TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Piršlybos išsimokėtinai

2012 05 05 9:17

Konkurencija vedybų rinkoje milžiniška. Meilė naujojoje Kinijoje - tai romantikos, Konfucijaus ir pinigų junginys.

Lietingą sekmadienį Xinas penkioliktą kartą išsirengia ieškoti savo gyvenimo moters. Skuodžia per priemiesčius, pro fontaną su auksinėmis varlėmis ir įeina į salę, kad išgirstų meilės angelo žodžius: "Šiandien turime daugiau vilkų negu stirnų."

Vyrų Kinijoje daugiau nei moterų, taip pat ir Xino firmoje bei šiame viengungiams skirtame renginyje Šanchajuje. Jį organizuoja firma "Žaibiška santuoka". Xinas nužvelgia konkurentus. Visi jie pasirišę rausvus šilkinius kaspinus - laimės simbolį. Jie tiki Tangų dinastijos laikų legenda, kad rausva gija sujungia tuos, kurie vienas kitam skirti.

Xinas nori vesti, ir kuo greičiau. Paskui vėl galės ramiai valgyti. Kiekvieną dieną vakarieniaujant jo motina vis grįžta prie tos pačios temos: "Jau tau ant sprando beveik trisdešimt, turi atsigriebti už prarastą laiką. Pažįstamų sūnūs seniai vedę." Dvidešimt devynerių Xinas ryja paskubomis, kad tik išvengtų to sielojimosi.

Jis - vienas iš 180 mln. viengungių, kaip nurodo "Vedybų ir ryšių tyrimų 2010 metais ataskaita." Savaime suprantama, jis gerbia tėvų valią, kiekvienas Kinijos vaikas nuo Konfucijaus laikų jaučia tokią pareigą, todėl gerai, kad daugeliu klausimų jis sutaria su tėvu. Abu nusprendė, kad sužadėtinė bus iš Šanchajaus - nors šitame mieste sunkiausia iš visos Kinijos įsimylėti. "Šanchajaus merginos didžiausios materialistės", - tą pripažįsta visi. Šanchajus - tai spindesys, sėkmė, pinigai. Šio miesto moterys geidžia sėkmingųjų, nes pačios yra geidžiamos - išsilavinusios geriausių mokyklų ir universitetų auklėtinės. Nori ištekėti už gero gyvenimo. Gražus vyriškis, puikus butas, prabangus automobilis.

Per statybos aikštę Šanchajaus centre eina gražuolė Shan Lina. Jai - dvidešimt septyneri, nedaug trūksta, kad taptų "lao guniang" - "sena pana". "Duokite meilei namus" - šitaip vadinasi renginys, į kurį atėjo Shan. Čia gali sutikti pasiturinčių vyriškių, kurie uždirba ne mažiau kaip 100 tūkst. juanių, apie 11,5 tūkst. eurų, per metus. Tik tokius pakvietė vedybų biuras "Laimingoji lemtis". Sužadėtinis turi imponuoti kvadratiniais metrais.

Bailių karta 

Shan atsidūsta. "Darosi vis blogiau," - sako ji. Jauni kinai moters akivaizdoje elgiasi vis nedrąsiau ir nepasitiki savimi. Pasaulinės imperijos jauni vyriškiai virto bailiais. Nuo tada, kai kinai gimdytojai, vieno vaiko politikos verčiami, priversti tenkintis ir dukterimis, nuo tada, kai dukterys tapo konkurentėmis universitete ir darbe, sūnūs nebežino, kaip būti vyrais. 

Shan turi savo normas: žemi, stori, pliki atkrinta patys savaime. "Abi rankos kišenėse" merginai tiktų, nors per trumpą pokalbį jai nepavyko išgauti iš jo informacijos apie kraujo grupę. Pasak Shan, tie iš grupės A pernelyg užsispyrę, grupės B - pernelyg emocingi, o grupės AB - per daug komplikuoti. Shan norėtų tokio kaip "Abi rankos kišenėse", bet 0 grupės.

Deja, "Abi rankos kišenėse" dingo nuo jos staliuko ir mergina buvo priversta užmegzti pažintį su tipu, kuris nuolat fotografavo telefonu moterų kojas. Jis manė, kad gali sau viską leisti - dėl to, kad yra advokatas ir jo ūgis - 1,78 metro.

Prasidėjo paskutinis vilčių pusvalandis. Laikas viktorinai tik ką parodyto ekrane buto tema. "Kiek pagalvių gulėjo ant lovos?" Pakyla rankų miškas. Jaunuolis atsistoja: "Keturios!" - "Kokios firmos šaldytuvas?" - "Siemens!" Ir paskutinis klausimas: "Kokia kvadratinio metro kaina?" Laimi vyriškis su akiniais ir baltais marškiniais. Išeina į sceną ir sako: "Aštuoniolika su puse tūkstančio juanių." Gauna dovaną - plastikinį meškiuką.

Nuo tos akimirkos viskas vyksta žaibiškai. Nekilnojamojo turto agentas čiumpa mikrofoną: "Šiandien tapsite pora, o rytoj pirksite butą!" Paskui du vyrai savo išrinktajai gali įteikti meškiuką - taupyklę. Salėje tyla. Pirmas, žydrais polo marškinėliais žengia pirmyn. Visi jį stebi smarkiai plakančiomis širdimis.

"Prieik prie jos!" - drąsina renginio vedėja. Šis atsako: "Išėjo į tualetą." Kitas, su žaliais polo marškinėliais, veržiasi į priekį. Krinta ant kelių. Įteikia meškiuką. Cyptelėjimas. Vėl skuba pirmas vyriškis, jo išrinktoji grįžo iš tualeto. Nuryja seilę, pradeda dainuoti: "Niekas nesitęsia amžinai." Akimirkai nutyla, paskui tęsia: "Bet kartais norėčiau ir pasilikti." 

24 mln. nusivylusiųjų 

Vyrų padėtis sunki, vėliau bus dar sunkesnė. Ryškėja pasekmės to, kad moteriški gemalai Kinijoje nepageidaujami. Apskaičiuota, kad 2020 metais jaunikaičių, nesusiradusių žmonos, skaičius viršys 24 milijonus. Pralaimi skurstantys, neišsilavinę kaimiečiai. Jie negali sužavėti moters, ją perka. Išvežta, apgauta, ištekinta - šitaip baigia ne viena birmietė ar korėjietė iš šiaurės. 

Pulkai nepritapusių gyvenime vyrų migruoja į miestus ir naudojasi prostitučių paslaugomis. Plinta AIDS ir nusikalstamumas. Didėja nepatenkintųjų armija, tokių, kurie liko vienišiai provincijoje, - be vaikų, be atramos senatvėje, atskirti nuo perspektyvių vyrų, tokių kaip Xinas. Jis vaikinas, vairuojantis "Chevrolet", jau turi savo butą. Baigė pramoninį projektavimą garsioje dailės akademijoje, be to, turi gerą darbą.

Xinas sako: "Visi žino, kad nesu pakankamai aukšto ūgio." Buvusios jo merginos motina irgi taip mano. Jauni kinai yra betarpiški, klausia tiesmukai, ironiškai, bet kartu mirtinai rimtai: "Ar priklausai išvaizdos šalininkių klubui?" Nori išsiaiškinti, ar galima pamilti ir tokius negražius. 

Kojas reikia pailginti 

Xinas sako, kad išvaizda - santykių pagrindas. Be geros išvaizdos nėra patrauklumo. Jo būsimoji žmona turi būti nuo 1,58 iki 1,62 metro ūgio. Deja, skundžiasi Xinas, tokios moterys nori vyrų, kurių ūgis - mažiausiai 1,70 metro. Xinas keturiais centimetrais per mažas savo svajonių moterims. 

Naujų antakių ir nosies jau nebepakanka. Jaunuoliai jau seniai eina pas chirurgus pailginti kojų, tą daro ir subrendę vyrai. Šitoje šalyje viskas tobulinama. Tačiau kuo arčiau idealo artėja žmonės, tuo negailestingesni tampa kriterijai. Kai kurie vyrai iš baimės nebepajėgia ištarti nė žodžio.

Xinas nepriskiria savęs prie tų nevykėlių. Mieliausiai velkasi "Calvin Klein" marškinius. Ir žino normas: vyrai vengia violetinės spalvos. Vyrai nedėvi gėlėtų marškinių. Vyrai neišeina į gatvę su pižamomis. Tiesa, Šanchajaus šaligatviai pilni žmonių su pižamomis. To nepakeitė net valdžios draudimas išeiti su pižamomis "Expo" metu, kai raginta viešai rodytis "civilizuotai." Tokie vyrai - tai senoji Kinija, jie Xinui ne konkurentai. 

Jaunikių išpardavimas 

Vieną vasaros sekmadienį Xinas pamatė Kiniją, kokios dar nepažinojo. Pagyvenę vyrai ir moterys laikė delnuose užrašų knygeles ir stovėjo prie sienų, ant kurių kabėjo skelbimai. Kai kurie sėdėjo po išskleistais skėčiais. Ant kiekvieno krūtinės - kortelė, kiekvienoje kortelėje - pasiūlymas. Tai tėvai, kurie gyrė savo vaikus. Atrodė kaip jo tėvai.

Motinos ir tėvai kiekvieną savaitgalį renkasi į parką. Kažkokia moteris raudona šilkine palaidinuke surenka telefono iš skelbimo numerį ir praneša savo sūnaus duomenis: "Gimęs 1975 metais, informatikas, uždirba 17 tūkst. per mėnesį, aš mokytoja, tėvas buvo gydytojas, jau miręs, susitikime ateinančią savaitę, peržiūrėsime mūsų vaikų nuotraukas."

Vyriškis nešiojasi sūnaus vizitinę kortelę ir varto albumą su jo nuotraukomis: čia jo sūnus smuikuoja, o ten jis daktaro berete. Keičiasi telefonų numeriais su kitais gimdytojais, bet tik tuo atveju, jeigu viskas priimtina - galų gale juk jo sūnus studijavo Melburne, o dabar dirba vadybininku "Nokijoje". Kai kurie tėvai prisegė prie krūmų korteles su informacija apie savo vaiką. Mojuoja vėduoklėmis, prakaitas žliaugia jiems per kaklus, rasoja skruostai, jie braukia jį rūpestingai sulankstyta medžiagos skiautele. Tos pastangos gimdytojus beveik išsekina.

Globojo ir lepino savo sūnelį, vienturtį, viską jam paskyrė, mokėjo už skambinimo pianinu pamokas, matematikos olimpiadas, semestrus užsienyje. Du dešimtmečius puoselėjo tartum retos rūšies orchidėją, nupirko net butą. Dabar jaučia pareigą, bet kartu ir teisę, rūpintis savo palikuonio santuoka.

"Tu privalai daugiau stengtis" 

Xinas tikisi, kad jo tėvai paslapčiomis nevaikšto į parką. "Man tai nepatinka," - sako jis. Visos tos "tigrės", rūsčios kinės motinos, kurios savo tigriuką pavertė patraukliu produktu, kad būtent čia parduotų.

Xinui buvo dvylika metų, kai tėvas pradėjo į jį investuoti ir užrašė į tapybos kursus. Paauglys norėjo žaisti kieme, bet buvo verčiamas kopijuoti peizažus iš fotografijų į drobę ir spalvinti stiklinius daiktus. Kiekvieną savaitgalį, nuo ryto iki vakaro, trejus metus. Tėvas sėdėdavo šalia. Retkarčiais Xinas išsprukdavo pažaisti kompiuterinių žaidimų, bet tėvas jį surasdavo. Berniukas atsiimdavo už tai ir grįždavo prie meno.

Xinas sako: "Netvirtinu, kad tai buvo negerai. Taip pradėjau mokytis projektuotojo amato." Niekada neprisipažino, kad nekentė tų užsiėmimų. Tik burbtelėdavo: "Neturiu talento." Tėvas atrėždavo: "Privalai labiau stengtis."

O moterims - kuo labiau išsilavinusios, tuo joms blogiau. Shan jau baigia įgyti antrą profesiją - finansų administratorės. Tiesiog kančia - pirmiausia darbas, paskui vakariniai kursai. Ir kam tai?

"Šiuolaikinis kinas tikisi, kad moteris bus praleidusi trejetą metų universitete. Jeigu daugiau, jį tai gąsdina. Vyrai mano, kad tokia moteris pernelyg stipri", - pripažįsta Shan. 

Ta mažytė, trečia 

Shan svajoja apie savo karjerą, nenori būti priklausoma. Tai sudėtinga - viena vertus, mergina nori, kad jos vyras turėtų pinigų, kita vertus - turtingieji dažnai flirtuoja su kitomis. Kinijoje daug kalbų apie "tą mažytę, trečią", jauną ir gražią merginą, kuri naudojasi vedusio vyro parama. Kai kurios studentės nustato tokio ryšio taisykles raštu: seksas du kartus per savaitę, tiktai su sutarties partneriu, už 6 tūkst. juanių per mėnesį, butas ir dovanos šventėms. 

"Jeigu dirbsiu, vyras labiau gerbs mane ir nenustos manimi domėtis," - mano Shan. Jai atgrasi jau pati mintis: ji namie su vaiku - o ne, apsigins nuo vyro priekaištų. Kinių nusivylimas išreiškiamas dviem tiesomis: "Nuo vergo iki generolo", - taip jos vadina netikėtą daugelio vyrų pasikeitimą po vedybų. Vestuvės, neštumas, santuoka reiškia: vieną dieną princesė, devynis mėnesius karalienė, visą gyvenimą tarnaitė. Tad moterys daro viską, kad pabūtų princesėmis kaip įmanoma ilgiau.

400 tūkst. juanių (apie 46 tūkst. eurų) kainuoja greita santuoka Šanchajuje. Banketas prabangiame viešbutyje, kokteilis sraigtasparnių tūpimo aikštelėje, medaus mėnuo Maldyvuose. Mažiau kaip už 150 tūkst. neorganizuojama nieko. Kadangi jaunikiai nepajėgūs finansiškai įgyvendinti savo svajonių, sumoka gimdytojai, taip parodydami, kokiai klasei priklauso šeima.  

Vieniša rojaus paukštė 

Shan norėtų tuoktis Venecijoje, bet ir ji neišvengs įprasto Kinijoje "laimingų" saldumynų dalijimo vestuvių svečiams ir "laimingų" papirosų, kuriuos jaunoji traukia iš raudonos dėžutės, atnešančios laimę. Shan sako: "Svečiai ir taip visą laiką valgo." Jos tėvai nori spektaklio, o Shan taip pat nenori "plikų vestuvių", naujo judėjimo, kuris propaguoja meilę be buto, vestuvių ir žiedo. Pagaliau jau tiek kartų pati yra teikusi vestuvių dovaną - voką su pinigais; dabar pati norėtų tokių gauti.

Dar tą patį vakarą po priėmimo Shan parašė žinutę savo favoritui "Abi rankos kišenėse". Internete Shan yra "Rojaus Paukštė".

"Rojaus Paukštė", 21 val. 19 min.: "Ar esi?"

Jis, po šešių minučių: "Ką veikei šį vakarą?"

Ji, po vienuolikos sekundžių: "Ar jau nebežinai, kas yra kas? Aš Lina."

Jis, po minutės: "Žinojau, kad tai tu."

Atrodė, kad viskas gerai. Vaikinas net paklausė, ką ji studijuoja, o Shan kas kelios sekundės rašė jam vis naujus žodžius, pernelyg nekantri, kad lauktų jo atsakymų. Rytojaus dieną pamėgino iš naujo.

"Rojaus Paukštė", 21 val., 12 min.: "Ar žiūri "Turiu talentą"?

Jis: "Taip."

Po dviejų dienų, ji, 23 val.: "Tik grįžai?"

Jis: "Ne, jau anksčiau."

Pagaliau Shan uždavė 15 klausimų, jis 3. O kai po kelių savaičių pasiuntė jam šypseną, vaikinas nebeatsakė nieko. 

Neklausinėk apie ūgį 

Xinas Yunyue jau padovanojo kažkam širdį, sidabrinę, - dabar ji kabo ant nuostabios moters kaklo. Mergina - studentė, su "arklio uodega", jos nagai nulakuoti turkio spalva, o jos tėvas turi fabriką. Xinui rusena viltis, kad jis galės šiai merginai pasipiršti. "Paskutinė data - 2013 metai," - sako jis. Bet priduria: "Dar nebuvau pakviestas jos tėvų, todėl negaliu būti tikras."

Kabina ant sienos jųdviejų nuotrauką - surengė ekskursiją, išdidūs, nes stovi prie pasiskolinto sportinio automobilio, laimingi, nes jų laukia naktis viešbutyje. Abu dar gyvena pas tėvus - tai problema, jei kalbama apie seksą iki vestuvių.

Susipažino prieš metus kažkokioje šventėje, bet tarp jų nebuvo nieko, išskyrus simpatiją. Paskui Xinas apsigyveno netoli jos ir išaušo "ta" diena. Vieną pavakarę jis surinko merginos numerį - bergždžiai. Ji paskambino jam vakare, nes nežinojo, kad tai jo skambutis. Mergina mano, kad tai lemtis. Jis skaičiuoja nuo tos dienos, kai pirmą kartą juodu susikibo už rankų - tai įvyko praėjus dviem mėnesiams. Dar po trijų savaičių - pirmas bučinys.

Šiandien Xinas džiaugiasi, kad nieko neišėjo su moterimis iš "Žaibiškos santuokos", kad rado savo laimę. O ji buvo visai netoliese. Šiandien jis ir jo mergina turi daug bendrų reikalų. Bet vienos temos Xinas ir jo mergina niekada nelietė. Jis niekada neklausė jos ūgio. Ji niekada neklausė jo ūgio. Tiesiog pasibučiavo sėdėdami jo sename sidabriniame "Chevrolet", apšviesti besileidžiančios saulės spindulių. 

Parengė Osvaldas ALEKSA 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"