TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pilni pelekai darbo

2008 01 26 0:00
Delfinas Titanas išmoko žymėti vietas, kur skendi povandeninė mina.
LŽ archyvo nuotrauka

JAV ir SSRS varžėsi ne tiktai kosminių ginklų srityje. Kai amerikiečiai suformavo komandosų dalinį, kurio sudėtyje buvo delfinų, sovietai priėmė iššūkį.

Pasakojama, kad jau Napoleonas, rengdamasis forsuoti Lamanšo kanalą, norėjo panaudoti delfinus. Pirmojo pasaulinio karo metais amerikietis fizikas Robertas Woodas siūlė panaudoti dantytuosius banginius nustatant vokiečių povandeninių laivų buvimo vietas.

Pirmieji bandymus šia kryptimi pradėjo britai, bet didesnių atradimų nebuvo girdėti. Jungtinių Amerikos Valstijų karo laivynas ėmė mokyti delfinus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir turėjo kuo pasigirti. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu Amerikos armijoje laikoma 115 delfinų.

Jūros liūtai prieš narus

1964 metais pradėjusios karą Vietname Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo gintis nuo Šiaurės Vietnamo plaukikų, kurie rengė diversijas prieš amerikiečių laivus, ir stiprinti savo bazių ir laivų apsaugą. Tam buvo sukurtas specialus dalinys kovoti su vietnamiečiais diversantais. Iš pradžių tos formacijos kariai naudojo tinklus, žeberklus. Ir viskas buvo perniek. Tik atsivežti šeši dresuoti delfinai padėjo persilaužti.

Delfinai aptikdavo diversantą 360 metrų atstumu. Priplaukdavo prie jo ir durdavo adata, prie kurios būdavo pritaisytas suspausto anglies dioksido balionėlis. Besiplečiančios dujos sudraskydavo plaukiko vidurius. Per metus žuvo apie pusę šimto diversantų.

Vietname amerikiečiai naudojo ir dresuotus jūrų liūtus, specialiai išmokytus persekioti narus. Jūrų liūtai tapo negailestingiausiais medžiotojais. Delfinai iš prigimties nepiktybiški, o jūrų liūtai, ištroškę kraujo, puldavo įnirtingai. Po keliolikos kovų, kuriose dalyvavo delfinai ir jūrų liūtai, vietnamiečiai atsisakė tos rūšies diversijų.

Prieš delfinų panaudojimą kovoms sukilo Amerikos spauda, protestavo mokslininkai. CŽV ir Pentagonas neigė, kad armija griebiasi tokių metodų. Tačiau iki tam tikro laiko. 1976 metais Havajuose įvyko sensacingas Keno LeVasseuro ir Steve'o Sipmano, vietos okeanariumo darbuotojų, teismo procesas. Šie pacifistiškai nusiteikę biologai paleido į laisvę du delfinus, protestuodami prieš gyvūnų naudojimą specialioms karinėms užduotims.

Tada paaiškėjo, kad Pentagonas, be bazės Havajuose, turi dar vieną "diversinių treniruočių" centrą - Floridos pakrantėje, Ki Veste. Amerikietis mokslininkas Michaelas Greenwoodas pranešė, kad delfinai, kuriuos armija naudoja kovinėms užduotims, apginkluojami minomis arba nuodingų dujų pripildytais buteliais žmonėms žudyti, o sprogmenų užtaisai galėtų būti panaudoti laivams sprogdinti ir skandinti Havanos uoste.

Londono savaitraštis "The Observer" paskelbė, kad Pentagonas dresavo delfinus kaip gyvąsias torpedas atakuoti priešo laivus. Cilindrinė mina būdavo tvirtinama prie stuburo pelėko. Eksperimentuota nuleisti miną į gyvulio skrandį. To tipo minas sprogdindavo nuotolinio valdymo detonatoriumi, tačiau bandomi užtaisai buvo menkos galios ir būtų galėję tik nesmarkiai pažeisti laivą, todėl CŽV užsakymus vykdantys specialistai kelerius metus kūrė specialią torpedą, kurią delfinas galėtų tempti paskui save arba stumti nosimi. Tokių torpedų detonatoriai sprogtų delfinui palietus atakuojamo laivo korpusą. Svarstyta galimybė net panaudoti mažas taktines branduolines bombas.

1984 metais dienraštis "New York Times" parašė apie JAV karo laivyno vadovybės slaptą direktyvą, numatančią panaudoti dresuotus delfinus per operaciją Nikaragvoje. Laikraščio komentatorius ironizavo: "Delfinai kur kas pranašesni už CŽV samdinius, mėtančius minas iš katerių. Delfinai kamikadzės be užrašo "made in USA". Kai Nikaragvos uostuose nuo amerikiečių minų nukentėjo 14 prekybos laivų, tarp jų sovietų tanklaivis "Lugansk", prezidento Ronaldo Reageno administracija prisipažino vykdžiusi akciją, bet primygtinai neigė dalyvavus delfinus.

Vašingtono valstijoje esančioje Bangoro bazėje stovi "Ohio" klasės povandeniniai laivai, ginkluoti raketomis "Trident" - JAV strateginių branduolinių pajėgų jūrinis komponentas (joms priskirti ir bombonešiai "Stealth"). Laivyno specialistai planavo, kad delfinai užtikrins bazės saugumą ir sugebės apginti brangiai kainuojančius povandeninius laivus nuo diversantų atakų. Be to, jie numatė naudoti automatinį 0,45 kalibro šaudomąjį mechanizmą, pritvirtintą prie gyvulio nosies. 1987-1988 metais vykstant Irako ir Irano karui delfinai Persijos įlankoje saugojo ne tiktai JAV karo laivus, bet ir tanklaivius. Be to, atlikdavo pionierių darbą.

Daug daugiau delfinai ir jūrų liūtai nuveikė per operaciją "Dykumų audra". Irakas užminavo Kuveito pakrantės ruožą, kad amerikiečiai negalėtų išlaipinti desanto. Ruožas buvo itin saugomas, amerikiečiams narams nepasisekė jo išminuoti. Nepavyko ir bandymai šalinti minas taikant robotus, - irakiečiai plaukikai juos sunaikino. Tada lėktuvais iš JAV karo laivyno bazės Padžet Sound atgabeno jūrų liūtų būrį. Gyvuliai puolė irakiečių plaukikus, kelis sudraskė, likusius padėjo paimti į nelaisvę. Povandeniniai diversantai tame rajone daugiau nepasirodė.

Koalicijos pajėgos susidūrė su kita problema: JAV ir Didžiosios Britanijos narams nesisekė ieškoti minų drumstame vandenyje prie Fao pusiasalio. Neišminavus Umr Kasro uosto Irako pietuose ten negalėjo įplaukti laivai, atgabenę humanitarinę pagalbą. Vėl buvo pasinaudota delfinais. Jų užduotis buvo nustatyti miną ir palikti prie jos sutartą ženklą. Vėliau miną nekenksmingą padarydavo naras.

1998 metais prie Klaipėdos vyko NATO pratybos "Baltic Challenge'98". Iš San Diego į Lietuvą atvyko dalinys su penkiais ar šešiais delfinais. Pirmą kartą Amerika delfinus išbandė nesūriuose šaltuose Baltijos vandenyse. Turbūt treniravo ieškoti minų. Ar pratybos buvo sėkmingos - sužinoti nepavyko.

Kai 2005 metų rugpjūtį Jungtines Amerikos Valstijas nusiaubė uraganas "Katrina", labiausiai nukentėjo Naujasis Orleanas - žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių. Tada ir paaiškėjo, kad Luizianoje buvo apie keturias dešimtis kovinių delfinų, išmokytų specialiais pistoletais šaudyti į įtartinus narus. Siaučiant uraganui visas "dalinys" išplaukė nežinoma kryptimi, greičiausiai į plačius okeano vandenis. Kai kurie turbūt su pistoletais...

Didžiosios lenktynės

Sovietų okeanariumo iniciatorius buvo karo laivyno vyriausiasis vadas admirolas Sergejus Gorškovas. 1965 metų vasarą buvo įkurta mokslinio tyrimo bazė Kryme, Sevastopolio apylinkėse. Tai buvo visiškai slaptas objektas 13132-K.

"Sovietai dėjo daug pastangų panaudoti jūros žinduolius karo sąlygomis. Mūsų turimais duomenimis, sovietų tyrimų svarbiausias tikslas buvo pasivyti mus ar bent pasiekti mūsų gyvulių parengimo kovoti lygį", - sakė JAV admirolas Wilsonas. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios sovietų karo laivynas padarė didelę pažangą - atsirado nauji ginkluotės tipai, povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis, startuojančiomis iš gilumos ir t. t.

Vakaruose mokslo sluoksniai diskutavo paradoksą, kurį suformulavo britas filosofas Johnas Gray. Dėl aptakių kūno formų delfinas iki minimumo sumažina vandens pasipriešinimą. Įsibėgėdamas iki 60 kilometrų per valandą suvartoja daug mažiau energijos negu bet kuris kitas vandens gyvūnass ar žmogus. Delfinai gali žaibiškai įsibėgėti ir taip pat staigiai stabdyti, ne visos medžiagos gali išlaikyti tokias perkrovas.

J.Gray nustatė, kad vandens pasipriešinimas plaukiančiam delfinui kelis kartus didesnis, nei gali įveikti jo raumenys. Tai ir buvo J.Gray paradoksas. Antvandeniniai ir povandeniniai laivai bei torpedos galėtų daug greičiau didinti greitį ir greičiau judėti vandenyje. Tai gerokai padidintų kovinę galią. Būtent J.Gray paradoksui tirti ir sukurtas objektas 13132. Daugiau kaip penkiasdešimt SSRS tyrimo institutų lygiagrečiai vykdė tyrimus. Delfinų paradoksą ėmė aiškintis šviesiausi protai. Daugelis tyrinėjimų davė netikėtų rezultatų ir tapo originaliais projektais, kuriais vėliau pasinaudojo sovietų armija.

SSRS mokslininkai skyrė daug dėmesio nepaprastiems delfinų gebėjimams vandenyje aptikti tolokai esančius nedidelius ir neskleidžiančius garsų objektus. Signalų, kuriais bendrauja delfinai, ir jų receptorių, reaguojančių į magnetinio lauko pokyčius, analizė skatino nuolat tobulinti povandeninius navigacijos prietaisus.

Povandeniniai pėdsekiai

Laikui bėgant okeanariume imta mokyti delfinus. Vienus dresavo ieškoti objektų, kitus eiti sargybą. Delfinai po vandeniu saugojo Juodosios jūros laivyno bazes. 1974 metais delfinas Herkulesas pirmą kartą kovinio jų mokymo istorijoje aptiko ir pažymėjo į 51 metro gylį nuskandintą torpedą. Sovietų karo laivyno vyriausiasis štabas sukūrė specialų delfinų dalinį, kartu su narais ieškantį paskandintų objektų.

Juodosios jūros laivyno specialistai pažengė dar toliau. Kai delfinas Titanas dugne aptikdavo miną, paspausdavo svertą, išjudinantį plūdurą, šis iškildavo į paviršių ir pažymėdavo vietą, kur turi nerti naras minininkas.

Bet šitai buvo grynai moksliniai eksperimentai. 1983 metais delfinas Titanas turėjo laikyti kovinį egzaminą. Tam buvo surengtos savotiškos varžybos. Miną paslėpė įlankoje, kurios pakraštyje buvo bazė. Jos ieškoti išplaukė Titanas ir minų ieškojimo laivas su specialistų įgula. Titanas aptiko miną per ketvirtį valandos. Laivas klaidžiojo po įlanką dvi paras, ir, deja, be rezultatų.

Po vandeniu delfinai darydavo tai, ką sausumoje puikiai atlieka pėdsekiai šunys. 1979-1994 metais delfinai aptiko 50 mln. rublių vertės objektą, o tai daug kartų pranoko jų išlaikymo išlaidas.

"Pėdsekiai" delfinai padarydavo darbą ten, kur strigdavo technika, ypač seklumose, ant komplikuoto profilio dugno, labai srauniuose arba drumstuose vandenyse.

1975 metais vienas treniruojamų delfinų buvo išmestas iš sraigtasparnio su parašiutu. Kartu su delfinu iššoko jo treneris kapitonas Borisas Žuridas. Niekas pasaulyje nebuvo daręs panašaus dalyko. Kitas delfinų kovinio parengimo etapas turėjo būti šuoliai su parašiutu iš lėktuvo. Tačiau to padaryti nepavyko.

Sovietų laivyno specialistai pratino delfinus prie šūvio garso, kad šis netrukdytų vykdyti užduočių. Delfinai priprasdavo prie šūvių per dešimt pamokų. Panašiai jie reagavo ir į didesnių užtaisų detonavimą.

Saugančiam karinius objektus delfinui būdavo skiriama užduotis susekti ir - pagal galimybę - diversantą padaryti nepavojingą. Kai kuriuos jūrų žinduolius išmokydavo patruliuoti kartu su kateriu atviroje jūroje. Kai delfinas aptikdavo objektą ir jį pažymėdavo arba nustatydavo nepageidaujamo radinio buvimą, paspausdavo signalinio įtaiso svirtelę, duodamas ženklą patrulinio katerio įgulai. Plaukiojančius diversantus delfinai galėdavo aptikti bet kada, dieną ar naktį, esant bet kokioms oro sąlygoms.

1992 metais sovietų okeanariumas buvo perduotas Ukrainai. Eksperimentai ten atliekami iki šiol. Dabar jie taikesnio pobūdžio: delfinus moko tapti narų, naftininkų, gelbėtojų ir žvejų padėjėjais. Jie talkina vykdant nuolatinę Juodosios jūros vandenų stebėseną, turi pilnus pelekus darbo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"