo. Išvydę jį pražysdavo medžiai, o kregždės prabildavo žmonių balsais. Ir istorija jį mylėjo. Pasak Pchenjano kronikininkų, nuo ketvirto dešimtmečio pradžios iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Kim Ir Senas vadovavo dešimttūkstantinei Korėjos liaudies išsivadavimo armijai ir išmušė šimtus tūkstančių japonų kareivių. Kažkas truputį persistengė, nes iš tikrųjų jis vadovavo kelių dešimčių kinų būriui, kuris rengdavo pasalas Mandžiūrijoje. Jis buvo veikiau plėšikų atamanas negu karys. Oficialioje biografijoje neužsimenama, kad 1941-aisiais spruko į Sovietų Sąjungą ir įstojo į Raudonąją armiją. Nepaminėta ir tai, kad į Pchenjaną įžengė kartu su ja, bet jau kaip NKVD agentas.

O jo sūnus, Mylimas Vadas Kim Čen Iras? Jo biografija, tiksliau versija, kurią privalo žinoti kiekvienas Šiaurės Korėjos vaikas, taip pat nepaprasta. Gimė 1942 metų žiemą ant šventojo kalno Paektu-san, Kim Ir Seno mūšio su japonais metu, ir jau trejų metų būdamas parodė okupantams, ko vertas. Sėdėdamas ant savo motinos kairės rankos, saugojo ją nuo japonų kulkų, o ji, dešinėje rankoje laikydama pistoletą, taikliais šūviais guldė priešus krūvomis. O iš tikrųjų Kim Čen Iras gimė SSRS - ir tai įvyko 1941 metais. Režimas metais pajaunino jį, kad apvalios jo gimimo metinės sutaptų su tėvo gimtadieniais.

Šiaurės Korėjos valdovai niekada nebuvo savarankiški, juos valdė propaganda.

Būrėjai iš žvalgybos

Propaganda veikia visur, bet tik Šiaurės Korėjoje ji pakilo į politinės santvarkos rangą. "Čučhe" - šitaip vadinama ta santvarka - siekia ekonominės ir politinės nepriklausomybės nuo kitų šalių, įpareigoja gintis nuo svetimų įtakų.

Tai konfucionizmas, tik pavirtęs absurdu. Yra vienas tautos tėvas, o visi kiti privalo būti begaliniai paklusnūs. Norint to tikslo pasiekti ir išlaikyti tai šešis dešimtmečius tokioje skurdžioje ir atsilikusioje šalyje, reikėjo visiškai izoliuoti ją nuo likusio pasaulio. Izoliacija turėjo iš korėjiečių atimti galimybę palyginti. O sukurti iliuziją, kad gyvena gerovėje, kuri nepasiekiama kitų valstybių piliečiams, ėmėsi propaganda. Badmiriaujantis žemdirbys, kuris visą derlių turi atiduoti valdžiai, yra įsitikinęs, kad maudosi gerovėje. Tiki, kad pasirodžius Mylimam Vadui kregždės kalba korėjietiškai, o medžiai pražysta net žiemą. Tiki "čučhe" versijos antropologija: korėjietis nekilęs iš nieko, nesigiminiuoja su jokia žmonių rase; to įrodymas dešimtame dešimtmetyje atrastas Tanguno - legendinio valdovo, dievo ir meškos sūnaus - skeletas. Tiki nekritiškai, nes tai girdi per radiją, iš vienintelės valstybinės radijo stoties. Nėra prieigos prie pasaulio žiniasklaidos, apie internetą nereikia nė užsiminti, negalima išvažiuoti į užsienį. Toji izoliacija simetriška; net geriausios žvalgybos agentūros turi tik fragmentiškų žinių apie Kim Čen Iro režimą.

"Informacijos rinkimas apie tai, kas dedasi Kimų režimo šalyje, visuomet labiau primindavo ir tebeprimena astrologiją negu rimtą tyrimą, - sako Kim Sang Džu iš Korėjos-Amerikos studijų instituto. - Ką nors sužvejoja Kinijos žvalgyba, ką nors Pietų Korėjos, ką nors Rusijos, ką nors Amerikos. Po to dedukciniu metodu iš tų skiautelių visi stengiasi išspausti labiausiai įtikimą įvykių versiją. Kartais tie būrimai pasitvirtina, kartais ne.

Kimas gęsta

Dabar, kai Kim Čen Iras (beje, prieš pat Kalėdas Šiaurės Korėjos informacinė agentūra išplatino tris fotografijas, kuriose Mylimas Vadas, apsivilkęs pilka žiemine striuke, stovi tarp kariškių apsnigtoje aikštėje) vėl dingo iš politinės scenos, verda dedukcinis darbas. Jo efektas - dalykinių informacijų ir pramanų kratinys. Gegužę pasirodė pranešimų, jog Mylimas Vadas žuvo per pasikėsinimą. Rugsėjo pradžioje vienas Japonijos profesorius paskelbė, jog Kimo nebėra gyvo jau penkeri metai, o prieš kameras paraduoja jo antrininkai. Po kelių dienų Japonijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Kinijoje, informavo, jog Kimo būklė sunki po insulto, kurį jis patyrė rugpjūčio keturioliktąją.

Kai rugsėjo devintąją pirmą kartą jis nepasirodė kasmetinėje defiliadoje, paaiškėjo du dalykai: pirmas - Mylimas Vadas neturi antrininkų, vadinasi, Japonijos profesoriaus informaciją galima padėti prie pasakų. Antra - tai vis dėlto nereiškia, jog Kimui viskas gerai.

"Iš padrikos informacijos, kurią gauname, atrodo, kad Šiaurės Korėjos lyderis atsigauna po apopleksijos smūgio ir, galimas dalykas, yra iš dalies paralyžiuotas, - mano Johnas Parkas, ekspertas iš Amerikos instituto taikos labui. - Pagaliau nesvarbu, ar jo būklė sunki, ar labai sunki. Kim Čen Iras pasiligojęs jau seniai, turi problemų dėl širdies ir inkstų. Šiaurės Korėjoje netrukus vyks valdžios kaita. Turbūt giliausia nuo to laiko, kai sovietai prastūmė Kim Ir Seną."

Tema tabu

Kim Čen Iras nebuvo toks apdairus kaip tėvas. Kim Ir Senas daugiau kaip dešimtį metų rengė jį perimti valdžią. Mylimas Vadas turi net tris sūnus, bet iki šiol nepalaimino nė vieno iš jų. Galbūt todėl, kad visi ligoti, o gal todėl, kad nenorėjo rinktis iš azartinio lošėjo (Kim Čen Namas), subobėjusio puošeivos (Kim Čen Čolas) ir nepatyrusio pienburnio (Kim Čen Unas).

"Visiems jiems trūksta charizmos tam, kad galėtų vadovauti Šiaurės Korėjai, - sako Johnas Parkas. - Netgi būti marionete. Galbūt Kimą pakeis jo svainis Čan Sun Taekas. Jis vyresnis už tą trijulę ir vadovauja vidaus saugumui, vadinasi, turi patirties."

Vienareikšmio kandidato nebuvimas kelia nerimą amerikiečiams ir Šiaurės Korėjos kaimyninėms šalims. "Visi bijo, kad po Kimo mirties Pchenjane susidarys įvairios frakcijos, kurios kovos dėl valdžios, -pripažįsta Parkas. - Tai dar labiau destabilizuos padėtį Korėjos pusiasalyje. Amerikiečius baugina nežinia į kieno rankas pateks branduolinis arsenalas. Jeigu į kurio nors špižingalvio generolo, gali pasidaryti karšta."

"Korėjiečių nedera klausinėti apie Kimo įpėdinį, - perspėja daktaras Marcelis Burdelskis iš Gdansko universiteto. - Jiems ši tema - tabu. Priešingai būgštavimams, jie yra puikiai pasirengę vadovybės kaitai. Tas režimas smarkiai sustiprėjo per dešimtmetį. Kim Čen Iras subūrė darnų kolektyvą, kuris gerai tvarkysis be jo."

Pasak Burdelskio, tą rodo nuosekli režimo politika Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų atžvilgiu. "Po Kim Ir Seno mirties daugelis ekspertų režimui pranašavo katastrofą, - primena Burdelskis. - Krizė buvo, tai faktas, bet galų gale viskas grįžo prie normos."

Šį kartą yra visi požymiai, jog norma keisis. Kartu su Kim Čen Iru pasitrauks vieno asmens valdžia. Nebebus Mylimo Vado. Trumpai už pavadžio tautą laikyti imsis susitelkęs ir patyręs kolektyvas iš aukščiausio rango partinių ir karinių dignitorių. Visų pirma karinių - pagal ten galiojančią "karabino pirmenybės" taisyklę.

Naujovių baimė

Kokia galėtų būti kolektyviai valdoma Šiaurės Korėja? Johnas Parkas: "Apytikriai tokia pati kaip iki šiol. Tai gera naujiena Kinijai ir Pietų Korėjai, kurios prisibijo, kad staigus atlydys būtų per didelė apkrova jų ekonomikoms. Į pirmąją plūstelėtų milžiniška pabėgėlių banga, antrajai tektų sumokėti visą sąskaitą už susijungimą. Kliūčių likvidavimas demilitarizuotoje zonoje Seului kainuotų daug kartų brangiau negu Berlyno sienos griovimas tuometinei Bonos valdžiai."

Bet amerikiečiai sunerimę. Jie bijo, kad naujoji komanda bus dar labiau neprognozuojama šešių šalių derybose dėl Šiaurės Korėjos atominės programos likvidavimo. Kai režimas sugriovė niekam nereikalingą atominio reaktoriaus dalį Jongbione, derybos eilinį kartą įstrigo mirties taške. Be to, paaiškėjo, kad Pchenjanas atnaujina tolimojo nuotolio raketų bandymus. Pastatė šiuolaikinį tyrimų centrą prie Kinijos sienos ir rugsėjį ten išbandė naują variklį "Taepodong 2" raketai, kuri teoriškai gali pasiekti JAV vakarinę pakrantę.

Šalys, suinteresuotos derėtis su Šiaurės Korėja - kiekviena dėl kitokių priežasčių, - norėtų, kad po Kim Čen Iro mirties permainų vyktų kuo mažiau. Geriausia būtų, jeigu viskas liktų kaip iki šiol.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"