TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Poeto kerštas

2010 10 09 0:00
Už nedidelius honorarus W.A.Mozartas kurdavo pjeses to meto namų technikai - sieniniams laikrodžiams, turintiems muzikos įrenginį.
Michailo Vrubelio 1884m. pieš.

Ligos, tarp jų ir psichikos sutrikimų, dažnai būna pavadinamos gydytojo, kuris jas atskleidė ir aprašė, vardu - prisiminkime Bechterevą, Alzheimerį arba Parkinsoną.

Bet yra ir išimčių. Viena jų - 1750 metų rugpjūčio pabaigoje Venecijos Respublikos Lenjago mieste į pasaulį atėjęs berniukas, būsimasis muzikas. Naujagimį pakrikštijo Antonio, o jo pavardė buvo Salieri.

Mąstymo šablonams dažnai naudojamas nesudėtingas testas. Tiriamajam vardijami daiktai arba įvykiai, o šis turi žaibiškai atsakyti, su kuo tai asocijuojasi. Dažniausiai atsakymai būna liūdinančiai stereotipiniai. "Poetas?" - "Puškinas!" - "Vaisius?" - "Obuolys!" - "Spalva?" - "Raudona!" - "Mocarto nuodytojas?" - "Saljeris!" Kad paskutinis teiginys melagingas, žino daugelis. Tačiau šablonas taip įsišaknijęs, kad psichiatrai net įsivedė specialų terminą - Saljerio sindromas, arba "Svetimos sėkmės diskreditavimas ir patologiška agresija, nukreipta į pavydo objektą".

Nusenęs Saljeris?

"Smulkaus sudėjimo žmogelis degančiomis akimis, ūmaus būdo, bet iškart pasirengęs taikytis, apskritai nepaprastai malonus. Nuoširdus, mandagus, geranoriškas, optimistas, sąmojingas, neišsenkantis anekdotų šaltinis..." Apie ką čia kalbama? Apie tą, kurį mes, patikėję Aleksandru Puškinu, įpratome laikyti šykščiu, formaliu, tulžingu ir žiauriu. Kuris "išpreparavo muziką tarsi lavoną" ir "pasitikėjo algebra harmonijoje". Šitaip A.Puškino apibūdintas Saljeris iš tiesų galėjo neapkęsti kur kas sėkmingesnio, spindinčio, "šampaniško" genijaus Mocarto.

Klausimą, kodėl "rusų poezijos saulė" nusprendė parodyti jį tokį, palikime pabaigai. Kol kas pažymėsime, kad A.Puškinas, tiesiogiai neiškraipydamas, vis dėlto pasiekė efekto - sukriošęs kompozitorius amatininkas pašėlusiai pavyduliauja genialios prigimties talentui. Tačiau net A. Puškinas nepajėgus apgauti istorijos - Wolfgangas Amadeusas Mozartas gimė 1756 metais, o Antonio Salieri - 1750.

Įdomus faktas: daugelis žino, kad A.Salieri nenorėjo ir fiziškai negalėjo nunuodyti W.A.Mozarto. Tačiau tai netrukdo jiems ginti negudrios minties, neva, gal ir nenunuodijo, bet jau pavyduliavo juodai. Ir be jokių abejonių. O ar buvo ko pavydėti?

Kas pavydėjo?

Palyginimui pasirinkime kad ir 1787 metus. Abu kompozitoriai šlovės zenite ir kūrybinės formos viršūnėje. Abu rengia pastatymui savo operas. W.A.Mozarto operos libreto autorius - tuo metu žymiausias "eiliuotojas ir dainius" Lorenzzo da Ponte. A.Salieri operos libreto autorius - kažkoks Pierre'as Augustinas Coronas de Beaumarchais. Kuris laimės? Kuriam plos Europa?

Dabar mums atrodo, kad W.A.Mozartas būtinai turi išsiveržti pirmyn. Tada jėgų išsidėstymas buvo maždaug toks: "Vienoje Wolfgango Amadeauso opera "Figaro vedybos" buvo šaltai priimta. Užtat Prahą ji sužavėjo." Kuo pasireiškė susižavėjimas - nežinoma.

Tiesa, yra išlikusių Paryžiaus policijos suvestinių. Tačiau jos skirtos ne W.A.Mozartui, o A.Salieri: "Antonio Salieri- Pierre de Beaumarchais operos vaidinimo metu žiūrovų susijaudinimas buvo neįtikėtinas. Miniai sulaikyti teko pastatyti specialius vartus. Keturi šimtai kareivių patruliavo gatvėse prie Operos teatro." Beje, A.Salieri kūrinys pusę šimtmečio buvo pelningiausias Paryžiaus operos projektas: vien per pirmuosius 9 mėnesius ją statė 33 kartus - rekordas, kurį sunku sumušti ir dabar. Tą operą sėkmingai statė ir valdant karaliams, ir prancūzų revoliucijos metu, ir valdant Napoleonui...

Tais laikais A.Salieri šlovino ir karališko kraujo asmenys, ir meno pasaulis. Ilgainiui jis taip išpuiko, kad net atmesdavo kvietimus eiti pareigas kai kurių Europos monarchų rūmuose. Pavyzdžiui, Švedijos karalių Gustavą III šis išpuikęs italas, išsireiškiant šiuolaikiškais terminais, pasiuntė... Kitas pavyzdys - 1778 metais po gaisro duris atvėrė garsusis Milano operos teatras "La Scala". Kam užsakė operą atidarymo proga? Ją turėjo parašyti "netalentingas amatininkas" A.Salieri.

O mūsų "dieviškasis genijus Wolfgangas Amadeusas"? Pats laikas prisiminti anekdotą apie mūsų piniguočius: "Klausyk, o kas toks tas Mozartas?" - "Na tu ir "tundra". Jis toks veikėjas, jis "mobiliakams" muziką rašo."

Enciklopedijoje rašoma: "Nepaisant sėkmės, W.A.Mozarto padėtis buvo ne pati geriausia. Jis buvo priverstas duoti pamokas, kurti divertismentus ir valsus." Taigi anekdotas apie mobiliuosius telefonus ne toks ir tolimas nuo tiesos. Už nedidelius honorarus W.A.Mozartas kurdavo pjeses to meto namų technikai - sieniniams laikrodžiams, turintiems muzikos įrenginį.

Ir nenužudė?

Tad kuris turėjo daugiau priežasčių pavydėti varžovui sėkmės? 1776 metais A.Salieri sukūrė oratoriją Vienos muzikos draugijai ir atliko ją labai sėkmingai. O štai W.A.Mozarto reakcija laiške tėvui tais pačiais metais: "Su kokiu džiaugsmu aš čia viešai koncertuočiau! Čia kiekvienas muzikantas sulaukia Imperatoriaus ir didelės dalies publikos palankumo! Bet aš gavau neigiamą atsakymą. O, kaip trokštu mirties tų, kurie man trukdo tai padaryti..."

Ir vis dėlto iki šiol A.Salieri lieka juodžiausio pavydo simboliu. Už tai padėkokite A.Puškino talentui. Jo dėka mes iki šiol nežinome, ar caras Borisas nužudė caraitį Dmitrijų, ar priešingai. Tačiau galima spėti, kodėl "poezijos saulė" nepagrįstai apkaltino A.Salieri klastinga žmogžudyste.

Esmė ta, kad A.Salieri parašė įdomią operą, kurioje buvo išjuoktas ir apjuodintas Rusijos caras Petras I, o A.Puškinas šiam valdovui jautė didžiausią pagarbą. Ir kompozitoriui, kuris išdrįso paniekinti šviesų Petro I vardą, "Petro Didžiojo arabo, Ibrahimo Hanibalo" palikuonis parašė triuškinamą "nuodytojo" charakteristiką.

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"