Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Psichologas: įsiskolinęs draugas – išbandymas draugystei

 
2017 04 27 11:41
pixabay.com nuotrauka

Vėluoja atlyginimas, o gal svarbiam pirkiniui arba automobilio remontui pritrūkote 100 ar daugiau eurų? Taip nutikus, mūsų akys pirmiausiai krypsta į artimuosius ar draugus. „Paskolink, greit atiduosiu“, „Labai reikia, grąžinsiu kitą savaitę“ – tokie tradiciniai prašymai. Psichologai perspėja, kad pinigų skolinimas neretai tampa draugystės išbandymu.

„Jeigu nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų“, – pranešime spaudai drąsiai sako psichologas Marius Daugelavičius.

Pasak psichologo, pinigų skolinimą, ypač tokį, kuris viršija 100 ar daugiau eurų, būtina įteisinti pas notarą. „Jeigu yra sutvarkyti visi formalumai – notariniai susitarimai, sutariamas užstatas, tada ir skolininkas atsakingiau žiūri į procesą. O jeigu sakoma „na, paskolink, tikrai atiduosiu“, o po to vėluojama ir vėluojama, tai tokie skolinimai dažnai baigiasi nutrauktomis draugystėmis“, – sako M. Daugelavičius.

Kaip rodo naujausi tyrimai, draugų finansinės pagalbos ne visada prisišauksi – beveik pusė lietuvių neturi paskolinti nė euro. Tuomet tenka rinktis kitus skolinimosi šaltinius.

Kokie asmenys dažniausiai pritrūksta pinigų ir kreipiasi į paskolas suteikiančias įmones? Per pirmąjį 2017 m. ketvirtį daugiausiai skolinosi 25–34 m. amžiaus žmonės, kurie sudarė 48 proc. paskolų gavėjų, rodo Bobutespaskola.lt duomenys. 28 proc. buvo jaunesni – 18–24 m. asmenys.

Sausio-kovo mėnesiais 29 proc. paskolos gavėjų buvo iš Vilniaus, 16 proc. nurodė esantys iš Kauno, 8 proc. – iš Klaipėdos. Daugiau nei pusė (54 proc.) paskolos gavėjų mėnesinės pajamos sudaro nuo 500 iki 1000 eurų.

Psichologo M. Daugelavičiaus teigimu, net ir nedidelės pinigų sumos draugiškas paskolinimas be teisinių dokumentų gali baigtis kivirčais, ypač jei vėluojama skolą grąžinti.

„Jeigu vėluojama grąžinti skolą, draugui ar giminaičiui būtina apie tai priminti, nors tai ir kelia šiokį tokį spaudimą ir sukelia neigiamą reakciją. Paskolinusiam kyla dilema – ar geriau nesusipykti su draugu ir dar palaukti, ar susigrąžinti pinigus. Jeigu žmogus nenori grąžinti pasiskolintų pinigų – tai gai būti lemiamas išbandymas draugystei“, – sako M. Daugelavičius.

Jis juokauja, kad jokie psichologai nepadės, jeigu žmogus negali susitvarkyti su savo finansais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"