TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Poliarinė žaluma

2008 10 25 0:00
Prieš 800 tūkstančių metų Grenlandijoje augo miškai. Neilgai trukus augmenija ten turės tokias pat sąlygas, kaip anuomet. Nuotraukoje Tulė, Grenlandijos sostinė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po kelerių metų Grenlandijoje ir Arktyje bus galima vaikštinėti vienmarškiniams.

Grenlandija - amžinos žiemos simbolis; nekyla noro aplankyti ją per atostogas. Net vasaros vidurdienį temperatūra ten retai viršija - 15 laipsnių C. Bet tai gali keistis, netgi netrukus. Grenlandijos ir visos Arkties ateitis - būti žalia. Be išlygų. Po kelerių metų Grenlandijoje galėsime vaikštinėti vienmarškiniai.

Temperatūrų kaitos rekonstrukcijos rodo, jog šiaurinio pusrutulio klimatas jau šiltesnis negu viduramžių optimumo laikais. Tai reiškia, kad netrukus pasikartos situacija, kuri buvo susiklosčiusi prieš 8000 metų, šilčiausiu laikotarpiu po paskutinio ledynmečio. Vidutinė metų temperatūra mūsų pusrutulyje tada buvo 1,5 C aukštesnė negu šiandien. Jeigu tikėsime skaičiavimų modeliais, kuriais remdamiesi klimatologai rengia ilgalaikes prognozes, tokia pat situacija pasikartos maždaug po penkių dešimtmečių.

Vanduo Sacharoje

Prieš aštuonis tūkstančius metų pasaulis atrodė kitaip. Dėl Saulės padėties Žemės atžvilgiu, mūsų planeta galėjo maudytis karštuose spinduliuose, ypač šiaurinis pusrutulis. Intensyvėjo musonai, Sacharoje pakako vandens ir sužėlė savana. Pasak belgų mokslininkų klimato modelio "Loveclim", jūros ledo danga Arktyje ir Grenlandijoje tuo laikotarpiu buvusi fragmentiška, nors žemyninis ledas ne visiškai ištirpo. Danijos mokslininkai Grenlandijos rytų pakrantėje surado prieš 8 - 9 tūkstantmečius augusių medžių kelmų, tad, galimas dalykas, ten žaliavo spygliuočių miškai. Temperatūra Grenlandijoje tada buvo daugmaž tokia, kaip dabar Rytų Europos kalnuose pavasarį.

Tiesioginiai duomenys liudija, kad prieš 800 - 450 tūkst. metų Grenlandijoje ošė tankūs miškai. 2007 metais žemėje, iškeltoje iš po dviejų kilometrų storio ledo sluoksnio, mokslininkai aptiko organinių liekanų su ne tik eglių ir pušų DNR, bet taip pat alksnių, tuopų bei beržų. Atrado ir gyvūnų DNR: vorų, musių, net drugių. Galima manyti, kad Arkties vandenyne nebuvo ledų. Net ir tuomet žemyninis ledas nevisiškai ištirpo.

Grenlandijos žemyninis ledas egzistuoja nuo ledynų epochos pradžios, arba du milijonus metų. Jis tapo klimato kaitos, vykusios Žemėje per ankstyvesnius 30 mln. metų, finaliniu efektu. Epochoje, vadinamoje eocenu, prieš 56 - 34 mln. metų mūsų planetos klimatas buvo neįtikėtinai šiltas. Europos pietuose augo tropikų džiunglės, o abiejuose poliariniuose regionuose, borealiniuose (Šiaurės pusrutulio vėsaus klimato juostai būdinguose) miškuose iki pat ašigalio gyveno žvėrys. Antarktis tada dar tik jungėsi su Australija, todėl nebuvo aplinkantarktinės jūrų srovės, kuri vėliau trukdė šilumos apykaitai tarp tropikų ir ašigalių. Eoceninėje atmosferoje taip pat susidarė milžiniški šiltnamio dujų kiekiai. Kas vyks netolimoje ateityje? Orbitiniai ciklai, kurie pastaruosius du milijonus metų nustatinėjo apledėjimų ir šiltesnių laikotarpių ritmus, prognozuoja vis šiltesnį klimatą mažiausiai 50 tūkst. metų. Žmogaus sukeltas atšilimas tik prisideda prie to. Kyla klausimas: ar labai bus šilta? Nėra pagrindo manyti, kad Antarktis vėl susijungs su kitu žemynu. Tačiau būsimą atšilimą galima lyginti su panašiu, vykusiu prieš 800 tūkst. metų. Jeigu šiltnamio dujų kiekis gausės taip greitai kaip dabar, tokių pačių sąlygų sulauksime XXI šimtmečiui baigiantis. Tik neišaugs miškai - nespės.

Žiemos pabaiga

Ar žmonijai bus skausminga toji permaina? Viskas priklauso nuo jos spartos, o naujausios žinios kelia nerimą. Klimatą galima palyginti su amžinai judančiu kamuoliu, besiritinėjančiu nelygioje aikštėje. Šią akimirką jis sukasi kokioje nors duobutėje, bet temperatūrai kylant pradeda suktis vis greičiau. Gali išriedėti iš duobutės ir įkristi į gretimą, o tada ūmai pasikeis viskas. Neseniai patvirtinta, kad tas "ūmai" gali atsitikti stulbinamai greitai. Iš Grenlandijos žemyninio ledo apačios ledo tyrimų aiškėja, kad prieš 15,5 - 11 tūkst. metų klimatas tris kartus "šokinėjo" iš šilto į šaltą, kol pagaliau liko šiltas. Per kiekvieną tokį šuolį vidutinė metų temperatūra pasikeisdavo bemaž 10 C, iš pradžių - aukštyn, vėliau - žemyn, o paskiau - vėl aukštyn. Abu šuoliai aukštyn vyko vienų - trejų metų laikotarpiu. Jei imsime trumpiausią laikotarpį arba metus, tai pokyčiai vyko beveik kasdien.

Nors tyrėjai tvirtino, kad didelis temperatūros kritimas prieš 12 900 metų nusitęsė kelias dešimtis metų, iš kai ko žinome, kad atšalimas gali ateiti taip pat greitai. Tą liudija tokie radiniai kaip sušalę mamutai, kurių snukiuose buvo likę nenurytų žolių, arba ledynų lede atrasti šilumą mėgstantys augalai. Tokia gera įšalusių egzempliorių būklė rodo, jog užšalimas įvyko žaibiškai. Net jeigu mamutas įkrito iki straublio galiuko į duobę, pilną pusiau sušalusio purvo, tai iškart po to turėjo būti žaibiškai ir smarkiai užšaldytas. Tiksliai nežinoma, kieno spyris klimato kamuolį iš duobutės įsviedė į duobutę. Tačiau yra žinomas efektas: pasikeičia jūrinės, atmosferinės srovės arba abi kartu. Viena hipotezė teigia, kad žaibiškas Grenlandijos atšilimas turėjęs įvykti pasikeitus vėjų krypčiai, kai jie staiga ėmė pūsti virš jos daug šiltesnį orą. Lieka neatsakytas klausimas: kas pakeitė vėjus?

Po paskutinio staigaus klimato pokyčio praslinko vienuolika tūkstančių metų. Toji ramybė gali pasirodyti apgaulinga, nes dabartinis klimato ir aplinkos kaitos tempas yra beprecedentis. Globalus atšilimas suteiks galimybę praleisti vasaros vakarus Grenlandijoje arba jachta nuplaukti į Šiaurės ašigalį. Gal būt dykumas jis pavers savanomis, atvers naujus prekybos kelius ir naujas vietas, kur galima apsigyventi. Jeigu žmonija turės pakankamai laiko prisitaikyti, globalus atšilimas gali tapti palaima.

Žaliuojanti sala

Grenlandijos pietvakarių pakrantė dar prieš 77 metus buvo maloni vieta. Nuo dešimtojo amžiaus pabaigos čia gyveno dvi gausios vikingų iš Islandijos populiacijos. Tie žmonės ištvėrė kelis šimtus metų, augindami galvijus ir avis. Ne be pagrindo Grenlandija (daniškai "žalioji žemė") vadinasi taip, o ne kitaip. Tais laikais ji turbūt buvo panaši į dabartinę vakarų Airiją ir Škotiją. Grenlandija dar nėra tokia pat žalia tik dėl to, kad dabartinis atšilimas vyksta pernelyg greitai. Amžini ledai dar nespėjo ištirpti. Vidurvasario temperatūra kildavo po 0,1 C per šimtą metų, o per praėjusį šimtmetį šoktelėjo net vienu laipsniu.

Grenlandijos žemyninis ledas tikriausiai neištirps ir per šimtmetį, bet labai sparčiai tirpsta jo pakraščiai. Vietos žiemos labai sušvelnėjo, pastaruoju dešimtmečiu kai kuriuose pakrantės rajonuose pašiltėjo net 6 laipsniais. Nepaprastai greita klimato kaita netruks daryti įtaką ne tik žemyniniam ledui, bet ir faunai bei florai. Tik ką ledyno palikti plotai - tai žvyrynai, beveik be gyvybės. Bet augmenija ten pasirodys labai greitai, tuo labiau kad temperatūra turi kilti toliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"