TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pinigus šiandien, valdžią - rytoj

2010 11 06 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Programiniame manifeste "RAF - miesto partizanai ir klasių kova" aiškinta, kas jie yra, ką ir kodėl daro: "Esame revoliucionieriai, kartu su viso pasaulio engiamaisiais kovojame prieš imperializmą ir pradedame kampaniją siekdami mobilizuoti mases revoliucijai."

Savaitgalio skaitiniai

Raudonosios armijos BMW

Po pusšimčio metų pasirodė bolševikų, nusikalstamu būdu siekusių valdžios Rusijoje, sekėjai. 1970 metų rugpjūčio 29-ąją Vakarų Berlyne buvo apiplėšti trys bankai. Užpuolimai buvo vykdomi maždaug kas dešimt minučių. Tai rodė, jog sinchronizuotai veikia ta pati gauja. Iš policijos suvestinių paaiškėjo, kad bankus plėšė ne mažiau kaip šešiolika asmenų. Jų grobiu tapo 217 tūkst. markių.

Po savaitę trukusios paieškos policija sulaikė keturias moteris ir vieną vyriškį. Tyrimas atskleidė, kad visi jie priklausė kairuoliškai grupuotei Raudonosios armijos frakcijai (RAF). Tad užpuolimai turėjo ne tik kriminalinį, bet ir politinį pobūdį.

Kitų metų sausį RAF apiplėšė du bankus Kaselyje, vasarį - Liudvigshafene. Taktika visur būdavo panaši. Prie pastato privažiuodavo iš vakaro pavogtas BMW, teroristai, grasindami ginklu, priversdavo kasininkus atiduoti grynuosius pinigus ir nespėjus pasirodyti policijai pasprukdavo greitais automobiliais.

Viena organizacijos įkūrėjų Ulrike Meinhof propagandinėse brošiūrose įtikinėjo, esą doriems darbo žmonėms nėra ko baugintis, nes "ničnieko nevyksta - juk tai ne jūsų pinigai". Programiniame manifeste "RAF - miesto partizanai ir klasių kova" buvo aiškinama, kas yra bankų plėšikai, ką ir kodėl jie daro: "Esame revoliucionieriai, kartu su viso pasaulio engiamaisiais kovojame prieš imperializmą ir pradedame kampaniją siekdami mobilizuoti mases revoliucijai."

Tai tarsi citatos iš brošiūrų, kurias platino panašiai besielgiantis Stalinas, prieš užgrobdamas valdžią. Skirtumas tik toks, kad Vakaruose jau buvo gerai žinoma, į ką išvirsta propagandinė teroristo naujakalbė, kai atsiveria galimybė įgyvendinti savo fantazijas apie idealų pasaulį. Todėl RAF, dėl jos kūrėjų pavardžių praminta Baader-Meinhof grupe, negalėjo tikėtis platesnio pritarimo ir paramos.

Tačiau iš pradžių nutrūktgalviškus bankų užpuolimus, primenančius Bonnie ir Clyde'o laikus Amerikoje, vertinta neslepiant simpatijos. Jiems naudotus BMW automobilius juoko dėlei imta vadinti "Baader-Meinhof-Wagen".

Savaime suprantama, tokių sentimentų neturėjo policija. Visoje Vakarų Vokietijoje vykdomoje operacijoje "Kora" buvo tikrinamas kiekvienas įtartinas BMW. Liepos 15 dieną vienas automobilis nepakluso reikalavimui sustoti, taranavo aptvarą ir nuvirto į griovį. Policininkai atsargiai prisiartino prie automobilio išsiaiškinti, kas atsitiko keleiviams. Iš pradžių nieko nevyko. Ūmai ant kelio iššoko du jauni žmonės ir ėmė šaudyti. Pareigūnai atsakė ugnimi. Vyriškiui pataikė į koją, merginai - į galvą. Devyniolikmetė Petra Schelm mirė iš karto.

Kad įrodytų, jog nepaisydama nuostolių RAF neketina pasiduoti, po keturių savaičių grupė teroristų įžūliai apiplėšė "Deutsche Bank" filialą Diuseldorfe ir pagrobė 200 tūkst. markių.

Toks efektyvus kerštas už merginos mirtį padarė įspūdį ir pagausino norinčiųjų prisidėti prie organizacijos būrį. Konstitucijos apsaugos įstaigos (saugumo) skaičiavimais, jos narių bei aktyvių simpatikų skaičius siekė pusantro tūkstančio. U.Meinhof pranašavo, jog dar dveji treji metai kovos, ir Vokietijoje įvyks revoliucija. Tereikėjo keturių mėnesių, kad įsitikintų, kaip skaudžiai apsiriko.

Nusikaltėlių internacionalas

Dvi dienos iki Kūčių septynių asmenų RAF grupė įsiveržė į Hipotekos banką Kaizersliautene. Netoliese stovintis automobilis atkreipė patruliuojančio policininko dėmesį. Šis priėjo ir paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas siekė dėtuvės, bet vietoj pažymėjimo ištraukė pistoletą ir šovė pareigūnui tiesiai į širdį.

Trisdešimt dvejų metų policininko, dviejų mažų vaikų tėvo, nužudymas sukrėtė Vokietiją. Nustota lyginti su Bonnie ir Clyde'u, nuo tada Baader-Meinhof grupė tapo didžiausiu visuomenės priešu.

Visuotinio pasipiktinimo pasekmių nereikėjo ilgai laukti. Jau 1972 metų birželį visa RAF vadovybė atsidūrė už grotų. 1976-aisiais U.Meinhof pasikorė kameroje, po metų nusižudė Andreasas Baaderis ir grupės ideologė Gudrun Ensslin.

Tačiau tai nebuvo organizacijos agonija. Po sukrėtimo ir persigrupavimo jos vairą perėmė kita teroristų karta. Ji darė tą patį, ką ir ankstesnioji, - sprogdino bombas, grobdavo ir žudydavo nekenčiamos valstybės ir didžiojo verslo atstovus. Lėšų savo veiklai gaudavo tuo pačiu būdu. Niurnbergas, Darmštatas, Bochumas, Viurcburgas - apiplėštų bankų sąrašas kasmet pailgėdavo. O policija priskyrė RAF 35 užpuolimus ir vagystes, 5,5 mln. markių sumą.

Teroristai pakeitė tik metodą. Kai važinėti BMW pasidarė pavojinga, jie ėmė bendradarbiauti su panašios ideologijos prancūzų organizacija "Tiesioginė akcija" ("Action Directe"). Iš jos gaudavo automobilių registracijos lentelių kopijas ir ieškodavo Vokietijoje identiškų automobilių, pavyzdžiui, raudonų "Renault". Operacijos išvakarėse juos pavogdavo, po antpuolio pakeisdavo numerius į prancūziškus ir be sunkumų sprukdavo į užsienį.

Policija buvo bejėgė, nes pavogtų automobilių sąrašuose figūravo vokiški numeriai, o Prancūzijoje niekas nesikreipė dėl pavogto raudono "Renault". Vokietijos kairuolių įžūlumas pasiekė tokį mastą, kad 1979 metų lapkritį jie atakavo Šveicarijos banką Ciuriche. Iš jo išnešė 473 tūkst. frankų, bet nespėjo pasprukti iki atvykstant policijai. Prekybos pasaže prasidėjo susišaudymas, per kurį nuo atšokusios kulkos žuvo moteris. Nė vieno užpuoliko nepavyko suimti. Operacijos organizatorius ir tuometinis RAF vadovas Christianas Klaras po trejų metų pakliuvo į policijos pasalą, kiti ištirpo rūke. Tik Berlyno sienai griuvus "Stasi" dokumentuose atrasta, kad juos buvo priglaudusi VDR.

Keisdamiesi paslaugomis prancūzų "Tiesioginės akcijos" nariai gaudavo iš RAF panašią paramą, kokią patys teikdavo vokiečiams. Skirtingai nei šie, prancūzai nesigirdavo pavykusiais bankų apiplėšimais. Norėjo, kad policija ieškotų kaltininkų tarp paprasčiausių gangsterių.

Tiesa paaiškėjo tik 1987 metais, kai buvo suimti kaime besislapstantys organizacijos vadovai Nathalie Menigon ir Jeanas Marcas Rouillonas. Pas juos policija rado daugiau kaip 400 tūkst. frankų ir kita tiek doleriais bei... Jugoslavijos dinarais. Pagal banknotų numerius nustatyta, jog dalis pinigų - iš apiplėštų bankų.

Dar labiau įsislaptinę buvo italai iš "Raudonųjų brigadų". Jie specializavosi grobti dėl išpirkos, bet greičiausiai buvo prikišę pirštus ir prie keliolikos neišaiškintų pinigų plėšimų. Kad tai jiems artima, liudija kad ir Cristoforo Piancone atvejis. Šis teroristas, dalyvavęs nužudant šešis žmones, nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 2007-aisiais, iškalėjęs 25 metus, jis buvo lygtinai paleistas ir iš karto... užpuolė banko "Monte del Pasco" centrinę būstinę Sijenos centre. Grobiu - 170 tūkst. eurų - džiaugėsi neilgai: po žaibiško persekiojimo jį sučiupo karabinieriai. Policija iki šiol bando išsiaiškinti, ar veikė savo sąskaita, ar stengėsi gauti lėšų dar vienai "Raudonųjų brigadų" mutacijai.

"Tigro tramdymas"

Airijos Respublikos armija (IRA) siekė ne pasaulinės revoliucijos, o konkretesnių tikslų: nepriklausomybės, abiejų salos dalių sujungimo ir katalikų mažumos Olsteryje gynimo nuo protestantų. Tai užtikrino jai tokią didelę visuomeninę ir politinę paramą, jog galėjo nesirūpinti dėl veiklos finansavimo. Bet kai jos vadovai paskelbė paliaubas, pradėjo reikštis kita, galbūt tikroji, teroristų prigimtis.

2004 metų gruodžio 19 dieną į dviejų "Northern Bank" darbuotojų Belfaste namus pasibeldė nepažįstami vyriškiai. Prisistatė esą policijos karininkai. Įleisti į vidų jie išsitraukė ginklus ir pareikalavo, kad bankininkų šeimų nariai eitų su jais.

Airiams nereikia aiškinti, ką tai reiškia. Ateiviai naudojosi klasikiniu IRA metodu, pramintu "tigro tramdymu". Esmė ta, kad teroristai priversdavo aukas paklusti reikalavimams, nes imdavo jų žmonas ir vaikus įkaitais.

Banko skyriaus vadovas Kevinas McMullanas ir jo pavaldinys Chrisas Wardas netrukus sužinojo, ką teks daryti šį kartą...

Rytojaus dieną, vykdydami įsakymą, pasiliko banke po darbo. Vakare, kai nebebuvo klientų ir daugumos darbuotojų, pagal signalą atidarė duris ir įleido į vidų kaukėtus užpuolikus.

Atakos laikas buvo tiksliai pasirinktas. Artėjo šventės, todėl seifuose buvo didelė atsarga grynųjų pinigų bankomatams. Įbauginti tarnautojai nieko neslėpė ir niekuo netrukdė. Grobio buvo tiek daug, kad jį išvežė keliais automobiliais. Apskaičiuota vertė - 26,5 mln. svarų.

Dar tą patį vakarą paimta įkaitais Wardo šeima grįžo namo. Naktį miško kelyje iš automobilio buvo išlaipinta K.McMullano žmona.

Policija iš karto nukreipė tyrimą į IRA. Organizacijos ir su ja susijusios "Sinn Fein" partijos vadovai kategoriškai protestavo. Kai buvo suimti pirmi šeši įtariamieji, paaiškėjo, kad vienas jų yra artimas bendradarbis Martino McGuinesso, kuris buvo IRA komendantas Deryje, o po paliaubų tapo ministru Šiaurės Airijos vyriausybėje.

Tolesnis tyrimas parodė, jog daugelis užkonspiruotų IRA grupelių tapo mafijos gaujomis. Kai teroristams buvo uždrausta sprogdinti bombas ir šaudyti į policininkus, jie užsiėmė cigarečių ir ginklų kontrabanda, nelegalia prekyba alkoholiu, vagystėmis. Trys ankstesni bankų užpuolimai ir trijų milijonų svarų pagrobimas taip pat buvo jų darbas.

Visuomet sunkiai nubrėžiama skiriamoji linija tarp organizuotos nusikaltėlių grupės ir teroristų Šiaurės Airijoje buvo visiškai ištrinta. Galima drįsti tvirtinti, kad ir kitose vietose - nuo Filipinų per Pakistaną iki Kolumbijos - taip pat!

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"