TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Protingas kaip augalas

2011 04 23 0:00

Augalai turi proto pakaitalą. Juo, pavyzdžiui, geba skirti artimus ir svetimus.

Vijoklinių šeimos atstovas brantas - tikras augalų pasaulio vampyras. Stipriai apsiveja kitą augalą ir iščiulpia iš jo syvus. Auką susiranda pagal kvapą. Beje, kaip įrodė bandymais Pensilvanijos universiteto profesorė Consuelo M.de Moraesa, yra gana išrankus. Jei tiktai gali, auga ta kryptimi, kur papurkšta pomidorų aromato.

Brantas - ne vienintelis parazitinis augalas. Panašiai daro ir smiltlendrė, žolė, auganti paplūdimiuose, kur dauginasi vėžliai. Kai pajunta, kad smėlyje yra užkastų roplio kiaušinių, jos šaknys ima augti jų link. Pasiekusios kiaušinius pramuša lukštus ir pasisavina maisto medžiagas.

Bonos universiteto profesoriaus Františeko Baluškos nuomone, ieškoti maisto "nusprendžia" šaknų galiukai, vadinamosios kepuraitės. "Jos atlieka smegenų funkciją, panašią į gyvūnų, tad visa šaknų sistema elgiasi protingai. Tai galima prilyginti bičių spiečiaus nuovokai." Kiekvienas šaknų galiukas, kaip ir bičių žvalgės, renka informaciją atskirai. "Atsirėmęs į kietesnį grumstą ar akmenuką, aplenkia jį, paskui toliau juda savo trajektorija - kaip žmogus, sunkiai brisdamas per kopas, apeina žolės kupstelį ir keliauja tolyn", - aiškina Poznanės Molekulinės ir ląstelinės biologijos instituto profesorius Przemyslawas Wojtaszekas. Vėliau šaknys perduoda viena kitai surinktą informaciją. Tai daroma jų pačių išskiriamomis lakiomis arba tirpiomis medžiagomis ar net elektros impulsais. Remdamosi gauta informacija šaknys nusprendžia, kuria kryptimi ir kokia sparta augti, įvertina, ar negresia pavojus. Jį gali kelti kitos smiltlendrės arba kitų rūšių augalai.

Nors, pavyzdžiui, kopose augančių stoklių šaknys "sutaria" su savo giminaitėmis. Augimo kryptį pakeičia tik susidūrusios su kitų augalų šaknimis.

Tačiau ne visi augalai tokie taikūs kaip stoklės. Reino bajorės, prieš kelias dešimtis metų atsitiktinai atvežtos iš Europos į JAV, sunaikina su jomis nesusibičiuliavusius konkurentus - išskiria medžiagą, kuriai yra jautri Šiaurės Amerikos augalija. Šaknys, nors šiek tiek paliestos tos medžiagos, žūsta greičiau nei per valandą. Toje Amerikos vietovėje, kur esti bajorių, daugiau niekas neauga.

Kai kurie fiziologai mano, kad augalai turi ir atmintį bei gali mokytis. Tokią savybę turinčiu augalu laikoma amerikinė musiagaudė. Ji užveria savo spąstus tik kai lapų jusliniai plaukeliai sudirginami antrą kartą. Vieną sykį sujudinti lapai nesusiskleidžia.

Jeigu darysime prielaidą, kad augalas turi tai, ką būtų galima pavadinti smegenimis, vadinasi, turi turėti ir nervų sistemą. Profesoriaus F.Baluškos nuomone, jos reikėtų ieškoti audiniuose, gebančiuose greitai praleisti dirgiklius. "Tokių augalų aktyvumas didžiausias karnienoje. Tai audinys, perduodantis fotosintezės produktus į toliausius organizmo kampelius. Tai ne kas kita, o didžiulis neuronas", - sako profesorius F.Baluška.

Tiesa, daugelio ekspertų nuomone, augalai nėra protingi ir tokiais būtų galima vadinti tik gyvūnus. Bet ir didžiausi skeptikai pripažįsta, kad šaknys geba "protauti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"