TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Perlų karai naudingi moterims

2009 09 19 0:00
Juodi taitiečių perlai nekelia grėsmės japonų ir kinų dominavimui auginamų perlų rinkoje.
Užsienio spaudos nuotrauka

Prieš šimtą penkiasdešimt metų perlų vėrinys buvo vertas kelių milijonų dolerių. Perlų kainos vien pastarąjį dešimtmetį krito dešimteriopai. Gal dar kris, nes tarp Japonijos ir Kinijos perlų moliuskų augintojų kilo karas.

XX amžiaus pradžioje japonas Mikimoto Kokichis atrado tokią moliuskų auginimo techniką, kad kiekvienas sukurdavo perlą. Natūraliai perlas randamas tik viename iš tūkstančio moliuskų. Auginimo techniką M.Kokichis slėpė 80 metų.

Tik XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, po tris dešimtmečius trukusių bandymų, jo monopolį įveikė kinai. Jie išaugino perlus, kokybe beveik nesiskiriančius nuo japoniškųjų. Šiuo metu daugiau kaip 90 proc. pasaulyje parduodamų perlų kilę iš Kinijos. Tačiau didžiąją dalį dviejų milijardų dolerių, kasmet pasaulyje išleidžiamų perlams, vis dar susigrobia japonai. Superka perlus iš kinų ir, naudodamiesi savo firmų daugelio metų reputacija, pardavinėja brangiau, tarsi pačių užsiaugintus.

Kinijos augintojai nelinkę su tuo taikstytis ir agresyviai propaguoja savo firmas. Dėl perlų karo šiandien beveik kiekvienas gali sau leisti įsigyti brangenybių, už kurias prieš šimtus metų buvo galima apginkluoti keletą Romos legionų. Šanchajaus prekyvietėse perlų vėrinį jau galima nusipirkti už pusantro dolerio.

M.Kokichis gimė 1858 metais. Trylikos sulaukęs metė mokyklą, pradėjo prekiauti daržovėmis. Būdamas jūroje pirmą kartą pamatė perlų narus. Jų darbas buvo labai sunkus, pavojingas ir nelabai efektyvus. M.Kokichis pasiryžo rasti būdą auginti perlus. Per dvidešimtąjį gimtadienį paėmė paskolą ir įkūrė moliuskų firmą. Po penkiolikos bandymų metų (perlas užauginamas per dvejus trejus metus) jam pavyko gauti geros kokybės brangakmenių. Dar dešimt metų truko auginimo metodų tobulinimas. 1926 metais Tarptautinis juvelyrų kongresas patvirtino, jog augintus perlus dera pripažinti natūraliu brangakmeniu.

Kad moliuską galima priversti auginti perlą, į jo geldelę įterpiant svetimkūnį (moliuskas apsupa jį perline mase, kad apsaugotų savo organizmą), jau žinojo kinai XIII amžiuje. Problema ta, kad tokiu būdu sukurti perlai būdavo netaisyklingų formų. M.Kokichis norėjo auginti idealiai apvalų brangakmenį, nes tiktai toks turi tikrąją vertę. Jis eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis. Į geldelę dėdavo trupinėlius aukso, sidabro, medienos, molio. Gražiausi perlai atsirasdavo tada, kai naudodavo Misisipės moliusko geldelės fragmentą.

"Papuošiu visas pasaulio moteris"

Japonas neapsiribojo išradęs ir patentavęs perlų gamybos metodą (pavadintą Mise - Nishikawos technika). "Papuošiu visas pasaulio moteris," - pasakė jis per audienciją pas Japonijos imperatorių. 1913 metais atidarė parduotuvę Londone. Pamečiui buvo atidaromos parduotuvės Paryžiuje, Niujorke, Čikagoje, Los Andžele, San Franciske ir Bombėjuje. 1935 metais M.Kokichis gamindavo jau po tris milijonus perlų kasmet, o "Mikimoto" fabriko ženklas, kurį naudojo pardavinėdamas savo gaminius, tapo pirmąja visame pasaulyje atpažįstama Žydinčios Vyšnios šalies etikete - daug anksčiau negu "Sony" ir "Toyota".

Didžiausio populiarumo perlai sulaukė XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Holivudo žvaigždžių dėka. Filme "Pusryčiai pas "Tiffany" 1961 metais Audrey Hepburn ant juodos suknelės užsisegė tris eiles baltų perlų. Netrukus po to perlų vėrinį Elizabeth Taylor padovanojo tuometinis vyras Richardas Burtonas. Perlų poziciją dar sutvirtino Marilyn Monroe ir Jacqueline Kennedy, kuri pasipuošė perlų vėriniu tuokdamasi su Johnu F.Kennedy.

Perlams populiarėjant augo jų pardavimas ir japonų gamintojų, visų pirma "Mikimoto" firmos, pelnas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje japonų monopolį pavyko palaužti australams ir Prancūzijos Polinezijos (tie perlai vadinami taitietiškais nuo didžiausios salyno salos pavadinimo) gyventojams.

Japonai greit tapo išskirtiniais Australijos perlų pardavėjais. Taičio perlai kėlė mažesnį pavojų, nes buvo juodi. Daug metų įtarinėta, jog yra dažomi. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Amerikos tauriųjų akmenų institutas išsklaidė abejones tos rūšies perlų naudai. Prancūzijos Polinezijos brangakmeniai sulaukė gerbėjų, bet nesusilpnino japonų dominavimo.

"Man Sang" imperinės užmačios

Antrą kartą japonų perlų monopolį atakavo kinai. Šie perlus gamindavo nuo septintojo dešimtmečio pabaigos, bet jie buvo maži ir netaisyklingų formų (todėl juos vadindavo "ryžiniais"). Dešimtojo dešimtmečio viduryje kinai tiek pagerino technologiją, kad jų gaminami mažesnio negu 8 mm skersmens brangakmeniai kokybe nenusileisdavo japoniškiems.

Japonai mėgino kurti susivienijimą su kinais, bet nesusitarė. Tada pradėjo masiškai pirkti pigius kinų perlus, kad po atrankos ir valymo pardavinėtų kaip savus.

Japonijoje moliuskų augintojams mokėdavo kompensacijas už perlų gamybos ribojimą - kad jų kainos pasaulio rinkose per daug nekristų. Tuo metu kinai orientavosi į laisvąją rinką. Dabar Vidurio imperijoje perlus augina trys tūkstančiai firmų, daugiausia sukurtų vargingųjų valstiečių. Taip padaugėjus produkcijos krito kainos. Kad išlaikytų ankstyvesnes pajamas, kinai vis plėtė produkciją, o tai greitino perlų atpigimą. Kaina, kurią Kinijos augintojai gauna už perlų kilogramą, pastaruoju dešimtmečiu krito nuo maždaug 8 tūkst. iki 800 litų.

Dabar kinai stengiasi reklamuoti savo firmas. Juvelyrikos firma "Man Sang" planuoja už 200 mln. dolerių pastatyti perlų miestelį Zhuji gyvenvietėje prie Jangcy upės. Ten veiks 5 tūkst. perlų parduotuvių. "Man Sang" atstovai tvirtina, kad tai bus perlų verslo pasaulinis centras. Kad tikslas realus, liudija faktas, jog Kinijos Honkongas jau atėmė pirmumo palmę iš Japonijos Kobės ir tapo vieta, kur sudaroma daugiausia pasaulio perlų rinkos sandorių.

Tad paskutinis perlų karo mūšis vyks Azijoje. Kuo įnirtingiau kaunamasi, tuo geriau mums. Už brangakmenius, žavėjusius šimtus protėvių kartų (prisiminkime Johanneso Vermeerio paveikslą "Mergina su perlu") mokėsime vis mažiau.


Legenda pasakoja, kad Egipto karalienė Kleopatra susilažino su Marku Antonijumi, kad paruoš brangiausią visų laikų patiekalą. Išėmė perlą iš savo auskaro, sutrupino, įmetė į actą ir išgėrė. Vienas istorikas įvertino, jog ta Kleopatros auskarų pora anuomet turėjusi būti verta - perskaičiuojant šiuolaikiniais pinigais - 10 mln. dolerių.

Pardavęs porą auskarų su perlais finansavo vieną karo žygį Romos imperatorius Vitelijus.

Mūsų dienomis perlai tebėra laikomi valdžios ir turtingumo simboliu. Jais puošiasi buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, taip pat Michelle Obama, Jungtinių Valstijų prezidento žmona. Amerikos žurnalistai neseniai svarstė, ką reiškia faktas, jog M.Obamos perlai yra didesni už tuos, kuriuos nešiojo buvusi įtakinga JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"