Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Propagandos algoritmas ir kontrpropaganda

 
Sovietinė propaganda Josifą Staliną vaizdavo kaip gelbėtoją. Dabar taip vaizduojamas Vladimiras Putinas. Bet tam, kad tokia propaganda veiktų, turi būti sukuriamas ir priešas, kuriuo žmonės būtų gąsdinami. O kad žmonės bijotų, jie turi jaustis bejėgiais, negalinčiais nieko pakeisti.
Sovietinė propaganda Josifą Staliną vaizdavo kaip gelbėtoją. Dabar taip vaizduojamas Vladimiras Putinas. Bet tam, kad tokia propaganda veiktų, turi būti sukuriamas ir priešas, kuriuo žmonės būtų gąsdinami. O kad žmonės bijotų, jie turi jaustis bejėgiais, negalinčiais nieko pakeisti.

Šiandien labai trumpai (kiek įmanoma) apie propagandos algoritmą ir jo silpnąsias vietas. Ir apie tai, kas gali būti neteisingo, jei bandoma su propaganda kovoti, nesuprantant, kaip ta propaganda veikia.

Problema yra tokia: propaganda veikia, ir ji specialiai daroma taip, kad tie, ką ji veikia, nesuprastų, nepajustų, kaip ji veikia. Jei žmonės supranta – jie tampa atsparūs propagandai. Kita vertus, jei su propaganda kovoji neteisingai, efektas gali gautis ir priešingas.

Propagandos algoritmas yra labai paprastas, iš trijų etapų. Visuose etapuose esminiu propagandos elementu tampa baimė, o pati propaganda stengiasi dirbtinai sukurti dramą, kaip tik tokią, kaip pagal Karpmano Dramos trikampį:

Bejėgiškumo propaganda. Jos tikslas – sukurti žmonėms bejėgiškumo, baimės ir beviltiškumo jausmą. Kitaip tariant, žmonės yra pervedami į Aukos rolę. Esminiai tokios propagandos pranešimai – kad žmogus yra bejėgis, kad jis nieko negali padaryti, kad su juo susidorojama, kad jis yra auka, kad jo situacija yra beviltiška.

Tai pirminis etapas. Verta pastebėti, kad į žmones, kurie jau ir taip jaučiasi bejėgiškai, tokia propaganda yra labiausiai ir nutaikoma.

Labai svarbu suprasti, kad jei žmogus jaučiasi bejėgiškai (pvz., yra pensininkas, vargiai suduriantis galą su galu) – tai nereiškia, kad jis paveiktas propagandos (daug žmonių gyvena išties blogai). Tai reiškia, kad jis tik yra itin patogus bejėgiškumo propagandos taikinys.

Supriešinimo propaganda. Jos tikslas – įtikinti žmones, kad tam tikri dalykai yra jų nelaimių šaltinis, kad tie dalykai kelia labai didelę grėsmę. Kaip tokie grėsmės, pavojaus, blogio šaltiniai – tipiškai įvardinami NATO, ES, Lietuvos valdžia ir pan.. Kitaip tariant, NATO, ES ar Lietuvos valdžia pastatomi į Persekiotojo rolę.

Svarbu suprasti, kad supriešinimo propaganda efektyviai ima veikti tame etape, kai žmogus jau yra paveiktas bejėgiškumo propagandos.

Verbavimo propaganda. Jos tikslas – patraukti žmones į Kremliaus pusę, parodant, kad Rusija, Kremlius, Putinas – tai yra tie, kurie žmogui padėtų išsigelbėti nuo pavojaus ir pasijusti saugiai. Kitaip tariant, Rusija, Putinas, Kremliaus režimas yra pastatomi į Gelbėtojo rolę.

Svarbu suprasti, kad verbavimo propaganda efektyviai ima veikti tik tame etape, kai žmogus jau yra paveiktas supriešinimo propagandos.

Propagandos algoritmas yra paprastas, tačiau jis nėra paprastai naudojamas. Propagandai gali būti kuriamos pačios įvairiausios istorijos, ir jos būna įvairios, ir naudojamos įvairiai. Vienais atvejais tai gali būti tikri įvykiai, kurių svarba išpučiama iki neįtikėtinų mastų, kitais atvejais – ir visiškai falsifikuotos istorijos. Kartais propagandinės istorijos paverčiamos realiais didelio masto ir baisiais įvykiais. Taip pat svarbu suprasti, kad propagandos algoritmas yra sukamas nuolat – jis kartojamas ir kartojamas.

Rusijos invazija į Ukrainą puikiai demonstruoja visas tris propagandos fazes:

Donbaso gyventojai įtikinami, kad jie yra bejėgiai, kad jie yra potencialios Maidano aukos.

Donbaso gyventojai įtikinami, kad po Maidano juos puls Ukrainos nacionalistai.

Iš Rusijos ateina gelbėtojai, kurie turi Donbaso žmones išgelbėti.

Jei prisimenate tuos įvykius, tai atsiminsite ir tai, kiek buvo kuriama visokių falsifikuotų istorijų, skirtų kiekvienai fazei, ir kiek intensyviai tos istorijos buvo platinamos.

Vienas fenomenas, susijęs su propaganda, yra toks: propagandos paveikti žmonės gali tapti antriniais propagandos skleidėjais (t.y., būti indoktrinuojamais). Svarbu suprasti, kad indoktrinuotas, propagandos paveiktas žmogus pats nėra sąmoningas propagandos skleidėjas – jis pirmiausiai yra propagandos auka.

Propagandos paveikti žmonės, kurie patiria problemas (bejėgiškumo fazė) – jie dar niekaip nėra pavojingi ar kenksmingi valstybei. Jie tik yra pagrindinis, svarbiausias propagandos taikinys. Svarbu suvokti, kad negana to, kad tie žmonės ir taip prastai gyvena, propaganda dar ir bando juos išnaudoti.

Propagandos paveikti žmonės, kurie nusistatę priešiškai Lietuvos valstybės, NATO, ES atžvilgiu (supriešinimo propaganda) – nesąmoningai ar sąmoningai gali sabotuoti Lietuvos valstybę, tačiau būtina tai skirti nuo kalbėjimo apie ES, Lietuvos ar NATO problemas. Net ir nepaisant priešiškumo, tie patys žmonės gali turėti ir daug priežasčių, dėl kurių jie nori ginti Lietuvą.

Propagandos paveikti žmonės, kurie siekia susieti Lietuvą su Rusija, skelbia, kad nori Rusijos invazijos ir pan. (verbavimo fazė) – neretai irgi gali būti grąžinti į ankstesnę fazę, perkalbėti. Netgi tokie žmonės yra propagandos aukos, todėl ne visada skubėti su jais išsyk kovoti – kartais ir jiems pavyksta gauti realybės suvokimą.

Ypatingai svarbu suprasti, kad pagrindinis dalykas, kuris propagandos paveiktus žmones verčia elgtis neteisingai – tai baimė. Propaganda visada stengiasi įdiegti žmonėms į galvas kuo daugiau visiškai niekuo nepagrįstos baimės.

Užsiimant kontrpropaganda, būtina žinoti bent jau kelias taisykles:

Nemalonus pranešimas – tai dar nebūtinai propaganda. Pasaulyje būna visokių įvykių, Lietuvoje irgi. Jei žiniasklaida pasakoja apie propblemas – tai labai gerai, nes tada problemos yra sprendžiamos.

Žmonių patiriamos gyvenimo problemos – tai irgi ne propaganda, o problemos. Problemos turi būti sprendžiamos. Svarbiausias kontrpropagandos būdas – tai ne kalbos, ne problemų neigimai, o realus problemų sprendimas.

Propagandos aukos pirmiausiai turi susilaukti vienos ar kitos pagalbos. Propagandą galima suprasti kaip tam tikrą psichologinio smurto formą, kur žmogui tiek ilgai ir daug kemšamas melas, kad žmogus nustoja susigaudyti realybėje. Tiesioginis propagandos paveiktų žmonių puolimas – tai tik tų pačių aukų puolimas.

Tiesioginiu kontrpropagandos taikiniu pirmiausiai turi būti pirminiai propagandos šaltiniai – jų skleidžiama dezinformacija turi būti parodoma kaip melaginga, taip pat turi būti rodomi ir propagandos tikslai.

Melas (ar propagandos metodai) niekada neveikia kaip kontrpropaganda. Kontrpropaganda – tai pirmiausiai yra tiesos sakymas.

Vienas iš svarbiausių įrankių, padedančių apsisaugoti nuo propagandos – tai geras propagandos mechanizmų supratimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"