Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Pelės su žmonėmis gyvena jau 15 tūkst. metų

 
Pelės žmonių gyvenvietėse ėmė šmirinėti anksčiau nei manyta iki šiol. 
Pelės žmonių gyvenvietėse ėmė šmirinėti anksčiau nei manyta iki šiol.  pinterest.com nuotrauka

Pirmadienį JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbta studija atskleidė, kad pelės žmonių gyvenvietes pirmiausia apniko maždaug prieš 15 tūkst. metų Artimuosiuose Rytuose.

Kaip rodo tyrimas, šie graužikai žmonėms po kojomis ėmė šmirinėti daug anksčiau nei manyta. Kai tik medžiotojai-rankiotojai pradėdavo gyventi sėsliai, naminės pelės išstumdavo savo kitas giminaites.

„Šis tyrimas pateikia pirmą įrodymą, jog žmonės jau prieš 15 tūkst. metų gana ilgai gyvendavo vienoje vietoje, kad paveiktų tenykščių gyvūnų bendrijas. Tai nulėmė naminių pelių dominavimą“, – aiškino Vašingtono universiteto Sent Luise antropologijos profesorė Fiona Marshall.

Ankstesni tyrimai rodė, jog žmonių santykiai su gyvūnijos pasauliu, ypač tokiais smulkiais žinduoliais kaip pelės, pradėjo kisti plintant žemdirbystei. Tačiau nauja studija atskleidžia, kad gyvūnų domestikacijos šaknys, kaip teigia F. Marshall, „siekia žmonių sėslumo pradžią tūkstančiais metų anksčiau negu laikotarpis, ilgai laikytas žemės ūkio aušra“.

Medžiotojų-rankiotojų kaimuose Viduržemio jūros regiono rytuose pelės buvo įprastos įnamės tris tūkstantmečius iki to laiko, su kuriuo siejami ankstyviausi mums žinomi žemės ūkio įrodymai. Kai medžiotojai apsigyvendavo vienoje vietoje, jie užsitikrindavo prieglobstį. Tų žmonių būstuose visada būdavo trupinių ir kitokių maisto likučių, tad pelės išmoko tuo naudotis ir ėmė laikytis netoliese.

Tyrėjai daugiausia studijavo senovinę Natufijos kultūros medžiotojų-rankiotojų gyvenvietę Izraelyje, Jordano upės slėnyje. Čia kasinėjimai atskleidė didelį naminių pelių ir jų giminaičių santykio pokytį keičiantis priešistorinėms epochoms. Mokslininkai studijavo suakmenėjusių pelių krūminių dantų, tarp kurių buvo ir 200 tūkst. metų senumo fosilijų, įvairovę.

Laikotarpiais, kai žmonių ilgalaikio sėslumo tikimybė būdavo didesnė, naminės pelės (Mus musculus domesticus) pranokdavo kitos rūšies peles (Mus macedonicus) ir išstumdavo jas iš gyvenviečių. Sausrų periodais, kai stigdavo maisto ir medžiotojams-rankiotojams tekdavo dažniau keltis į naujas vietas, naminių pelių ir Mus macedonicus populiacijos pasiekdavo pusiausvyrą. „Šios išvados – aiškus įrodymas, kad gamtos pasaulio pokyčiai dėl žmonių poveikio yra susiję su įvairiu jų mobilumo lygiu“, – sakė F. Marshall.

Tyrime taip pat dalyvavo mokslininkai iš Paryžiaus nacionalinio mokslinių tyrimų centro ir Lioras Weissbrodas iš Haifos universiteto Izraelyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"