TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Profesorius kiborgas

2011 05 14 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Jis įrodinėja, kad ateitis priklauso kiborgams - technologijomis patobulintiems žmonėms. Užuot per naktis skaičius mokslinės fantastikos knygas, verta pasikalbėti su profesoriumi Kevinu Warwicku, pasaulinio garso kibernetiku iš Ridingo universiteto Didžiojoje Britanijoje

Savaitgalio skaitiniai

Kai aplankiau jį namuose, pasakoja žurnalistė, gurkšnojo arbatą, užkąsdamas pyragaičiu, ir juokavo su žmona. Neatrodė panašus į herojų iš futuristinių istorijų apie žmones, "įjungiančius" savo nervų sistemą į kompiuterių tinklą arba "reginčius" padedant ultragarsams. Bet žiniasklaida jau paskelbė K.Warwicką pirmuoju žmogumi kiborgu. Jo eksperimentų tikslas - patikrinti, ar žmogus gali gyventi simbiozėje su kompiuteriu. Įdomu tai, kad profesorius paprastai eksperimentuoja su savimi. Kartais paprašo dalyvauti čekų kilmės žmoną Ireną Warwick.

Atsiverk, laboratorija

"Kiborgo projekto" pirmą eksperimentą K.Warwickas vykdė 1998 metais. Eksperimento esmė - į profesoriaus kūną persodinti mažą implantą su RFID (radio frequency identification - radijo dažnių nustatymo) siųstuvu. Po oda įterpus siųstuvą K.Warwicką pradėjo atpažinti jo laboratorija - kai peržengdavo slenkstį, užsidegdavo šviesos, kompiuteris pasveikindavo jį mechaniniu "laba diena".

Dabar panašius lustus įaugina šunims ir katėms, jais naudojantis lengviau išaiškinti dingusio keturkojo šeimininką. Prieš kelerius metus RFDI lustus palankiai įvertino JAV maisto ir vaistų agentūra ir leido naudoti žmonėms. Juos įskiepija sergantiesiems cukralige arba epilepsija. Pacientui apsilankius ligoninėje, gydytojas, nuskenavęs informaciją, užrašytą luste, gali patikrinti, kokius vaistus vartoja konkretus asmuo. "Tai tas pat kaip nešiotis savo medicininę istoriją kūne", - sako K.Warwickas.

Per dar sėkmingesnį eksperimentą 2002 metais K.Warwickui buvo įdėtas implantas ir tiesiogiai sujungtas su nervų sistema.

Pamojuok ranka per Atlantą

Šį kartą lustas, kurį įskiepijo profesoriui, priminė mažą kvadratinę plokštelę su šimtine pusantro milimetro ilgio adatėlių. Adatėlės įsminga tarp nervų ląstelių ir sudaro galimybę priiminėti ir siųsti impulsus. Panašiai sukonstruoti implantai "BrainGate" (smegenų vartai) šiandien naudojami medicinos eksperimentams, kuriuose dalyvauja paralyžiuoti asmenys. Jų tikslas grąžinti pacientams galimybę valdyti savo kūną.

K.Warwickas yra dešiniarankis, todėl dėl viso pikto implantą įaugino kairiajame dilbyje. Operacijos metu gydytojai prijungė lustą prie nervo, nusitęsusio išilgai rankos. Nuo lusto driekėsi laidai po

oda, išeidami į paviršių už keliolikos centimetrų. Šitaip pavyko prijungti lustą prie kompiuterio.

K.Warwickas paaiškino žurnalistei, jog implantas veikė dviem kryptimis - leido gaudyti impulsus, sklindančius rankos nervais, ir siųsti juos į išorę, taip pat siųsti impulsus nervams. Išmokti "skaityti" elektrodo siunčiamus impulsus profesoriui prireikė šešių savaičių. Paskui prasidėjo žaidimai.

Vienas iš K.Warwicko eksperimentų buvo kontroliuoti trečiąją ranką, beje, esančią už kelių tūkstančių kilometrų. Mokslininkas, tiksliau, jo nervų sistema, internetu buvo prijungta prie mechaninės rankos. Kai Niujorko Kolumbijos universitete profesorius sulenkdavo kairiojo delno pirštus, mechaninė ranka, esanti Didžiojoje Britanijoje, darydavo analogiškus judesius. Dar daugiau - tyrinėtojas galėjo jausti tai, ką jautė roboto ranka ir kokia jėga spaudė pirštais kokį nors daiktą. "Mano smegenys žinojo, kad tai nei mano kairė, nei dešinė ranka, bet buvo laimingos, gaudamos impulsus iš trečiosios rankos, - aiškina profesorius K.Warwickas. - Šiuo atveju, norėdamas pajudinti roboto ranką, turėdavau judinti savo ranką. Bet, pavyzdžiui, paralyžiuotiems asmenims arba tiems, kuriems amputuota ranka, būtų įmanoma judinti mechaninį protezą pasitelkiant mintis."

Nauji pojūčiai

Be papildomų galūnių, K.Warwickas eksperimentuodamas pritaikė sau papildomus... pojūčius. Prijungęs prie implanto mažytį radarą, pritvirtintą prie kepurės snapelio, K.Warwickas įgijo echolokacijos sugebėjimą, pradėjo jausti savo kelyje esančius daiktus, panašiai kaip tai jaučia šikšnosparniai. Radaro surenkama informacija per implantą būdavo persiunčiama į profesoriaus nervų sistemą. "Tai nebuvo nei garsai, nei dirginimas, tiesiog jausdavau, kad ten konkrečiu atstumu yra objektas, nors mano akys būdavo uždengtos", - aiškina kibernetikas. Mokslininko nuomone, galima įsivaizduoti, jog ateityje panaši technologija padės neregiams.

K.Warwicko laboratorijoje dirbantys studentai vykdo tyrimus ir su infraraudonaisiais spinduliais. Keli jų nusprendė įsiskiepyti į pirštų pagalvėles mažyčius magnetus. Ant šitaip implantuoto piršto uždedamas vielelių pluošto raištis. Kai juo paleidžiama srovė, magnetai ima vibruoti. Tokį junginį galima prijungti prie įvairių jutiklių, pavyzdžiui, prie infraraudonųjų spindulių kameros. Nukreipus pirštą į kurį nors šviesą išskiriantį objektą, pagal magneto vibravimo intensyvumą galima įvertinti jo šilumą - nepaliečiant to daikto pirštais. Teoriškai ateityje tokią mini kamerą bus galima prijungti prie implanto, perduodančio signalus tiesiog nervų sistemai. Tada pradėsime ne tiek matyti, kiek "suvokti", "jausti" infraraudonąjį spinduliavimą, ko normaliai nesugebame. "Mūsų smegenys labai elastingos ir nėra kliūčių, trukdančių mokytis naudotis naujais pojūčiais", - sako K.Warwickas.

Impulsas iš žmonos

Ypatingą reikšmę profesoriui K.Warwickui turėjo eksperimentas, kurio metu susijungė su savo žmona Irene. Jai neįaugino implanto, kokį turėjo vyras, bet įvedė į nervą ilgą plonytį elektrodą. "Labai norėjau dalyvauti vyrui atliekant eksperimentą", - sako I.Warwick.

Laboratorijoje Irene implantas kompiuteriui talkinant buvo sujungtas su K.Warwicko implantu. "Po mano procedūros jau buvo praslinkusios šešios savaitės ir mano smegenys buvo "priderintos" prie signalų iš implantų. Kai gaudavau Irene signalus, pavyzdžiui, kai ji sulenkdavo ranką, žinojau, kad tai iš jos", - aiškina mokslininkas. Profesoriaus žmona patyrė sujungimą visiškai kitaip. "Jaučiau impulsus, tarsi elektros krūviai perlėkdavo man per rankas. Bet iš pradžių laboratorijoje buvo triukšminga, daug žmonių ir man sunkiai sekėsi susikoncentruoti. Kai žmonės nustojo manimi domėtis, vieną akimirką pajutau impulsą ir žinojau, nors užrištomis akimis, jog tai vyras su manimi "bendrauja", mano smegenys išmoko interpretuoti tuos impulsus kaip žinias iš Kevino."

Besišnekant apie vis glaudesnį žmonių ir kompiuterių jungimąsi, žurnalistė pagaliau paklausia: ar ateityje funkcionuosime kaip kompiuteriai? "Veikiau gyvensime drauge su kompiuteriais. Tapsime kiborgais, - atsako profesorius. - Tai nepaprastai jaudins, bet ir bus labai rizikinga. Bet šitaip būna pritaikant kiekvieną naują technologiją: kai pasirodė pirmieji traukiniai, žmonės jų bijojo ir retkarčiais pakliūdavo po ratais. Tikrai turėsime problemų. Bet tai uždega. Tai ateitis ir dėl jos stengiamės."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"