TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pirmieji spalvų instrumentai

wikipedia.org nuotr.

Praeityje buvo žmonių, kurie geidė muzikos garsus regėti spalvomis, - ne tik gėrėtis girdint, bet ir juos matyti. Šiuo atveju dvi meno rūšis - muziką ir dailę - sujungti, papildyti vieną kita. Tai nebuvo sudėtinga, nes abu menai remiasi skaičiumi septyni: septynios natos, septynios spalvos vaivorykštėje.

Spalvų susidarymo paslaptį atrado anglų mokslininkas I.Niutonas, kuomet saulės spindulys, prasiskverbęs pro pravirą langą, lūžo į keletą spalvų. Po šio atradimo, spalvų tvarka tapo jų išdėstymo paletėje modeliu XVIII – XIX amžiuose. Tradicinis spalvų išdėstymas pagal I.Niutoną: raudona – DO, oranžnė- RĖ, geltona – MI, žalia – FA, žydra – SOL, mėlyna – LA, violetinė – SI. Vėliau Castel, remdamasi Niutono pasiūlytomis spalvomis, sukūrė 12 garsų muzikinę vaivorykštę. SI – tamsiai violetinė,  SIb – agato ( juoda), LA – violetinė, LAb – tamsiai raudona, SOL – raudona, FA# - oranžinė, FA- aukso geltona, MI – geltona, Mib – alyvuogių,  RĖ – žalia, DO# - blyškiai žalia, DO – mėlyna. Vėliau dar daugelis kompozitorių pateikė savo muzikos garsų spalvinimo pavyzdžius, nukrypdami nuo tradicinės Niutono pasiūlytos sekos. Nes kiekvienas iš jų girdėjo muzikos garsus spalvomis kitaip.

Kaip šie instrumentai veikė? Buvo bandoma po klavišu įmontuoti elektros laidus, t.y. klavišą ir spalvotą lemputę sujungti tuo pačiu laidu. Paspaudus klavišą, užsidega atitinkama spalva. Kaip šie instrumentai atrodė? Teigiama, kad jie turėjo pianino stiliaus klaviatūrą. Vėliau sukonstruoti instrumentai turėjo ekranus, kuriuose keitėsi spalvos.  Ekranai pakeitė spalvotas lemputes.

Minėtai idėjai įgyvendinti, išradėjai paaukojo puse savo gyvenimo, pinigų ir sveikatos. Noras tai paversti tikrove, vertė aukoti savo dienas ir naktis, mėnesius ir metus. Šie žmonės buvo įvairiausių profesijų: pianistai, fizikai, matematikai, dvasininkai. Tai reikalavo sugebėjimų technikos srityje. Daug vėliau buvo suprasta, kad tai unikalus būdas mokyti vaikus, turinčius klausos problemų. Tad šis išradimas buvo panaudotas ugdymo tikslams. Pamatę atitinkamą šviesą, vaikai bandė dainuoti garsą.

Pirmieji eksperimentiniai mechaniniai spalvotieji vargonai buvo išrasti XVIII amžiuje. Apie juos nėra išlikusių ilgų aprašymų ar paliktų brėžinių, liudijančių kaip jie atrodė. Nors instrumentas buvo išrastas seniai, tačiau apie jį vėl buvo užsiminta 1960- siais, kuomet įvairios roko grupės koncerto metu bandė naudoti šviesos efektus. Tuomet bandyta suprasti iš kur ir kada ši idėja, t.y. spalvota muzika, gimė. 

Pirmasis žmogus, kuriam pavyko įgyvendinti savo svajonę ir jo dėka pradėta konstruoti šiuos muzikos instrumentus, buvo jėzuitų kunigas ir matematikas Louis-Bertrand Castel. Castel turėjo viltį, kad šis instrumentas padės atskleisti harmoniją, pasislėpusią muzikos garsuose, aplinkoje, visatoje. Jis sakė, kad spalvota muzika yra artima tradicinei Rojaus kalbai, kuria žmonės kalbėjo ir kalbėdami vienas kitą suprato. Jis manė, kad didelis šio instrumento privalumas tame, jog jis gali atskleisti nutapytus garsus. Negirdintys žmonės gali juos matyti ir įsivaizduoti, kas šiuo metu skamba.

Dar Antikos laikų graikų filosofai Aristotelis ir Pitagoras filosofavo, kaip gera būtų susieti du menus: spalvą su garsu, muziką su akimis. Ši idėja nedavė ramybės keliems Renesanso laikotarpio dailininkams, įskaitant Leonardo da Vinči, kuris organizavo įmantrius spalvų spektaklius teismo rūmuose.

Vokiečių eruditas Athanasius Kircher savo knygoje „Musurgia universalis“, išleistoje 1650 metais, buvo užsiminęs apie galimybę  išvysti muziką kalbant. Jis teigė, kad tai įmanoma dviejų menų pagalba: garsu ir spalva. Kircher rašė: „Kuomet muzikos instrumentas skambės, kiekvienas supras muzikinių garsų judėjimą ore ir matys nepaprastą spalvų įvairovę.“ Ši idėja patiko Castel ir privertė jį nenuilstamai darbuotis kuriant spalvotą klavesiną. Kūrėjas buvo apimtas kūrybinio polėkio ir svajojo apie koncertą, kurio metu klausytojus apims virpuliai, matant pianino garsų skleidžiamas ryškias ir gyvas spalvas.

Jo išradimas pasirodė 1730 – aisiais. Darbas truko keliolika metų. Castel pademonstravo mechaninį, bet gana primityvų muzikos instrumentą, kurio klavišus spaudžiant, prieš klausytojo akis pasirodydavo įvairaispalviai popieriaus lapeliai. Jie buvo apšviesti žvakių šviesa.

Tačiau išradėjas nenurimo. 1734 metų gruodžio 21 – ąją, Šv.Tomo dieną, pasirodė kitas, tobulesnis jo sukonstruotas instrumentas. Vietoje popieriaus gabalėlių buvo panaudoti kaspinai, kurie, paspaudus instrumento klavišą, išsiskleisdavo ore. Juodame instrumento fone jie atrodė pakankamai ryškūs. Tai buvo penkių oktavų klavesinas. Pirmai oktavai jis naudojo natūralios spalvos kaspinus, antrai – vienu tonu šviesesnius, penktai - pačius šviesiausius. Prieš tai Niutonas buvo pasiūlęs žemiausią natą garsų sekoje DO žymėti raudona spalva. Tačiau Castelo žemiausias garsas asociavosi su mėlyna spalva.

Naujasis instrumentas sulaukė didžiulio dėmesio, kuomet jis buvo pademonstruotas Paryžiuje. Vokiečių kompozitorius  Telemann keliavo į Prancūziją jį pamatyti, veždamasis specialiai sukurtus kūrinius. Apsilankęs, aprašė savo įspūdžius vokiečių kalba.

Teigiama, kad po vieno kritiško atsiliepimo Castel uždarė instrumentą savo dirbtuvėje, supratęs, kad instrumentas nėra tobulas ir jo dar negalima demonstruoti. Tai ivyko, kuomet žmogus vardu Alban Butler pasakė, kad instrumentas nėra baigtas, nes išgauna septynis garsus ir tik tris spalvas. Tai buvo nemažas smūgis Castel, kuris manė, kad kiekvienas namas Paryžiuje vieną dieną turės šį instrumentą ir laisvalaikiu muzikuos. Jis svajojo atidaryti spalvotų klavesinų gamyklą ir tapti turtingu žmogumi.

Pats tobuliausias Castel spalvinis klavesinas buvo pagamintas vieno anglo, kuris darbavosi išradėjo dirbtuvėje. Šis instrumentas buvo pademonstruotas Londone 1757 metais, po Castel mirties. Instrumentas buvo daug tobulesnis: dvigubai didesnis nei fortepijonas, dvylikos oktavų. Kiekvienas iš 144 klavišų buvo sujungti su vienodo dydžio langinėmis, kuriose buvo patalpinti spalvoti popieriaus lapeliai. Instrumento konstrukcija buvo sudėtinga. Jis buvo pagamintas iš skriemulių, svirčių, langinių. Kiekvienas spalvotas lapelis turėjo būti apšviestas atskira liepsnojančia žvake. Šiuo instrumentu atliekama muzika klausytojus ir žiūrovus turėjo apakinti savo šviesa. Tačiau koncertas Londono Soho skvere esančiuose rūmuose buvo atidėtas. Kodėl? Priežastis paprasta - baimintasi, kad gali kilti didžiulis gaisras.

Devynioliktojo amžiaus pabaiga menama kaip spalvotai grojančių instrument atgimimo laikotarpis. Šie instrumentai prisiminti muzikoje suklestėjus spalvingai harmonijai, t.y. impresionizmui. Pirmiausia ši meno kryptis susiformavo prancūzų tapyboje, kai saloninis akademizmas tapo nuobodus. Tuomet pasigesta trumpų ir svaigių gyvenimiškų akimirkų. Reikšmingesnėmis tapo oro nuotaikos bei įstabūs gamtos vaizdai, sukuriantys nuotaiką bei pabrėžiantys apšvietimą. Kompozitoriai impresionistai siekė to paties: perteikti regimuosius ar girdimuosius įspūdžius tik muzikinių garsų pagalba. Imta ieškoti skaidrių sąskambių, gaivaus oro gurkšnio muzikiniuose garsuose. Instrumentų gamintojai manė, kad impresionizmo nuotaikas padės įgyvendinti garso ir spalvos kompozicija. Spalva grojant turėjo priblokšti jausmingą klausytoją ir žiūrovą emociškai, o ne intelektualiai. Buvo siekiama kalbėti į klausytojų jausmus.

Spalvotos muzikos tėvu laikomas anglų menininkas Alexander Wallace Rimington. Jis taip pat buvo paveiktas impresionizmo bangos. Jo manymu, britai buvo praradę jausmą spalvai, kuris nuo viduramžių vyravo jų kasdieniame socialiniame gyvenime. Jo įsitikinimu, žmonės buvo pavirtę į neartistiškas būtybes, kuriems spalvos nieko nebereiškė.

1893-ieji: Alexander W.Rimington prie sukurto instrumento. 

Apsėstas idėjos pakeisti anglų vidinį pasaulį įnešant į jį splavų, jį nutapyti, jis įgyvendino šį projektą. Sukūrė instrumentą, kurio pagalba galėjo tapyti muzikinius akordus. Elektros panaudojimas atvėrė naujas galimybes, kurias ir panaudojo anglas. Instrumentas buvo įrengtas išradėjo namuose. Jis buvo trijų metro aukščio, labiau primenantis gyvenamą būstą, nei muzikos instrumentą, su keturiolika spalvotų lempų ant viršaus. Tarsi tikri vargonai, turėjo penkias oktavas, pedalus, daug laidų bei veidrodį, per kurį muzikantas galėjo gėrėtis išgaunamais efektais. Instrumente buvo patalpinta šimtas penkiasdešimt lempų. Spaudžiant klavišą, atitinkamai nudažytas stiklinis langelis apsišviesdavo tam tikra šviesa. Vyravo spalvos ir jų atspalviai. Spalvoms buvo sukurta viena klaviatūra, garsams kita. Tai reiškė, kad buvo grojama vienu metu dviem klaviatūromis.

Garsus išgaunantys klavišai nebuvo tiesiogiai susiję su spalvomis. Kiekviena meno rūšis  turėjo savo partitūrą ir atliko savo “melodiją”. Reikalui esant, spalvos buvo paryškinamos ar blukinamos pedalų pagalba. Rimington instrumento Do nata prasidėjo raudona spalva, - jis sekė Niutono pasiūlyta spalvų skale. Su spalvomis asociavosi ir muzikos intrumentai: pvz. trimito garsas prilygo oranžinei spalvai, smuikas - citrinos ir t.t. Kuomet jis siekė išgauti atitinkamo instrumento skambesį, jis spaudė spalvą, su kuria asocijavosi šis instrumentas.

1914 metais autorius turėjo sumanymą demonstruoti šį instrumentą plačiu mastu. Tačiau prasidėjus karui, to neįvyko. Šio instrumento idėja buvo panaudota 1915 Niujorke, rusų kompozitoriaus A.Skriabino muzikos ir spalvos koncepcinėje (sinopsinėje) simfoninėje poemoje “Prometėjas” (“Ugnies Poema”) atlikimo metu. A.Skriabinas, kaip ir Rimington, kūrinio atlikimo metu pageidavo, kad kiekvienas klausytojas vilkėtų baltą apdarą. Tik tuomet spalvos įgaudavo savo prasmę.   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"