TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Produktyviausias pasaulio autorius - šiek tiek lietuvis

2007 12 08 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuviško kraujo turintis Jamesas Pattersonas pardavė 130 milijonų savo knygų. Recenzijų nesulaukia. Skaitytojai jį pamėgo, bet kritikai laiko nevertu jų dėmesio.

Apie J. Pattersoną greičiausiai nesate girdėję, nebent atsitiktinai perskaitėte kurį jo romaną. Bet praėjusiais metais šio autoriaus knygų parduota daugiau negu J.K.Rowling, Michaelo Crichtono, Johno Grishamo ir Stepheno Kingo kartu: dešimt milijonų egzempliorių, jie jam sunešė apie 40 milijonų dolerių.

Šešiasdešimtmetis Pattersonas - fenomenalus rašytojas. Kasmet jis sukuria penkias šešias knygas: kriminalinius romanus, meilės romanus, knygas vaikams ir fantastiką jaunimui. Jis gali susitelkti į kiekvieną žanrą, kuris gerai perkamas. 2005 metais jis parašė penkis romanus, jie visi atsidūrė "New York Times" bestselerių sąrašo priešakyje, čia dar prisidėjo šešių jau pasirodžiusių bestselerių kišeniniai leidiniai. "Cross", 2006-aisiais pasirodęs jo pamėgto juodaodžio FTB agento Alexo Crosso nuotykių serijos dar vienas tęsinys, mėnuo po mėnesio išlieka "New York Times" hitų sąraše.

Trumpi sakiniai, didelė įtampa

Septyniolika kartų Pattersono pavardė puikavosi sąrašo viršuje; savo knygomis jis užsidirbo daugiau kaip milijardą dolerių. Pattersonas buvo pirmas autorius, tuo pačiu metu atsidūręs beletristikos ir vaikų literatūros bestselerių sąrašų priešakyje. Tačiau "New York Times" niekada neėmė iš jo interviu ir neįvertino trijų dešimčių jo knygų. Amerikiečių literatūros elitas "nepastebi" jo, kritikai užsispyrusiai ignoruoja - neįsivaizduojamo populiarumo akivaizdoje tai atrodo groteskiška.

Sėkmė padovanojo Pattersonui didelę gelsvos spalvos vilą Palm Byče, brangiausiame ir uždarame Floridos mieste, kur daugiau ferarių ir rols roisų negu fordų ir tojotų. Atvykusį žurnalistą pasitiko šviesiaplaukė žmona Sue ir pristatė aštuonerių metų sūnų Jacką. Vilą supa išpuoselėt veja su aukštomis palmėmis, čia pat įlanka su jachtomis ir motorlaiviais.

Produktyviausias pasaulio autorius, iš kurio dailylentėmis iškalto kabineto žvilgsnis nuklysta safyro mėlynumo vandenimis, nerūpestingai šneka apie savo knygas, vadina jas rašliava, tarsi rimtai nevertintų savo kūrybos. Tačiau atsipalaidavimas slepia milžinišką energiją.

"Paprastai keliuosi anksti, prieš penktą, rašau maždaug valandą. Tada einu į golfo aikštyną ir žaidžiu pusantros valandos, šiek tiek prisiversdamas. Vėl grįžtu namo prie rašomojo stalo. Vidurdienį su Sue išeiname užkąsti. Vėliau šiek tiek laiko praleidžiu su Jacku. Pavakare vėl padirbėju. Turbūt kasdien rašau keturias penkias valandas, bet dirbu septynias dienas per savaitę. Esu labai drausmingas, bet man tai patinka. Jei nežinau, kuo užsiimti, einu į kabinetą ir rašau."

Knygų lentynoje už autoriaus pečių išrikiuoti visi jo veikalai, ant sutvarkyto rašomojo stalo guli aštuoni nauji rankraščiai, visų jų rašymo stadijos skirtingos. Pokalbis vyksta ankstyvą pavasarį, tad nėra abejonių, kad visi jie šiais metais atsiras bestselerių sąrašuose, tarp jų ir pirmasis J.Pattersono siaubo romanas "You've Been Warned" ("Buvote perspėtas"). Keistas jausmas sėdėti prie šito didelio apvalaus stalo įsmeigus akis į rietuvę rankraščių, vertų milijonų dolerių.

Pattersono sėkmės raktas - dažnai imituojamas jo stilius. Rašo trumpais, raiškiais sakiniais, šnekamąja kalba. Aprašinėjimai ribojami tik būtinumu, daugiausia dėmesio skiriama dinamiškiems siužetams ir tikslioms personažų charakteristikoms. Rezultatas - trumpos, pašėlusiu tempu papasakotos istorijos.

Pattersono kritikai kalba apie prastą literatūrą, prikaišioja autoriui stereotipus ir šablonus. Jo gerbėjai - jų milijonai - žavisi aštrių siužetų pasakojimais, kuriuos galima greitai perskaityti. Pattersono knygų pomėgį daugelis skaitytojų motyvuoja skyrelių trumpumu, patraukliai besiplėtojančiu veiksmu ir pagrindinių veikėjų nepriekaištingu padorumu.

Spartietiškas autoriaus stilius formavosi beveik atsitiktinai, prieš daugelį metų rašant romaną "The Midnight Club" ("Vidurnakčio klubas"). Pattersonas buvo parašęs 120 puslapių, romano juodraštinius metmenis; ketino viską perrašyti, papildyti detalėmis ir aprašymais. "Bet kai viską dar kartą perskaičiau, pagalvojau: cha, juk tai gerai, tai iš tikrųjų ... - jis triskart spragteli pirštais, - ir tą akimirką nusprendžiau nebeperkraudinėti detalėmis. Jos tiktai ištęstų pasakojimą."

Kokiomis detalėmis?

"Štai priešais mane gyveno buvęs JAV užsienio politikos vadovas Alexanderis Haigas. Jeigu pasakyčiau jums, kad sykį išėjau laikraščių ir tą akimirką pamačiau prie įvažos gulintį Haigą, o paskui dešimt minučių pasakočiau, kaip atrodo jo namas ir kaip siūbuoja vėjyje palmės, tada jūs sakytumėte: ne, dėl dievo meilės, nereikia architektoniškų detalių, noriu sužinoti, kas atsitiko Haigui. Toks ir mano metodas pasakoti istoriją. Kas atsitiko Haigui."

Knygų žiurkė rašo reklamų tekstus

J. Pattersonas gimė 1947 metų kovo 22 d. Niubarge, Niujorko valstijoje. Motina buvo mokytoja, tėvas išbandė visokius amatus, paskutinis buvo draudimo agentas. Etniniu požiūriu šeima buvo tikras mišinys -"airiška, lietuviška, olandiška ir šiek tiek rusiška". Niubargas buvo pusiau miestelis, pusiau kaimas ir taip arti Niujorko, kad ten užklysdavo džiazo grupės ir sukčiai. Paauglys Jamesas, dažniausiai likęs vienas, klajodavo po miškus ir susigalvodavo pasakų.

Seneliai iš motinos pusės buvo tikrieji jo mokytojai, senelė nuostabiai sekdavo pasakas. "Tada dar daug dažniau vaikams sekdavo pasakas, ir senelė mokėjo jų be galo daug." Senelis sunkvežimiu išvežiodavo šaldytus produktus ir ledą. Vienas ankstyviausių Jameso prisiminimų yra kelionės su seneliu šeštadienio rytmečiais.

"Jis keldavosi ketvirtą valandą ryto ir pasikraudavo sunkvežimį. Ne pats įdomiausias užsiėmimas pasaulyje, bet jis buvo linksmas žmogus. Senu jo kledaru važiuodavome per Storm Kingo kalnus ir jis visą laiką iš širdies dainuodavo. Senelis pasakė: "Man tas pats, kuo tu tapsi, sargu ar naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Bet nepamiršk: kai ryto metą per kalną važiuoji į darbą, tu privalai dainuoti."

Besimokydamas J.Pattersonas nesidomėjo literatūra: "Skaitydavau tik tą, kas privaloma, ne daugiau." Tikrasis "persilaužimas" įvyko baigus mokyklą, kai šeima persikėlė į Masačusetsą ir vasarą jis uždarbiavo Maklyno ligoninėje, vienoje garsiausių psichiatrijos įstaigų. "Ten viskas buvo kitaip. Turtingi žmonės, elegantiški, matę daug pasaulio, dailininkai, rašytojai."

Tarp pacientų buvo dainininkas Jamesas Tayloras, rašytojai Sylvia Plath, Anne Sexton ir Robertas Lowellas. Šitoje savotiškai stimuliuojančioje aplinkoje Pattersonas įniko skaityti - naktimis, ramiomis budėjimo valandomis - po šešias, septynias knygas per savaitę. "Skaičiau kaip patrakęs, norėjau pasivyti viską, kas buvo praleista anksčiau. Jokios komercinės literatūros, tam dar buvau per skystas. Skaitymas tartum pažadino mane, pakeitė manąjį pasaulio ir savęs suvokimą. Išsiugdžiau skaitymo pomėgį. Pradėjau rašyti istorijas, tai man patiko dar labiau."

Kadangi Pattersonui atrodė arogantiška skelbtis rašytoju, baigęs anglų kalbos studijas Masačusetso koledže jis dirbo pas J.Walterį Thompsoną, vienoje didžiausių reklamos agentūrų pasaulyje, tekstų autoriumi.

Antraeilis užsiėmimas: bestselerių autorius

Jo romanų personažai egzistavo nepaprastai dramatiškomis aplinkybėmis gal ir dėl to, kad paties Pattersono gyvenimas buvo panašus į scenarijų. Jo pirmasis romanas "Thomas Berryman Number" ("Tomaso Berymeno skaičius") 1977 metais laimėjo "Edgarą", kriminalinės literatūros "Oskarą". Pattersonui sukako trisdešimt, bet jis dar nebuvo pasirengęs tapti autoriumi. Per kitą dešimtmetį jis parašė vieną kitą bestselerį, bet pagrindines jėgas skyrė karjerai reklamos agentūroje. Trisdešimt septynerių sulaukęs jis vadovavo visam Šiaurės Amerikos regionui, buvo atsakingas už šimtą su viršum reklamos kampanijų ir maždaug 65 proc. visos apyvartos. Tuo laikotarpiu pergyveno asmeninę tragediją, kuri būtų palaužusi daugelį kitų.

"Moteris, su kuria buvau, mirė nuo auglio smegenyse. Iš dalies dėl to pasinėriau į darbą Thompsono agentūroje. Po jos mirties stengiausi neturėti laisvos akimirkos. Negalėjau rašyti. Gal pusantrų metų paskyriau tik agentūrai ir todėl taip greit iškilau."

Kai jis vėl pradėjo rašyti, tai irgi buvo bėgimas nuo sielvarto. "Tokiomis aplinkybėmis parašiau "Along Came a Spider" ("Čia pasirodė voras"), "Kiss the Girls"( "Bučiuok mergaites"), pirmąsias Crosso serijos knygas. Maniau, kad meilė tai moteriai buvo geriausias dalykas mano gyvenime. Net nebandžiau to jausmo vėl patirti tarp darbo ir rašymo. Tiesiog neturėjau laiko su kuo nors būti. Todėl galų gale išsiskyriau su Thompsonu. Kad susitikčiau žmogų. Ir tai man pavyko."

Reklaminės karjeros viršūnėje Pattersonas buvo nusprendęs neberašyti: "Galėjau jaustis ramus. Neprivalėjau rašyti, kad sumokėčiau už elektrą." Po kelerių metų jis susipažino su dabartine žmona Sue. "Tada vėl pradėjau labai daug rašyti."

Pattersonas jau buvo negailestingai išgryninęs savo prozą, apsiribodamas tuo, kas būtiniausia. Jo romanui būdinga pusantro šimto skyrių, dažniausiai po du tris puslapius. Pastraipa susideda iš vieno dviejų sakinių ir atrodo lyg būtų garsiai perskaityta. Šitą techniką dažnai kopijuodavo, ne paskutinis autorius buvo Danas Brownas, kurio bestseleris "Da Vinčio kodas" smarkiai paveiktas Pattersono stiliaus.

Bet stilius buvo tik pradžia. Pattersonas, puikus rinkodaros profesionalas, žinojo, kad gali pateikti savo knygas geriau negu bet kas kitas. 1992 metais padėjęs tašką "Along Came the Spider", pirmam Alexo Crosso serijos romanui, žinojo, jog parašė bestselerį. Nusprendė pats užsiimti leidyba ir reklama. Kai leidėjas nesutiko reklamuoti knygos televizijoje, Pattersonas pasikvietė porą senų draugų iš Thompsono agentūros ir savo lėšomis sukūrė reklaminį klipą. Savo knygų aplankus jis iki šiol apipavidalina pats; Harvardo universiteto verslo mokykloje jo rinkodaros strategija dabar tapusi dėstymo modeliu.

"Paprasčiausia konvejerinė literatūra"

Pattersonas vis tiek nebuvo patenkintas. Neabejojo, kad galėtų parduoti dar daugiau knygų, jei padidėtų jo produktyvumas. Nors ir išgryninęs stilių, vis tiek manė rašąs pernelyg lėtai - turėjo daug daugiau idėjų, negu pajėgdavo realizuoti. Tada nuodugniai išanalizavo visą gamybos procesą ir nusprendė dirbti kartu su kitais techniškai išprususiais kolegomis ir savo knygas pateikti rinkai kaip komandinio darbo produktus. Jis ir žurnalistas Peteris de Jonge išplėtojo romano idėją, paremtą golfo žaidimu, "Miracle on the 17th Green" ("Stebuklas septynioliktosios duobutės žaliajame apvade"); savaime suprantama, romanas tapo bestseleriu.

Nuo to laiko Pattersonas su bendraautoriais parašė devynis romanus, tarp jų "Honeymoon" ("Medaus mėnuo"), 2005 metų mažo formato bestselerį. Paprastai jis daro detalius apmatus ir siunčia trims savo bendradarbiams, kurie rašo pirmąjį variantą. Darbo metu jie telefonu aptarinėja veiksmo eigą ir charakterius. Tam tikru momentu Pattersonas perima projektą ir taip ilgai šlifuoja tekstą, kol pasijunta patenkintas rezultatu. Iš pradžių jam nuolat tekdavo versti savo bendraautorius greitai ir paprastai rašyti. "Kelis kartus rezultatas buvo katastrofiškas, - prisimena jis, - ir man tekdavo ryžtingai įsikišti. Bet tai neišvengiama naujų darbinių santykių pradžioje. Dabar viskas klostosi daug sklandžiau."

Bene labiausiai Pattersono romanuose stebina ne stilius ar komandinis darbas, bet jo rašymo technika. Produktyviausias pasaulio rašytojas nėra parašęs nė vieno žodžio kompiuteriu ar rašomąja mašinėle. Pattersonas kiekvieną kartą rašo savo romanus beveik neįskaitoma rašysena, kurią jo sekretorė po daugelio metų gali iššifruoti ir išspausdinti. Tada jis su tušinuku tikrina rankraščio puslapį po puslapio, brauko, įterpinėja, aprašymuose palieka tik tai, kas būtiniausia. Šitokį perdirbinėjimą jis kartoja šešis septynis kartus, kol atsiranda galutinė redakcija. Tai retenybė, prisipažįsta Pattersonas, kad toks produktyvus rašytojas rašo tik ranka, bet kodėl jis turėtų atsisakyti sėkmingo metodo? Vienintelis jo rūpestis - sūnus. "Jackas gėdijasi dėl manęs. Aš negaliu net susirašinėti elektroniniu paštu."

Pattersonas parduoda dvidešimt kartų daugiau knygų negu tokie žinomi autoriai kaip Donas DelLillo arba Salmanas Rushdie, bet milžiniškas jo pasisekimas turi savo kainą. Nepaisydami neįtikėtino populiarumo, jo kūrinius sąmoningai ignoruoja elitiniai kritikai. Jei kuris kritikas iš viso apie jį užsimena, tai geriausiu atveju puse lūpų pripažįsta, kad Pattersonas, na taip, gali šį tą papasakoti. Pattersonas sako esąs tam abejingas, jis neturi iliuzijų dėl savo knygų literatūrinės vertės.

Prieš atsisveikindamas žurnalistas paklausė, kaip jis vertina savo darbą. Pattersonas juokdamasis iškelia rankas aukštyn: "Tai nėra taip blogai. Gyvenimas sunkus, daugelis žmonių grįžta iš darbo pavargę, ir jeigu jie tada pusvalandį paskaitinėja, tai nori ko nors lengvo, malonaus, kas nekeltų per didelių reikalavimų. Tą aš jiems pateikiu. Daugiau neeksperimentuoju. Ar tai neteisinga?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"