TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Proletarų seksas pažinčių skelbimų veidrodyje

2007 09 08 0:00
Komunistinę praeitį Pekino centre primena viem Mao mauzoliejus.

Kai Kinija pergyveno savo "tamsiuosius amžius", baigiantis kultūrinei revoliucijai aš su grupe kolegų, tyrinėjančių Kinijos istoriją, pirmą kartą aplankiau šią šalį. Per labai ilgą kelionę traukiniu mums pasitaikė galimybė pakankinti vieną iš mūsų gidų, padiskutuoti su juo apie revoliucionierių pažiūras į meilę ir seksą.

Gidas, kurį praminėme Mažuoju Hu Anu, buvo geraširdis ir malonus žmogus, mums jis patiko. Kultūrinė revoliucija Kinijoje buvo beišsikvepianti, bet vis dar konvulsiškai stengėsi išsilaikyti; minčių, kurias galima išsakyti nesidairant, buvo nedaug, ir dauguma žmonių nenukrypdavo nuo privalomo kurso.

Ir vis dėlto akompanuojant pompastiškiems dainos "Plaukiojimas jūromis priklauso nuo vairininko" - odės Pirmininkui Mao - akordams, be paliovos skambantiems iš vagonų garsiakalbių, bandėme priversti gidą sutikti su ideologinių diversantų pozicija: prisipažinti, kad moteris galėtų sužavėti jį savo grožiu.

Bet kad ir kaip stengėmės, Mažasis Hu Anas tvirtai laikėsi partinės linijos. Ir tai nenuostabu prisiminus, kaip tuo metu buvo baudžiama už kontrrevoliucinius įsitikinimus.

"Moteris mane domina tik savo pasaulėžiūra", - sakė Mažasis Hu Anas. Jo nuotaika šiek tiek subjuro, nes slinko valandos, o mes vis įrodinėjome, kad tokie žodžiai prieštarauja biologijos dėsniams.

Prisiminiau tą trisdešimt penkerių metų senumo ginčą vagone (tai vyko 1972 metų kovą) šiomis dienomis. Viename Kinijos laikraščių perskaičiau straipsnį, kuriame buvo lyginami pažinčių skelbimai nuo 1981 metų, kai jie buvo pradėti spausdinti, iki dabar.

1981 metais Mažajam Hu Anui jau nebūtų reikėję laikytis ultrapolitiškai teisingos pozicijos.

Mao buvo patikimai paslėptas po mauzoliejaus Tianjanminio aikštėje stiklu, ir niekas nebenurodinėjo skelbime: "Ideologiškai tvirtas proletaras ieško gyvenimo draugės kartu daryti pasaulinę revoliuciją."

Bet 1981 metais dar niekas, turintis valdžią, nenutarė, jog noras būti turtingam - ne kriminalas.

Asmeninių automobilių pasirodymo dar liko laukti metus ar dvejus; tuomet jie atrodė nepasiekiama svajonė, kaip ir kiti troškimai, šiandien Kinijoje įgyvendinti, tapę rutininiai. Todėl tipiškas pažinčių skelbimas atrodė maždaug taip: "Aš esu kandidatas į partijos narius. Mano gimdytojai mirę, turiu keturis brolius. Mėgstu literatūrą, negeriu ir nerūkau. Dirbu anglių šachtoje, gaunu 80 juanių per mėnesį. Ieškau santuokai moters - geros širdies, turinčios gerą darbą, geros namų šeimininkės."

Šiame tekste pateikiama tikslinga, dabar apmirusi ideologija, net jei domėjimasis būsimos žmonos politinėmis pažiūromis atvirai neišreikštas. Faktai, kad autorius - šachtininkas, uždirbantis apie dešimt dolerių per mėnesį ir yra kandidatas į komunistų partijos narius, turėjo kelti pasididžiavimą ir, matyt, žadino švelnius jausmus.

Klasinė kilmė tebebuvo svarbi - arba bent laikyta svarbia žmonių akyse - po keliolikos kultūrinės revoliucijos metų, kai būti kilusiam iš valstiečių, darbininkų ar kariškių šeimos buvo naudinga visais atžvilgiais, o kilmė iš buvusios buržuazinės šeimos tapdavo gėdos dėme.

Kai ekonominės reformos Kinijoje įleido šaknis, padėtis greitai keitėsi, o devinto dešimtmečio pabaigoje komunistinė valdžia pareiškė, kad noras praturtėti anaiptol nesmerktinas. Tačiau perėjimas prie nežaboto glemžimo tik prasidėjo ir žmonės gyveno kukliai.

"Aš išsilavinusi ir geranoriška, esu rami ir švelni, - rašė viena trisdešimt dvejų metų moteris 1987 metų skelbime. Į tekstą prasiskverbė simptominis, anksčiau uždraustas žodis: "Ieškau doro ir iniciatyvaus vyriškio su tokiais pačiais bruožais, tiek iš Kinijos, tiek iš užsienio."

Žinoma, tas uždraustas žodis - tai "iniciatyvus", nors taip pat naujas buvo ir domėjimasis vyriškiu iš užsienio - turbūt kinų diasporos atstovu, tikriausiai labiau pasiturinčiu negu šalies gyventojas.

Apie 1995 metus, kai šalyje įsiviešpatavo nekontroliuojamas, įstatymų beveik nepaisantis kapitalizmas, pažinčių skelbimuose atsirado duomenų apie gyvenimo draugo ar draugės ieškančio žmogaus atlyginimą ir turtą. Pavyzdžiui, sušmėžuodavo pranešimai, kad jis turi puikų, dažniausiai juodą vokiečių gamybos automobilį tamsintais stiklais.

Skirtingai nei vargšas Mažasis Hu Ano, kuris 1995 metais buvo jau pagyvenęs žmogus, vyrai ir moterys informuodavo, kad patys yra išoriškai patrauklūs ir ieško taip pat impozantiškų potencialių gyvenimo draugių ir draugų.

Tam tikru požiūriu tie pažinčių skelbimai atskleidžia elementarų, bet sukrečiantį faktą, kad po visų tų revoliucinių metų kinai gavo teisę turėti tas pačias ydas - gobšumą ir puikavimąsi - kaip ir bet kurios kitos tautos atstovai.

Jie neturi politinės laisvės. Jų laikraščių ir interneto svetainių turinys cenzūruojamas ir filtruojamas. Galingas judėjimas demokratijos link, kuris išsirutuliojo į demonstracijas Tianjanminio aikštėje 1989 metais, liko tolima praeitis ir nerodo atgimimo ženklų. Bet kinai išsikovojo teisę atsiduoti buržuaziniam turtėjimo kultui kiek širdis geidžia, o vienas iš buržuaziškumo požymių - noras turėti gražių daiktų, taip pat ir gražuolę žmoną arba gražuolį vyrą.

Beje, naujausiuose pažinčių skelbimuose justi, jog ir ši tendencija po truputį sensta. Tiksliau kalbant, susidaro įspūdis, kad potencialūs jaunikiai ir nuotakos turi rodytis esą visapusiškesni žmonės, o ne tiesiog išvardyti savo turtą arba pabrėžti grožį. Šiandieninių skelbimų autoriai pradeda girtis lyg ir polinkiu į dvasingumą, net jeigu kitame sakinyje išreiškiamas pelno siekimas.

"Aš užaugau užsienyje, bet penkių tūkstantmečių tradicijos giliai įsišaknijusios mano širdyje, - teigiama viename skelbime, išspausdintame šiemet. - Aš bendrauju su žmonėmis nuoširdžiai ir atvira širdimi. Nekenčiu banalios meilės, ypač iš išskaičiavimo. Mano asmeninis turtas - daugiau kaip 5 mln. juanių. Aš lieknas, bet raumeningas. Ieškau elegantiškos ir grakščios moters, malonios išvaizdos, turinčios daugiau kaip 2 mln. juanių asmeninio turto."

Šitame skelbime primaišyta visko: tai ir pinigų troškimas, ir išmintingas suvokimas, kad pinigai - dar ne viskas. Arba bent jau išmintingas supratimas, kad apie panieką pinigams reikia nors užsiminti.

Nuo to pokalbio vagone 1972 metais daug vandens nutekėjo. Beje, mes, savaime aišku, įtarėme, kad Mažasis Hu Anas gudravo kartodamas, kad grožis jam nieko nereiškia, o revoliucija reiškia viską. Ir įtariu, kad jis įtarė mus įtariant, jog jis gudrauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"