TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Požeminė Maskva

2010 01 09 0:00
Tikroji požeminės Maskvos istorija prasideda 1935 metais. Tada nutiesta pirmoji metro linija.
Užsienio spaudos nuotrauka

Tvarkydami viešbučio "Rossija" statybos aikštelę darbininkai aptiko požeminį koridorių. Jis nebuvo pažymėtas jokiuose oficialiuose Maskvos planuose. Tačiau, kaip rašė "Komsomolskaja pravda", jo būklė rodė, kad koridoriumi neseniai naudotasi.

Nors oficialiai nebuvo paaiškinta, nei kurlink koridorius veda, nei koks jo iškasimo tikslas, Rusijos žiniasklaidoje vėl atgijo diskusija apie požeminę Maskvą - slaptas metro linijas, bunkerius ir koridorius, apie kuriuos žino tik žmonės iš nedidelės valdžios ir slaptųjų tarnybų grupės.

"Metro-2" - jis yra, bet jo nėra.

Rusijos istorikai rašė, kad caras Ivanas Rūstusis turėjo nepaprastą gebėjimą pasirodyti įvairiose miesto vietose visiškai netikėtai. Istorikas Glebas Aleksejevas 1924 metais išleistoje knygoje "Požeminė Maskva" rašė, kad caras naudojosi keliais požeminiais perėjimais ir koridoriais. Vienas jų buvo toks erdvus, kad Ivanas Rūstusis galėdavęs raitas išjoti iš Kremliaus už miesto ribų. Ar tai tiesa, ar legenda, papildanti žiauraus ir visagalio caro įvaizdį? Į šį klausimą negalima vienareikšmiškai atsakyti.

Tikroji požeminės Maskvos istorija prasideda 1935 metais. Tada nutiesta pirmoji metro linija. Rusiją jau valdė bolševikai. Niekas neslėpė, kad metro, be komunikacinės funkcijos, turėjo atlikti ir gynybinę. 1941 metais Maskvos metro stotys, esančios giliai po žeme, buvo idealios slėptuvės per lėktuvų antskrydžius. Jau tada sklido gandų, kad greta viešų metro linijų veikia slapta linijų sistema D-6, kuri vėliau buvo pavadinta "Metro-2".

Požeminių bunkerių ir susisiekimo linijų tinklo egzistavimas - viena keisčiausių šiandienės Rusijos sostinės paslapčių. Metro internetiniame puslapyje yra skyrius "Metro-2". Inžinierius Jurijus Zaicevas, pripažintas ekspertas, Maskvos metro darbuotojas, rašo apie slaptą metro sistemą, nepriklausomą nuo viešojo tinklo. Tačiau neįmanoma rasti valdžios atstovo, kuris patvirtintų, kad tokia sistema egzistuoja. Vienintelis oficialus pareiškimas - Maskvos mero Gavrilo Popovo prisipažinimas per interviu žurnalui "Ogoniok", kad slapta metro linija 1991 metais buvo evakuoti vadinamojo Janajevo pučo dalyviai. Pats J.Zaicevas, nors smulkiai aprašinėja, kaip funkcionuoja požeminis Maskvos miestas, tvirtina pats niekada nematęs požeminių perėjimų. Informaciją jis rinko iš žodinių pasakojimų ir ... amerikiečių šaltinių.

CŽV vadovas po Maskvos požemius

1991 metais JAV gynybos departamentas paviešino Maskvos metro neoficialių linijų žemėlapį ir išsamų jų aprašą. Pasak tos publikacijos, yra trys linijos, kurios parengtos naudoti ir sujungtos su bunkerių sistema. Amerikiečiai nenurodo savo informacijos šaltinių. Tikrai žinoma, kad jau Josifas Stalinas naudojosi metro linija, kuri jungė Kremlių su jo vila pamaskvėje. Po vila, 15 metrų gylyje, buvo vado bunkeris. Pulkininkas Sergejus Čerepanovas, kuris matė bunkerį šeštame dešimtmetyje, pasakojo, kad jis sudarytas iš dviejų kambarių. Mažesnio, iškalto mediena, kuriame buvo vado miegamasis, ir gerokai didesnio, kur karo metais vykdavo generalinio štabo pasitarimai. Toje erdvesnėje patalpoje buvo stalų, žemėlapių ir darbo vietų.

Išliko atsiminimų valytojos, kuri, NKVD karininkų lydima, iš Kremliaus liftu nusileisdavo tiesiai į stotį ir metro nuvažiuodavo į Stalino bunkerį, kurį turėjo valyti. Inžinierius J.Zaicevas rašė, kad šiandien tikrai yra trys slaptos metro linijos. Pirma jų driekiasi iš Lenino bibliotekos per stotį, esančią po KGB akademija

(dabar Federalinės saugumo tarnybos akademija), į vyriausybinį oro uostą "Vnukovo - 3". Kita linija nutiesta iš Kremliaus į vyriausybės pensioną "Bor", kur yra atsarginė vadavietė karo atveju. Trečia linija veda iš Kremliaus į liūdnai pagarsėjusią Lubianką, arba Federalinės saugumo tarnybos būstinę, iki bunkerio, dar Stalino laikais įrengto po Miasnickajos gatve.

Niekada neatrakinamos durys

Šių dienų Maskvos metro paprastam Rusijos gyventojui kelia pasididžiavimą. Kasdien juo važiuoja net 9 mln. keleivių. Šis metro turi 176 stotis bei daugiau kaip 290 kilometrų linijų ir yra didesnis už Niujorko ir Tokijo metro. Tai išties požemio miestas, kuriame galioja savi įstatymai. Čia vegetuoja didžiulė benamių, vaikų ir suaugusiųjų, taip pat narkomanų kolonija. Valdžios elito ir slaptųjų tarnybų naudojamas "Metro-2" leisdavo išvengti šio sutemų pasaulio ir su juo nebendrauti.

Įdomu pažymėti, kad slaptasis tinklas neišnyko kartu su komunizmu. Vadinamosios pirmos bangos politikai, iš Boriso Jelcino aplinkos, kalbėjo, kad dešimto dešimtmečio pradžioje slaptas metro buvo plečiamas. Politikas, kuris dešimto dešimtmečio pradžioje buvo Rusijos vicepremjeras, papasakojo žurnalistui, kad B.Jelcinas turėjo liniją iš Kremliaus iki savo vilos pamaskvės Barvichoje. Pasak jo, B.Jelcinas per 1991 metų pučą dažnai naudojosi slaptais bunkeriais ir perėjimais. Bunkeriai nė iš tolo nepriminė niūrių patalpų iš Antrojo pasaulinio karo laikų. Priešingai - kai kurie buvo prabangiai įrengti.

Deja, pasakojimai apie požeminių ryšių tinklą Maskvoje žinomi tik iš antrų lūpų. Beveik kiekvienas turistas Maskvoje gali vykti į ekskursiją po požeminę sostinę, bet jos metu nedaug tegalima pamatyti. Liftais nusileidžiama į evakavimo tunelius, bet daugelio stočių laiptai atveda prie durų, kurios niekada neatrakinamos. Tikroji požeminė Maskva tebėra uždaryta miestiečiams ir turistams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"